Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Broniaus Januškos ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui V. J., atsakovų atstovui Sergejui Montvilai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. J. skunde (b. l. 1–5) prašo: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2012-12-27 sprendimą Nr. 12-01-1960 ,,Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“; 3) priteisti iš atsakovo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 7 279,99 Lt už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-11-28; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Krašto apsaugos ministerijos sprendimu jam buvo paskirta 872,14 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Tačiau nuo 2010-01-01 jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 4 str. ir 5 str. nuostatas, buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta. Atsakovė reikalavimo grąžinti skirtumą tarp paskirtos ir perskaičiuotos valstybinės pensijos netenkino. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominiai, finansinei, padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 d. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų, tai yra - jo, konstitucines teises. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo konstatuotas nuostatas, atsakovas nepagrįstai sumažino jam mokėtinos valstybinės pensijos dydį daugiau nei ji būtų mažinama nedirbančiam asmeniui ir iki šiol negrąžina susikaupusio įsiskolinimo, kurį privalo grąžinti. Laikinojo įstatymo 15 str. nustatyta skirtinga socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka skirtingoms socialinėms grupėms (vienai socialinei grupei Laikinasis įstatymas (15 str. l d. l p.) galiojo 2 metus, kitai (15 str. 1 d. 2 p.) - 4 metus) diskriminuoja ir suteikia privilegijų vienai socialinei grupei (asmenims gaunantiems senatvės pensijas) lyginant su kita - gaunančia pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tokį teisinį reglamentavimą traktuoja kaip tiesioginę diskriminaciją pagal socialinę padėtį, kas yra draudžiama Tarptautinės teisės, ES teisės ir nacionalinės teisės normomis.

Teismo posėdyje pareiškėjas pateikė prašymą sustabdyti administracinę bylą, bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 15 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktų teisinis reglamentavimas tiek, kiek jame nustatytas šio įstatymo taikymo terminas, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame įtvirtintas diskriminacijos bei privilegijų draudimas dėl socialinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 11-15) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjui paskirta valstybinė kario pensija buvo perskaičiuota nuo 2010 m. sausio 1 d. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. 2011 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas minėto Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kuriuo sumažintų pensijų mokėjimas (tame tarpe 4 straipsnio) buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o nuo 2013 m. sausio 1 d. Įstatymu Nr. XII-92 minėto 4 straipsnio galiojimas yra pratęstas dar vieneriems metams. Taigi pareiškėjo prašymas priteisti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sumažintos pensijos dalį (skirtumą), yra nepagrįstas. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. paskirta ir pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sumažinta kario pensija papildomai buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kadangi pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų. Konstituciniam Teismui Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėjui pensija minėto įstatymo 5 straipsnio pagrindu nebemažinama. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, pagal kurias pareiškėjui ir buvo apskaičiuojama valstybinė pensija, iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2012-09-21) Konstitucijai neprieštaravo ir laikomos teisėtomis, atitinkamai, ir dėl šio straipsnio taikymo atsiradusios teisinės pasekmės yra teisėtos. Be to, kaip buvo pažymėta Konstitucinio Teismo, sprendimus (nustatyti teisinį reguliavimą) dėl atsiradusių neigiamų teisinių pasekmių konstatavus, jog įstatymas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, gali priimti tik įstatymo leidėjas (Seimas). Atitinkamai ir sprendimus dėl atsiradusių pasekmių, susijusių su Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymu iki šio straipsnio pripažinimo negaliojančiu (t. y. iki 2012-09-01), gali priimti tik Seimas atitinkamu aktu (įstatymu). Kol Seimo nėra priimtas atitinkamas teisės aktas dėl teisnių pasekmių, kilusių taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, atsakovė neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d iki 2012 m. rugsėjo 1 d., nes pensijos mokėjimas minėtu laikotarpiu yra laikomas teisėtu.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sprendimu pareiškėjui nuo 2007-06-01 buvo paskirta 872,14 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, pagal šio įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d., pareiškėjui buvo sumažintas mokamos pensijos dydis. 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 18). 2012-12-27 sprendimu Nr. 12-01-1960 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsisakė jam grąžinti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 14).

Pareiškėjas skunde teigia, kad valstybei nustačius anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos.

Atsakovė Krašto apsaugos ministerija teigia, kad 2012-12-27 sprendimas Nr. 12-01-1960 yra teisėtas ir pagrįstas. Pareigūnų ir karių pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl Krašto apsaugos ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 teisėtumo.

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-10-26 redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

2011 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011 m. gruodžio 28 d., kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Taigi asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Taigi Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausia Konstitucija, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.

Nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į tai, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais. Pastebėtina, kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo. Priešingai – nustatė, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, remdamasi šiomis įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką, pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį bei asmenis, kurių teisės buvo pažeistos, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam, kad įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai įvykdytas. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas.

Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2007 m. birželio 1 d. paskirta 872,14 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, pareiškėjui paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas. Pareiškėjui nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 2 600,32 Lt dydžio nepriemoka (b. l. 17).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje adm. byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-08-31 neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 2 600,32 Lt – priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos.

Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-12-27 sprendimą Nr. 12-01-1960.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į pareiškėjo skundą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, gali skundžiamą aktą panaikinti visą arba jo dalį. Reikia pažymėti, kad skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, Krašto apsaugos ministerija, priimdama 2012-12-27 sprendimą Nr. 12-01-1960 iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto, tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos prieštarautų teisėtumo principui. Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2012-12-27 sprendimo Nr. 12-01-1960 dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 15 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktų teisinis reglamentavimas tiek, kiek jame nustatytas šio įstatymo taikymo terminas, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame įtvirtintas diskriminacijos bei privilegijų draudimas dėl socialinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime vertindamas Laikinojo įstatymo atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pasisakė ir apie Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas. Teisėjų kolegijai abejonių dėl minėtų normų konstitucingumo nekyla, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą atlyginti teismo išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2012-12-27 sprendimo Nr. 12-01-1960 dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo.

Pareiškėjui V. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 2 600,32 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai litų, 32 centai) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Kitą pareiškėjo V. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.