- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2-65-835/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01791-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovei R. J. ir atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui L. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo, institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalys pateikė taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti bei grąžinti ieškovui ir atsakovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, iš kurio lygiomis dalimis išskaityti teismo patirtas pašto išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia sprendimo įvykdymo klausimą. Laikytina, kad taikos sutartimi šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.
Pateikta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių, jų nepilnamečio vaiko teisių ar įstatymų saugomų interesų, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių nutrauktina (CPK 42 str. 1 d., 2 d., 140 str. 3 d., 231 str. 1 d., 2 d., 3 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalims byloje sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, turi būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 94 str.). Šalys susitarė, kad visas savo turėtas bylinėjimosi išlaidas padengia pačios, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas teisme nesprendžiamas. Šalys taikos sutartyje taip pat susitarė, kad teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai įsipareigoja sumokėti abi šalys lygiomis dalimis, todėl šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo ir atsakovės pagal šalių susitarimą, iš kiekvieno po 4,38 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Kadangi byloje sudaryta taikos sutartis, ieškovui grąžinama 75 procentai sumokėto už ieškinį 75,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur ir atsakovei grąžinama 75 procentai sumokėto už priešieškinį 75,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur (CPK 87 str. 2 d.).
Vadovaujantis CPK 87-88 straipsniais, atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą iš ieškovui grąžinamo 56,25 Eur žyminio mokesčio išskaičiuojama 4,38 Eur suma, mokama už procesinių dokumentų siuntimą, ir ieškovui grąžinama 51,87 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 87 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Vadovaujantis CPK 87-88 straipsniais, atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą iš atsakovei grąžinamo 56,25 Eur žyminio mokesčio išskaičiuojama 4,38 Eur suma, mokama už procesinių dokumentų siuntimą, ir atsakovei grąžinama 51,87 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 87 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294-295 straipsniais,
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-65-835/2019 pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovei R. J. ir atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui L. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo, tokiomis sąlygomis:
1. Tėvas bendrauja su sūnumi iki dešimt kalendorinių parų per mėnesį, skaidant šį laikotarpį į du arba tris kartus, bet ne ilgesnius kaip po penkias paras vienam kartui, o pertrauka tarp šių bendravimų turi būti ne trumpesnė kaip trys dienos, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą darželyje arba mokykloje. Apie numatomą konkretų bendravimo pradžios ir pabaigos (vaiko pasiėmimo) laiką (dieną ir valandą) L. L. informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas IT ryšio priemonėmis. Vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima ir atveža į vaiko gyvenamąją vietą vaiko tėvas. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių vaiko pasiėmimas negalimas, vaiko tėvai nedelsiant apie tai informuoja vienas kitą IT ryšio priemonėmis.
2.1. Neporiniais metais vaiko gimimo dieną vaikas būna su motina. Neporiniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio mėn. 24 d. ir 25 d.) vaikas būna su tėvu, Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio mėn. 26 d.) vaikas būna su motina, o gruodžio mėn. 31 d. ir sekančių metų sausio mėn. 1 d. – su tėvu. Neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) vaikas būna su motina, o antrąją Šv. Velykų dieną – su tėvu. Tėvas bendrauja su sūnumi nuo pirmosios šventės dienos 10 valandos iki paskutinės numatytos bendravimo dienos 20 valandos. Apie numatomą vaiko pasiėmimą tėvas papildomai informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas.
2.2. Poriniais metais vaiko gimtadienio dieną vaikas būna su tėvu. Poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio mėn. 24 d. ir 25 d.) vaikas būna su motina. Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio mėn. 26 d.) vaikas būna su tėvu, o gruodžio mėn. 31 d. ir sekančių metų sausio mėn. 1 d. – su motina. Poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) vaikas būna su tėvu, o antrąją Šv. Velykų dieną – su motina. Tėvas bendrauja su sūnumi nuo pirmosios šventės dienos 10 valandos iki paskutinės numatytos bendravimo dienos 20 valandos. Apie numatomą vaiko pasiėmimą tėvas papildomai informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas.
2.3. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas iki 20 val.
2.4. Motinos dieną (pirmą gegužės mėnesio sekmadienį) vaikas būna su motina.
2.5. Vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima vaiko tėvas ir po bendravimo į vaiko gyvenamąją vietą parveža vaiko tėvas.
3. L. L., iki vaikas pradės lankyti mokyklą, pasiima vaiką vasaros atostogoms iki dviejų savaičių laikotarpiui. Apie numatomas vasaros atostogas L. L. IT ryšio priemonėmis praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Atostogų laikui sutapus pirmumą atostogauti su vaiku turi tas iš tėvų, kuris pirmas informuoja antrąjį apie numatytų savo atostogų laiką. Vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima vaiko tėvas ir po bendravimo į vaiko gyvenamąją vietą parveža vaiko tėvas. Jeigu vasaros atostogų metu per mėnesį tėvas su vaiku būna 10 ir daugiau dienų, tai to mėnesio bendravimo su vaiku laikas įsiskaičiuoja į dešimties dienų bendravimo su vaiku trukmę, nurodytą 1 punkte.
4. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, L. L. turi teisę pasiimti vaiką pusę vaiko mokyklinių atostogų (vasaros, rudens, žiemos ir pavasario) laiko, kurių laikas įsiskaičiuoja į dešimties dienų bendravimo su vaiku trukmę, nurodytą 1 punkte. Šalys susitaria, kad dėl svarbių priežasčių L. L. nepasinaudojus šia teise, bendravimo su vaiku laikas kitu laiku nekompensuojamas. Vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima vaiko tėvas ir po bendravimo į vaiko gyvenamąją vietą parveža vaiko tėvas. Apie numatomą konkretų bendravimo laiką rudens, žiemos ir pavasario atostogoms (dieną ir valandą) L. L. IT ryšio priemonėmis informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas. Apie numatomą atostogų laiką vasaros metu L. L. informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Atostogų laikui sutapus pirmumą atostogauti su vaiku turi tas iš tėvų, kuris pirmas informuoja antrąjį apie numatytų atostogų laiką.
5. Vaiko tėvai be vienas kito sutikimo neturi teisės išvežti vaiko į užsienio valstybę laikinai ar nuolatos gyventi. Vaiko tėvai turi teisę vaiką išsivežti į užsienio valstybę atostogauti, informavę vienas kitą apie numatytas atostogas užsienio valstybėje ne vėliau kaip prieš penkiolika dienų. Vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie numatytų atostogų šalį ir trukmę bei sudaryti sąlygas kitam iš tėvų šių atostogų metu bendrauti su vaiku IT ryšio priemonėmis.
6. Vaiko tėvai privalo nedelsdami vienas kitą informuoti IT ryšio priemonėmis apie savo gyvenamosios vietos, telefono ir elektroninio pašto pasikeitimą, apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan.
7. Vaikui savarankiškai pradėjus naudotis ryšio priemonėmis, motina įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu taip pat ir ryšio priemonėmis: telefonu, skype, socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu ir pan.
8. Vaiko tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie sūnų iš jo ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti jį darželyje ir mokykloje, vaiko motiną informavus, vaiką pasiimti iš šių įstaigų.
Civilinę bylą Nr. e2-65-835/2019 pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovei R. J. ir atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui L. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo nutraukti.
Grąžinti ieškovui L. L. 51,87 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. birželio 5 d. mokėjimo dokumentu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
Grąžinti atsakovei R. J. 51,87 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
Nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.