- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- 2-311/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01930-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- Z. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo D. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. P., ieškinį atsakovei Z. M. dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo ir paveldimo turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu prašoma pripažinti ieškovo D. M. teisę į ½ M. M. palikimo dalį; padalinti mirusiojo asmens M. M. turtą pripažįstant ieškovo D. M. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius turto objektus: butą su rūsiu ir garažu, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, du ūkio pastatus, pirtį, kiemo statinius, du lieptus esančius (duomenys neskelbtini); atsakovės Z. M. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius objektus: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gydymo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), medicinines patalpas su rūsiu, esančias (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo D. M. 16 436 Lt kompensaciją atsakovės Z. M. naudai; padalinti mirusiojo asmens M. M. turtą, pripažįstant ieškovo D. M. ir atsakovės Z. M. nuosavybės teises į ½ turto ir skolinių įsipareigojimų pagal antstolės P. K. 2012-05-14 14:50 val. sudarytą palikimo apyrašą; padalinti mirusiojo asmens M. M. turtą, pripažįstant ieškovo D. M. nuosavybės teises į ½ šio turto: 1 000 vienetų UAB „Endemik“ paprastųjų vardinių akcijų. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tol, kol nebus baigtos M. M. turto paveldėjimo procedūros uždrausti Z. M. arba jos įgaliotiems asmenims naudotis, valdyti ir disponuoti butu, esančiu (duomenys neskelbtini); kol nebus baigtos M. M. turto paveldėjimo procedūros ir kol turto paveldėtojams nebus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, uždrausti šaukti, organizuoti ir rengti UAB „Endemik“ visuotinius akcininkų susirinkimus.
Nurodė, kad tikėtina, jog nepilnametis ieškovas turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), išplanavimas yra toks, kad jame neįmanoma gyventi kartu asmenims iš skirtingų šeimų, berniukas silpnos sveikatos, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių į nurodytą butą bet kada gali ateiti atsakovė ar jos įgaliotas asmuo, lankytis nepilnamečio vaiko gyvenamajame kambaryje, brautis į jo privačią erdvę, kas dėl patiriamo nesaugumo jausmo padarytų nepilnamečiui vaikui nepataisomą neturtinę žalą. Ieškovas reiškia prašymą tik dėl Z. M. laikino teisių apribojimo į vieną dalį viso palikto turto, t. y. tik į butą, kitos atsakovės teisės į visą kitą turtą liktų neapribotos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - iki bus baigtos mirusiojo M. M. turto paveldėjimo procedūros uždraudė Z. M. arba jos įgaliotiems asmenims naudotis, valdyti ir disponuoti butu, esančiu (duomenys neskelbtini); kitos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies netenkino.
Teismas sprendė, kad siekiant apsaugoti ieškovo, kaip nepilnamečio vaiko interesus, kuriuos įstatymas laiko prioritetiniais, uždraustina atsakovei įgyvendinti nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis D. M. šiame bute nuolat gyvena, kito nekilnojamojo turto neturi, su atsakove susiklostę įtempti konfliktiniai santykiai, todėl vaiko interesams gali kilti pavojus, jei atsakovė ar jos leidimu tretieji asmenys nuspręstų šiame bute gyventi, jį pertvarkyti, jei atsakovė mėgintų kitaip realizuoti nuosavybės teises į šį butą.
Prašymas uždrausti šaukti, organizuoti ir rengti UAB „Endemik“ visuotinius akcininkų susirinkimus kol nebus baigtos M. M. turto paveldėjimo procedūros ir kol turto paveldėtojams nebus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai netenkintas, nes toks draudimas būtų neproporcingas siekiamiems tikslams, jo nustatymas gali turėti itin neigiamų pasekmių pačiai įmonei ir tai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė Z. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis priimta skubotai, objektyviai ir tinkamai neišnagrinėjus visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant atsakovės teisėtus interesus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, išskyrus prielaidą, kad netaikius draudimo naudotis turtu, gali nukentėti vaiko interesai, nes jis neturi jokio kito turto, tačiau ieškinys pareikštas dėl turto padalinimo, o ne vaiko teisių apsaugos. Teismas neįsigilino į visus galimus faktus, liečiančius ginčo situaciją: patikrinus LITEKO duomenis būtų sužinojęs, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama byla, kuria siekiama nuginčyti ieškovo ir velionio M. M. tarpusavio tėvo ir sūnaus santykius, kas gali turėti tiesioginę įtaką ieškovo teisėms į paveldėjimą; šioje byloje teismas atsisakė taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones.
2. Atsakovė jau yra įregistravusi nuosavybės teises į ginčo butą, todėl apriboti visas daiktines teises neadekvatu ir nesąžininga. Tai, kad vyksta ginčas, nereiškia, jog realizuodama savo daiktines teises atsakovė gali apsunkinti sprendimo įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju. Be to, atsakovė, kaip savininkė privalo užtikrinti buto ir jame esančių daiktų išsaugojimą. L. P., ieškovo motina, nėra nei buto nuomininkė, nei savininkė, ji nėra registruota šiame bute, todėl jos naudojimasis butu ir visais jame esančiais daiktai neteisėtas.
3. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo svarstymo būtinumą nepranešus atsakovei. Teismas galėjo pasinaudoti teise informuoti atsakovę bei pasiūlyti pateikti paaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismas tinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, reikšmingas nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinys bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skirti apsaugoti ieškovo – nepilnamečio vaiko – interesus. Teismas apribojo atsakovės teises tik į vieną dalį iš viso palikto turto – butą, teisės į visą kitą turtą, neapribotos, kadangi tai nėra būtina nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti.
2. Vaikas neturi kito nekilnojamojo turto, jo įstatyminė atstovė moka komunalinius mokesčius, tinkamai naudojasi butu, nėra pagrindo manyti, kad ieškovas gali padaryti žalos butui, kuriame gyvena.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis negali būti suprimityvintas iki tiesioginės grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atsižvelgiant į atskirojo skundo turinį, apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atsakovei arba jos įgaliotiems asmenims apribotos naudojimosi, valdymo ir disponavimo butu, esančiu (duomenys neskelbtini), teisės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Ieškinyje nurodyti argumentai ir prie jo pateikti atitinkami dokumentai, kurie, mažamečio ieškovo atstovų manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, tai atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo nei pagrindo, nei pareigos tikrinti Teismų informacinės sistemos LITEKO ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nes tokiu atveju būtų pažeistas šalių rungtyniškumo principas (CPK 12 str.) bei įrodinėjimo pareigos teisinis reglamentavimas (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, kad teismas neįsigilino į visus galimus faktus, liečiančius ginčo situaciją – į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama byla, kuria siekiama nuginčyti ieškovo ir velionio M. M. tarpusavio tėvo ir sūnaus santykius, kas gali turėti tiesioginę įtaką ieškovo teisėms į paveldėjimą; kad atsakovė jau yra įregistravusi nuosavybės teises į ginčo butą. Pažymėtina, kad pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO ir ieškovo atstovų pateiktus duomenis, apeliantės ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. N2-138-127/2013) yra atmestas.
Sutiktina, kad nagrinėjama byla nėra dėl vaiko teisių apsaugos, ieškovas pareiškė ieškinį dėl turto paveldėjimo ir paveldimo turto padalijimo. Tačiau nagrinėjamu atveju grėsmę būsimo, gal būt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymui pirmosios instancijos teismas siejo ne tik su ieškovo nepilnametyste, bet ir su atsakovės galimais veiksmais, įgyvendinant jos nuosavybės teises į ginčo butą, kurį ieškovas prašo jam priteisti.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl didelės vertės palikėjo įvairaus turto (nekilnojamojo turto, akcijų) padalijimo, ieškovas prašo priteisti jam ne vieną nekilnojamojo turto objektą, tačiau laikinus nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą apribojimus prašė taikyti tik buto, kuriame jis gyvena, atžvilgiu, todėl apeliantės argumentas apie visų daiktinių teisių apribojimo neadekvatumą ir nesąžiningumą yra nepagrįstas. Be to, apeliantė, be deklaruojamo siekio išsaugoti turtą ginčo bute, nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad kokiu nors būdu būtų pažeidžiamos jos teisės ar teisėti interesai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartimi daliai ginčo turto taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
Atmestini atskirojo skundo argumentai dėl ieškovo motinos L. P. nepagrįsto naudojimosi ginčo butu. Viena vertus, ieškovas yra mažametis, todėl objektyviai negali gyventi vienas. Kita vertus, ieškiniu dėl paveldimo turto padalijimo siekiama nepilnamečiam ieškovui nuosavybės teisių į butą, kuriame jis gyvena su motina, kuri pagal CK 3.185 – 3.186 straipsnių nuostatas tvarko nepilnamečio vaiko turtą uzufrukto teisėmis vaiko interesais, todėl ieškovo pusei svarbu, kad bylos nagrinėjimo metu būtų maksimaliai užtikrinta šio turto apsauga ir mažai tikėtina, kad ieškovo įstatyminė atstovė būtų suinteresuota šio turto vertės mažėjimu ar netinkamu jo saugojimu. Tokiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo motina siektų buto vertės sumažėjimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesieja jų taikymo vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Nagrinėjamu atveju, taikyta laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, status quo išsaugojimas, nes vaikas (ieškovas) su motina faktiškai gyvena ginčo bute.
Atskirojo skundo argumentai dėl proceso teisės normų nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymą pažeidimo yra nepagrįsti. Pagal CPK 147 straipsnio, reglamentuojančio prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugomis priemonėmis, nagrinėjimą, nuostatas teismas neturi pareigos pranešti šalims apie tokio prašymo nagrinėjimą. Teismas pats sprendžia apie pranešimo būtinumą, todėl nepranešimas savaime nelemia nutarties nagrinėtu klausimu neteisėtumo. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nepranešęs atsakovei. Išnagrinėjusi atsakovės atskirąjį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog turėdamas atsakovės paaiškinimus teismas būtų kitaip išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teisingai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes ir apribodamas atsakovei bei jos įgaliotiems asmenims naudojimosi, valdymo ir disponavimo ginčo butu teises, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.