- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2-168-805/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00018-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant pareiškėjai V. M., jos atstovui advokatui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu (b.l.2-3) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994-10-06, K. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti, rūpintis kaip savu turtu. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo K. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1996-06-10, priėmė jo palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, rūpintis kaip savu turtu.
Pareiškėja nurodė, kad ji, jos tėvas K. A. M. ir motina M. M. gyveno nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina M. M. mirė 1994-10-06, testamento ji nepaliko. Po motinos mirties nurodytame name liko gyventi pareiškėja kartu su savo tėvu K. A. M.. Jiems liko visi motinos turėti daiktai, dokumentai, abu su tėvu prižiūrėjo namą, jį remontavo, mokėjo mokesčius, dirbo žemės sklypą. 1996-06-10 mirė pareiškėjos tėvas K. A. M.. Po tėvo mirties pareiškėja viena liko gyventi tame pačiame būste, naudojosi ir rūpinosi likusiu turtu kaip savu, faktiškai jį valdė. Pareiškėja tvarkė ir remontavo namą, mokėjo mokesčius, žemės sklypą naudojo savo poreikiams.
Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad jos motina M. M. mirė 1994-10-06, testamento ji nepaliko. Po motinos mirties namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji pasiliko gyventi su tėvu K. A. M.. Tėvai gyveno ūkiškai, laikė gyvulių. Nurodė, kad po mamos mirties liko namas, ūkinis pastatas ir žemė. Mirus motinai jai su tėvu atiteko visi motinos daiktai, dokumentai, baldai. Pareiškėja su tėvu prižiūrėjo namą, jį remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi turto išlaikymu, naudojosi likusiais namų apstatymo ir apyvokos daiktais. Nurodė, kad 1996-06-10 netikėtai mirus jos tėvui K. A. M. minėtame name liko gyventi tik ji, kadangi buvo vienintelis vaikas šeimoje. Ji priėmė visą po tėvo mirties likusį palikimą, naudojosi ir rūpinosi turtu kaip savu, namą persirašė savo vardu, jį tvarkė ir remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius iki jį pardavė 1999 metais, palaidojo tėvus, prižiūri tėvų kapus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad nuosavybės teisės į 40/173 dalį žemės sklypo, esančio N. Ū. kadastrinėje vietovėje M. M. buvo atkurtos 1999-08-04. Po pareiškėjos motinos mirties visą ūkį, tiek posodybinį žemės sklypą, tiek ir N. Ū. kadastrinėje vietovėje esantį valdė ir jais naudojosi pareiškėja ir jos tėvas. Nors pareiškėja nuosavybės dokumentų nesutvarkė, tačiau namų valdos žemės sklypą prižiūrėjo pati, likusia žemės dalimi leido naudotis kitiems asmenims, sumokėjo mokesčius už motinos vardu atkurtą žemės sklypo dalį.
Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (b.l. 32-33) ir Valstybinė mokesčių inspekcija (b.l.20) pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose iš esmės neprieštarauja dėl pareiškimo, pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Suinteresuoti asmenys prašo bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai (b.l.25, 29). Byla nagrinėtina suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tačiau šiuo atveju turi būti taikomos 1964 m. liepos 7 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Palikimą, kuris paveldėjimo teise pereina įpėdiniams, be kita ko, sudaro palikėjo turtinės teisės ir pareigos, ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės. CK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Pagal CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK 587 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra mirusiųjų M. M. ir K. A. M. dukra (b.l. 9-10). M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 1994-10-06 (įrašo Nr. 125) (b.l.11.). K. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 1996-06-10 (įrašo Nr. 84) (b.l.12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis nustatyta, kad po pareiškėjos tėvo K. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. 6998-8002-2012, su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuris paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5118, išduoto 1998-09-10, pagrindu, perėjo mirusiojo dukros V. M. nuosavybėn (b.l.53-56). Byloje pateiktais notarų biurų duomenimis matyti, kad po M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994-10-06, ir K. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1996-06-10, paveldėjimo bylos užvestos nebuvo (b.l.13-14), vienok, atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą ir teismo iniciatyva išreikalavus paveldėjimo bylos Nr. 162/98 nuorašą (b.l.87), kurį pateikė Prienų I-ojo notarų biuro notarė V. B., nustatyta, kad po K. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1996-06-10, palikimą priėmė pareiškėja V. M., kuriai 1998-09-10 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, registro Nr. 5118. Po pareiškėjos motinos mirties Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. Z. 2,94 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). (b.l. 39). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 1994-10-06, nuo 1974-08-19, gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), gyveno santuokoje su K. A. M., turėjo dukrą V. M.. K. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 1996-06-10, nuo 1972-08-04, gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyveno santuokoje su M. M., turėjo dukrą V. M. (b.l. 8). Bylos duomenimis seka, kad mirties momentu M. M. turėjo turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą. Nuosavybės teisės į žemės sklypus M. M. atkurtos Kauno apskrities viršininko 1999-08-04 sprendimu Nr. 69-8056 (b.l.36-39). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 Nr. (duomenys neskelbtini) 2 straipsnio 2 dalį, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Pagal CK 587 straipsnio 1 dalį palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, todėl nuosavybės teisės, atkurtos mirusiojo vardu, perduodamos įpėdiniui, priėmusiam palikimą. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Pareiškėjos išdėstytas aplinkybes patvirtino liudytojos R. K. ir G. P., nurodydamos, kad pareiškėju po motinos mirties gyveno kartu su tėvu name, esančiame F. V. g. 121, Prienuose, jį tvarkė ir prižiūrėjo, rūpinosi likusiu turtu kaip savu. Mirus tėvui ūkį tvarkė ir prižiūrėjo viena pareiškėja, kuri yra vienintelė įpėdinė, kuri rūpinasi ir prižiūri žemės sklypą, į kurį jos motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės jau po pastarosios mirties. prižiūri tėvų kapus.
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą, laikytina, kad pareiškėja V. M. ir jos tėvas K. A. M., miręs 1996-06-11, po M. M., mirties 1994-10-06, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos išdėstytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti antrąjį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po tėvo mirties, todėl tenkinti pareiškėjos prašymo šioje dalyje pagrindo nėra. Pareiškėjai atsisakius pareiškimo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. M., a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo Kazimiero A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1996-06-10, priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, civilinė byla dalyje nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir K. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 1996-06-10, po M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994-10-06, priėmė jos palikimą, pradėdami faktiškai valdyti.
Likusioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Priteisti iš pareiškėjos V. M., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 30,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.