- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- 1A-611-898/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12645-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- E. A.
- Advokatai
- Šarūnas Vadeikis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Š. Vadeikio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 140 straipsnio 1 dalį ? 30 (trisdešimt) parų arešto bausme;
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ? 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme;
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ? nuteistas 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BPK) 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 75 (septyniasdešimt penkios) paros arešto.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės, iš dalies pridėta bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi, kuria jam 36 arešto parų bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu jam paskirtos arešto bausmės, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė ? 90 (devyniasdešimt) parų arešto.
Į bausmės laiką A. M. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. (viena para), tai pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai, atliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį.
Nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo A. M. nukentėjusiojo E. A. naudai priteista 299,48 Eur (du šimtai devyniasdešimt devynis eurai, 48 ct) turtinei žalai atlyginti.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikintina.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. M. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 21 d., apie 15.20 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), grumtynių su E. A. metu, prispaudė jį prie sienos bei ranka spaudė jam kaklą, tuo padarydamas šiam įdrėskimus kaklo srityje iš nugaros pusės ir už kairės ausies, po to vieną kartą spyrė jam į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą. Šie A. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 21 d., apie 15.20 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), grumtynių metu E. A. iš kišenės iškritus mobiliojo ryšio telefonui „Samsung Galaxy A51“, minėtą telefoną paėmė nuo grindų ir su juo iš minėto buto pasišalino, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiojo E. A. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51“, kurio vertė 299,48 Eur. Šie A. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.
3. Taip pat jis nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytojo vietoje iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,0155 g narkotinės medžiagos MDMB-4en-PINACA, kurią neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi iki 2021 m. gegužės 4 d., 12.19 val., kol (duomenys neskelbtini), automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė aukščiau minėtą kiekį narkotinės medžiagos MDMB-4en-PINACA, t. y. baltos spalvos popierių su 0,0125 g narkotinės medžiagos – MDMB-4en-PINACA ir suktinę su 0,0030 g narkotinės medžiagos – MDMB-4en-PINACA. Šie A. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo atlikti įrodymų tyrimą dėl kaltinimų pagrobus telefoną, nes byloje nėra jokių duomenų apie tokio telefono buvimą. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį, kurioje A. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir dėl šios veikos jį išteisinti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria patenkintas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, nes ši nuosprendžio dalis yra nemotyvuota. Taip pat apeliantas įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai subendrino bausmes sudėjimo būdu, bei neįskaitė į bausmę jau atliktos 36 parų arešto bausmės.
4.1. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su nuosprendžio dalimi, kurioje jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, šią laiko nepagrįsta ir nemotyvuota, todėl ji naikintina. Taip pat laiko civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nepagrįstu, o nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio patenkinimo, nemotyvuotu.
4.2. Pažymi, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti procesiniai veiksmai prašant nustatyti tiek mobiliojo telefono „Samsung A51“, tiek įsigijimo faktą ir identifikacinį IMEI numerį, tiek paties telefono paiešką pagal IMEI numerį. Pats nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie telefono Samsung A51 įsigijimo faktą ir identifikacinį IMEI numerį, byloje tokių duomenų nėra, nuosprendyje toks faktas neatsispindi. Nurodo, jog tokių įrodymų nebuvimas yra nuteistąjį išteisinamieji duomenys, tačiau teismas tokių duomenų taip nevertino.
4.3. Skunde nurodo, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, jeigu nustato, kad pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Skunde prašoma teismo konstatuoti, kad įrodymų vertinimas pirmosios instancijos teisme nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat prašoma, kad apeliacinės instancijos teismas atliktų įrodymų tyrimą, siekiant nustatyti paties mobiliojo telefono buvimo ir pagrobimo faktą.
4.4. Apeliantas nurodo, jog jeigu teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys visiškai ar iš dalies patenkinamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tik tuo atveju, kai BPK numatytomis taisyklėmis nustatoma, kad ieškinys pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala, kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Iš to išplaukia, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje iš civilinio ieškovo reikalaujama atlyginti žala turi būti siejama ne su visais įmanomais trečiųjų asmenų veiksmais, kurie galėjo prisidėti prie atsiradusios žalos, tačiau tik su nusikalstama veika.
4.5. Pažymi, kad nagrinėjamuoju atveju teismas neįsigilino į nuostolio buvimo faktą t .y. ar tariamai pagrobtasis telefonas tikrai egzistavo ir ar kaltinamasis tikrai pagrobė minėtąjį telefoną. Nenustačius telefono buvimo fakto, t. y. neidentifikavus jo pagal IMEI kodą ir įsigijimo dokumentą, negalima teigti, kad toks telefonas iš viso buvo ar buvo pagrobtas.
4.6. Skunde nurodoma, kad pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę, kurią skirdamas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį. Apeliantas įsitikinęs, kad jam netaikant visiško bausmių apėmimo būdo teismas nesilaikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų. Nagrinėjamuoju atveju yra padaryti skirtingų rūšių nusikaltimai, todėl turėjo būti taikoma bausmių subendrinimo apimties būdu taisyklė.
4.7. Skunde nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas neįskaitė į bausmę apelianto atliktos 36 parų arešto bausmės. Pažymi, kad į paskirtą bausmę gali būti įskaitomas tik kardomasis kalinimas nagrinėjamoje byloje (BK 66 straipsnis) arba ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir visiškai ar iš dalies atlikta bausmė (BK 63 straipsnio 9 dalis). 2022 m. balandžio 8 d. teismo nuosprendžiu paskirtąją 36 parų arešto bausmę apeliantas jau yra atlikęs.
5. A. M. gynėjas advokatas Š. Vadeikis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria A. M. nuteistas 35 (trisdešimt penkių) parų areštu pagal 178 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, jog nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria visiškai tenkintas nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys dėl 299,48 Eur priteisimo ir civilinį ieškinį atmesti. Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. M. nuteistas pagal 140 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ? pakeisti ir už šias nusikalstamas veikas paskirti švelnesnes bausmės rūšis arba sušvelninti paskirtąsias arešto bausmes.
5.1. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje konstatavo, jog pilnai įrodyta, kad A. M. pasisavino E. A. priklausantį 299,48 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną. Tokį sprendimą teismas priėmė remdamasis nukentėjusiojo E. A. bei kitų jo giminaičių parodymais ir mobiliojo ryšio telefono išklotinėmis. Pažymima, kad su tokia teismo išvada nesutinka.
5.2. Nuteistasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepripažino kaltės dėl galimos telefono vagystės ir visą laiką nuosekliai tvirtino, kad jokio telefono jis nevogė bei iš jo neskambino. Nuteistasis mano, kad dėl telefono vagystės nukentėjusysis iš keršto jį bando apkalbėti ir gauti turtinės naudos. Išanalizavus mobiliojo ryšio išklotines matyti, kad 2021 m. balandžio 21 d. M. K. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 15:36:02 val. skambino nukentėjusiam E. A. į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio trukmė 12 sek.). Tuo metu tiek liudytojo M. K., tiek nukentėjusiojo E. A. telefonai jungėsi prie to paties bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo metu nuteistojo A. M. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2021 m. balandžio 21 d. 15.25 val., 15.41, 15.49 val. jungėsi visai prie kito bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi manytina, kad 1-os instancijos teismo išvada, jog E. A. telefoną pagrobė nuteistasis, yra neteisinga, nes iš mobiliojo ryšio išklotinių galima daryti vienintelę išvadą, kad, kai M. K. skambino nukentėjusiam, pastarojo telefonas jungėsi prie to paties bokšto ir buvo toje pačioje vietoje (ar netoli jos) kaip ir skambinusiojo telefonas, o A. M. buvo visai kitoje vietoje.
5.3. Nurodo, jog nuteistasis visą laiką nuosekliai teigė, kad šios nusikalstamos veikos jis nepadarė ir jokio telefono negrobė. Nurodo, jog mano, kad įvertinus visų gautų įrodymų visetą, galima daryti pagrįstą išvadą, jog negauta pakankamai neginčijamų faktinių duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas-taisyklė, pagal kurią visos abejonės, kurios iškyla tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurių nepavyksta pašalinti panaudojant visas įmanomas tyrimo galimybes, yra aiškinamos nuteistojo, šiuo atveju A. M., naudai.
5.4. Nurodo, kad tiek įvertinus surinktų faktinių duomenų visumą, tiek atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiųjų, liudytojos parodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vieninteliai duomenys, kuriais remiantis grindžiamas jam kaltinimas, yra nukentėjusiojo bei jo pusbrolio parodymai, kuriuos galima būtų vertinti kaip kerštą. Kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta, tad dėl šio epizodo jis turėtų būti išteisintas, tuo pačiu atmestas nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys.
5.5. Skunde taip pat nurodyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė yra per griežta. Šioje byloje yra neabejotinai įrodyti ne visi epizodai, t. y. neįrodytas epizodas dėl telefono vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalis), jį išteisinus dėl šio epizodo, galutinė bausmė turėtų būti švelninama. Atkreipiamas teismo dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, nors ir buvo teistas du kartus, tačiau niekada nebuvo teisiamas dėl turtinio pobūdžio ar smurtinių nusikaltimų padarymo.
5.6. Skunde taip pat nesutinkama su teismo paskirta bausme už BK 140 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymą. Nurodo, kad ji yra per griežta. Šiuo atveju abu jauni vaikinai konfliktavo, vienas kitą stumdė ir pan. Pažymi, jog nukentėjusysis taip pat neneigia, kad smaugė jį, o jis tuo pačiu galėjo ir nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą. Jokios teismo medicinos išvados, kad nuteistojo veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiam fizinį skausmą, byloje nėra, tad jo vertinimu, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, jis galėtų būti taip pat išteisintas. Tačiau, jei teismas šiuo atveju nuspręstų, jog jis yra kaltas, jam galėtų būti skiriama ne tik BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta arešto bausmė, bet ir kita bausmės rūšis, pvz. viešieji darbai ar laisvės apribojimas. Dėl paskirtos bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, taip pat nurodo, jog skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė yra per griežta. Šiuo atveju nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos labai gailisi, tad mano, kad bausmė dėl šios veikos galėtų būti švelninama.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu gynėjas savo ir nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė juos tenkinti. Prokuroras prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad ginčijama nuteistojo A. M. kaltė dėl BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad šis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje bei su nukentėjusiojo E. A. pareikšto ieškinio tenkinimu priteisti 299,48 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus, keturiasdešimt aštuonis ct), taip pat su galutinės bausmės skyrimu.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei pateiktus apeliacinius skundus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis susijusius su A. M. padarytomis nusikalstamomis veikomis ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nuteisdamas A. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirtoji galutinė subendrinta bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, jos švelninti skunduose nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl vagystės ir fizinio skausmo sukėlimo
9. Apeliacinius skundus nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai įvertino surinktus bylos duomenis, kuriais nustatyta, jog A. M. pagrobė E. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nors A. M. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmos instancijos teismo posėdyje neigė pavogęs telefoną, tačiau aplinkybes, jog nuteistasis pagrobė aptariamą telefoną, patvirtina nukentėjusiojo E. A., liudytojų V. K., M. K., P. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio duoti parodymai. Visi jie yra nuoseklūs, atspindi iš esmės tokias pačias fizinio smurto bei mobiliojo ryšio telefono dingimo aplinkybes. Jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys teismo ištirti įrodymai ? BPC garso įrašas, kuriame užfiksuotas V. K. pagalbos kvietimas dėl E. A. užpuolimo (t. 1, b. l. 73-74), 2021 m. balandžio 22 d. E. A. protokolas pareiškimas, kuriame nurodyta, jog jį užpuolė A. M., sumušė, bei pagrobė iškritusį mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 1-3), M. K., E. A. bei A. M. mobiliojo ryšio telefonų skambučių išklotinės, kuriose fiksuoti šių asmenų naudojamų telefonų tarpusavio pokalbiai (t. 1, b. l. 78-94, 95-96), taip pat kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nustatė įvykio aplinkybes ir pagrįstai pripažino A. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
10. Pirmiausia, teisėjų kolegija, nepagrįstais laiko skunduose nurodomus argumentus, jog nukentėjusysis E. A. nepateikė jokių duomenų apie iš jo pagrobto telefono „Samsung A51“ įsigijimo aplinkybes, nėra nurodyta jokių duomenų apie šio telefono IMEI numerį, paiešką. Kaip matyti iš bylos duomenų, būtent nukentėjusysis pateikė Prekių priėmimo-perdavimo/ Garantinės pažymos kopiją (t. 1, b. l. 69), iš kurios matyti, jog E. A. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 17 d. pirko mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51“ už 299,48 Eur. Numeruoto daikto išraše nurodyta, jog šio mobiliojo ryšio telefono individualus numeris yra (duomenys neskelbtini) ir nuo 2021 m. balandžio 22 d. paskelbta jo paieška (t. 1, b. l. 70). Taigi, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog E. A. buvo įsigijęs mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51“, kuris konflikto metu buvo iš jo pagrobtas.
11. Skunduose nurodoma, kad A. M. negalėjo pagrobti nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono, nes 2021 m. balandžio 21 d. 15.36 val., M. K. paskambinus E. A. (12 s pokalbio trukmė) jų telefonai jungėsi prie to paties bokšto – (duomenys neskelbtini), o A. M. telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 21 d., 15.25 val., 15.41, 15.49 val., jungėsi visai prie kito bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto faktinių aplinkybių aiškinimu. Sugretinus nukentėjusiojo E. A., liudytojos V. K., liudytojo M. K. bei nuteistojo A. M. parodymus su telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos išklotinėmis, matyti, jog V. K. į bendrąjį pagalbos centrą paskambino 2021 m. balandžio 21 d. 15.24 val. (t. 1, b. l. 7), t. y. tuo metu, kai A. M. jau buvo pasišalinęs iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). A. M., pasišalinęs iš buto su E. A. telefonu, iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) praėjus dviem minutėms, po V. K. pagalbos kvietimo, t. y. 15.25 val., skambino į E. A. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (fiksuojamas praleistas skambutis), tuo metu A. M. telefono veikimo zona buvo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82), neatmetama, jog tokiu būdu A. M. norėjo patikrinti kieno telefoną paėmė. Po to, praėjus kiek daugiau nei 9 minutėms, t. y. 15.36 val., į E. A. telefoną paskambino M. K. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 78, 80), pokalbis truko 12 sekundžių, po kurių E. A. telefono veikimas nebebuvo fiksuojamas. Tokios aplinkybės atitinka nukentėjusiojo E. A. ir liudytojų M. K. ir V. K. parodymus, jog pastebėję, kad A. M. išsinešė E. A. telefoną iš M. K. telefono skambino į E. A. telefoną, ir atsiliepęs A. M. pasakė, kad telefono jis daugiau nematys, kad numes jį nuo tilto. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad kaip nustatyta tiek nukentėjusiojo, liudytojų, paties nuteistojo parodymais, nuteistasis, po konflikto išvažiavo automobiliu, t. y. nestovėjo vienoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur fiksuotas jo telefono veikimas, pastebėtina, kad A. M. telefono veikimas tą pačią dieną 15.51 val. fiksuotas ir aptariamo bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje. Be to, pažymėtina ir tai, kad telekomunikacijų bokštai neparodo tikslios asmens buvimo vietos, o fiksuoja įeinančius/išeinančius skambučius, duomenų perdavimą, bokštai ? (duomenys neskelbtini), kur paskutinį kartą fiksuotas veikiantis nukentėjusiojo telefonas, ir (duomenys neskelbtini), kur fiksuotas A. M. telefono veikimas, yra netoli vienas nuo kito, todėl iš karto po įvykio mobiliojo ryšio telefonų jungimasis, esant A. M. judėjimui su abiem telefonais (jo paties ir nukentėjusiojo) galėjo būti fiksuotas skirtingų, netoli vienas kito esančių bokštų. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. M. pagrobė E. A. mobiliojo ryšio telefoną ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
12. Skunduose taip pat nesutinkama su A. M. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, keliamas klausimas ar buvo BK 140 straipsnio numatytos pasekmės, t. y. ar A. M. sukėlė E. A. fizinį skausmą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, jog konflikto ir grumtynių metu, kurias išprovokavo ir sukėlė A. M., nukentėjusysis E. A. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek sužalojimus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų E. A. tiek protokole pareiškime, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme detalizavo jam A. M. suduotus smūgius ? spyrė į pilvą, ranka už kaklo spaudė prie sienos, apibūdino kaip jam iš nugaros pusės atsirado sužalojimai (įdrėskimai) kaklo srityje už ausies bei pateikė iš karto po įvykio darytą nuotrauką, kurioje matyti sužalojimai ? apdraskymas už ausies (t. 1, b. l. 41). Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl vykusių grumtynių patvirtino ir liudytojai V. K., M. K., P. K.. Pats nuteistasis taip pat neneigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Smurtas buvo pakankamai intensyvus, ant E. A. kūno matyti likę sužalojimai, kas rodo, jog šis patyrė fizinį skausmą. Nors bylos medžiagoje nėra specialisto išvados dėl nukentėjusiajam sukelto sveikatos sutrikdymo masto, kuris įvertinant byloje pateiktoje fotonuotraukoje esančius sužalojimus galimai būtų vertinamas ne tik fizinio skausmo sukėlimu, bet ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau šiuo konkrečiu atveju E. A. jam skausmo sukėlimo faktą aiškiai išreiškė, ir tai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Gynėjo advokato argumentai, jog E. A. taip pat smaugė A. M. ir šiam galėjo taip pat sukelti fizinį skausmą, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. M. atvyko į E. A. namus, pats pradėjo šį konfliktą, bandė ištempti E. A. iš buto, sumušė jį, pasak E. A. tetos V. K., konfliktas kilo dėl to, nes jos sūnėnas nesutiko užsiimti narkotinių medžiagų platinimu. Visos šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Š. Vadeikio skunduose nurodytų argumentų nepagrįstumą.
Dėl civilinio ieškinio
13. Teisėjų kolegija, įvertindama byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad įrodyta, jog A. M. pagrobė E. A. mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertė 299,48 Eur, neturi pagrindo tenkinti apeliacinių skundų argumento, kuriuo prašoma nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti. Kaip jau paminėta, byloje pateikti nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono įsigijimą patvirtinantys dokumentai, nustatyta telefono vertė teismui nekelia abejonių. Nors byloje nėra už šį telefoną sumokėjimą patvirtinančio mokėjimo kvito, tačiau pažymėtina, jog asmuo ir neprivalo tokių kvitų saugoti, nuosavybės faktas gali būti įrodinėjamas ir kitais įrodymais. E. A. mobiliojo ryšio telefono neteko dėl kaltų A. M. veiksmų ? vagystės, todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų A. M. veiksmų ir kilusių turto netekimo pasekmių. Civilinis ieškinys įrodytas ir pagrįstas byloje esančiais surinktais ir teismo ištirtais įrodymais ir pagrįstai patenkintas pagrobto turto vertę priteisiant iš A. M..
Dėl bausmės skyrimo
14. Apeliaciniais skundais taip pat ginčijama pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, nurodoma, jog teismas paskyrė per griežtą bausmę, neteisingai pritaikė BK 63, 66 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai neįskaitė A. M. ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos 36 parų arešto bausmės, nepagrįstai netaikė visiško bausmių apėmimo būdo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinių skundų argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos nėra teisinio pagrindo keisti ar švelninti A. M. paskirtų bausmių. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmę teisingai įvertino, jog padaryti 3 tyčiniai nesunkūs nusikaltimai: smurtinis, nuosavybei ir nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, veikos baigtos. A. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pažymėtina, jog A. M. oficialiai niekur nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 25-27). Taip pat A. M. yra teistas du kartus – 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. gruodžio 3 d., abu kartus už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas arešto bausmėmis, taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, kuris A. M. nesilaikant intensyvios priežiūros sąlygų buvo panaikintas (t. 2, b. l. 18-20). Įvertinęs šias bei kitas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už visas tris nusikalstamas veikas A. M. paskyrė arešto bausmes: už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ? 30 parų, už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ? 35 paras, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ? 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta 75 parų arešto bausmė. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2021 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 36 parų arešto bausme ir nustatyta galutinė 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo kitokiai išvadai, jog nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui, kuris išvadų dėl savo elgesio nedaro, turėtų būti skiriamos švelnesnės bausmės, tokios kaip laisvės apribojimas ar viešieji darbai. Paskirtoji subendrinta arešto bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, jos švelninti skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.
15. Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su tuo, jog buvo pasirinktas netinkamas bausmių bendrinimo būdas, jog paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija su tokiais skundų argumentais taip pat nesutinka. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte reglamentuota, jog bendrindamas bausmes už kelias padarytas nusikalstamas veikas, bausmių apėmimo būdą teismas taiko tuomet, kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. A. M. skundžiamu nuosprendžiu teisiamas už trijų nesunkių nusikalstamų veikų padarymą, todėl jos tarpusavyje nesiskiria savo pavojingumu, todėl nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimo būdą. Paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu, t. y. palankesniu nuteistajam, nors galėjo taikyti ir visišką bausmių sudėjimo būdą.
16. A. M. savo apeliaciniame skunde nurodė, jog yra atlikęs ankstesniu 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu jam paskirtą 36 parų arešto bausmę, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė buvo nepagrįstai subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiuo skundo argumentu. Pažymėtina, jog vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, teismas, paaiškėjus aplinkybėms, kad iki nuosprendžio priėmimo nagrinėjamoje byloje, asmuo yra padaręs kitų nusikalstamų veikų, paskirtąsias bausmes taip pat subendrina laikydamasis BK 63 straipsnyje numatytų bausmių bendrinimo taisyklių. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas A. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino su 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta arešto bausme, kurios vykdymas buvo panaikintas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi ir A. M. pasiųstas atlikti 36 parų arešto bausmės. Nuosprendžio šeštoje pastraipoje nurodyta, jog A. M. įskaitomas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2021 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir atlikta bausmės dalis pagal 2022 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog asmeniu nepagrįstai buvo pridėtos ir neįskaitytos 36 paros arešto.
17. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi. Kaip jau paminėta aukščiau, šia nutartimi buvo reglamentuotas 2021 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmės vykdymas (atidėjimas buvo panaikintas), o ne pačios bausmės skyrimas. Todėl šiuo atveju, skirdamas bausmę Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija, siekdama teisinio aiškumo, patikslina skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies 5 pastraipą, nurodydama, jog prie A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtos 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmės iš dalies pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu jam paskirta 36 arešto parų arešto bausmė. Kita nuosprendžio dalis paliktina nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Šarūno Vadeikio apeliacinius skundus atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies penktą pastraipą ir išdėstyti ją taip:
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės, iš dalies pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu jam paskirtą 36 arešto parų arešto bausmę, kurios vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi, ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.“
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.