Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovei L. K. ir jo atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, atsakovui R. B., viešame eismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui R. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu sumažinusi savo reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė prašo pripažinti atsakovą R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros A. K., (duomenys neskelbtini) tėvu, paliekant jai K. pavardę; priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. K., (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant lėšas į L. K. banko sąskaitą, pavedant ieškovei tvarkyti jas uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą nepilnametei dukrai A. K., (duomenys neskelbtini) susidariusį iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. už 3 metus, iš viso 3 600 Lt, pervedant lėšas į L. K. banko sąskaitą, pavedant ieškovei tvarkyti jas uzufrukto teise.

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis patvirtino, kad su ieškove gyveno nuo 2001 m. iki 2007 m. ir pripažįsta, kad yra jų dukros A. K. tėvas, todėl su reikalavimu pripažinti jį dukros tėvu sutinka visiškai. Taip pat sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, nes jis reguliariai neteikė reikiamo išlaikymo dukrai. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės prašomais išlaikymo dydžiais, nes jo turtinė padėtis yra sunki. Jis nedirba ir turi tik 50 % darbingumą, dėl kurio negali dirbti pagal turimas staliaus ir mūrininko-tinkuotojo specialybes. Jo pajamas sudaro tik 270 Lt netekto darbingumo pensija. Jokio turto jis neturi. Be to, jis turi dar tris mažamečius savo vaikus, kuriuos kartu su savo sugyventine išlaiko tik iš savo pensijos ir sugyventinės pašalpų. Jis sutinka savo dukrai A. K. teikti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį. Taip pat prašo sumažinti priteisiamą išlaikymo įsiskolinimą, nes per tris metus iki ieškinio pateikimo jis sumokėjo ieškovei apie 1 100 Lt, paliko jai visą savo kilnojamąjį turtą, todėl atitinkamai prašo sumažinti išlaikymo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovas pripažįsta, kad yra ieškovės dukros A. K., (duomenys neskelbtini) tėvas (CPK 140 str. 2 d.). Šios ieškinio dalies pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), nes vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.), todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovo tėvystės nustatymo tenkintinas.

Pavardė vaikui jau yra suteikta, o sutikdamas su ieškiniu dėl jo tėvystės A. K. nustatyto atsakovas nereiškia reikalavimo dėl savo pavardės suteikimo dukrai. Įstatymas numato, kad teismo sprendimu vieno iš tėvų pavardė vaikui suteikiama tik esant ginčui tarp tėvų (CK 3.167 str. 2 d.). Todėl tarp tėvų nesant ginčo dėl vaiko dabartinės pavardės, ieškinio reikalavimas palikti A. K. jos esamą pavardę atmestinas kaip perteklinis.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str.). Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Situacija kai išlaikymą teikia tik vienas iš tėvų pažeidžia išlaikymui būtino nepilnamečio vaiko po­rei­kių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Atsakovas pripažįsta, kad tris metus iki ieškinio padavimo neteikė savo dukrai nuolatinio išlaikymo kas mėnesį, todėl išlaikymo įsiskolinimas ir periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamas išlaikymas iš jo priteistinas teismo tvarka.

Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 500-600 Lt, ir prašo priteisti iš atsakovo po 350 Lt kas mėnesį savo dukrai išlaikyti, o išlaikymo įsiskolinimui už tris metus apskaičiuoti prašo vadovautis 100 Lt per mėnesį išlaikymo dydžiu. Atsakovas neginčija vaiko poreikiams patenkinti reikalingų sumų dydžių, tačiau mano, kad dėl savo turtinės padėties jis gali skirti tik 200 Lt kas mėnesį. Atsakovui ginčijant tik iš jo priteistino išlaikymo dydį, konstatuojama, kad ginčo dėl vaiko poreikių patenkinimui reikalingo 500-600 Lt dydžio byloje nėra. Todėl šioje byloje būtina nustatyti ar ieškovės reikalavimų patenkinimas nepažeistų vaiko po­rei­kių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principo.

Analogiškose bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, orientacinis kriterijus yra minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas iš tokio tėvo gali priteisti ir mažesnę sumą vaiko išlaikymui.

Šioje byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nedirba ir negauna jokių pajamų iš darbo santykių (b. l. 29-30, 33), abu neturi jokio nekilnojamojo turto (b. l. 31, 35), abu pragyvena tik iš socialinių išmokų – ieškovė gauna pašalpą (b. l. 8), o atsakovas - netekto darbingumo pensiją (b. l. 34). Tačiau ieškovės gaunama pašalpa (333 Lt) yra didesnė nei atsakovo gaunama pensija (272,78 Lt). Be to, atsakovas turi dar tris mažamečius vaikus (b. l. 42-44), kuriuos privalo išlaikyti, o ieškovė daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės ir jis turi mažesnes galimybes prisidėti prie jų dukros išlaikymo. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008), todėl vien tik sunki turtinė padėtis savaime neatleidžia tėvų nuo pareigos teikti reikalingą išlaikymą, jeigu nustatoma, kad tėvai nesiima jokių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, tačiau šiuo atveju atsakovo galimybės gauti didesnes pajamas yra itin ribotos. Atsakovas yra tik 50 % darbingas (b. l. 37) ir negali dirbti pagal savo turimas specialybes. Nors jis registruojasi darbo biržoje kaip ieškantis darbo (b. l. 45), tačiau darbo neranda. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad atsakovas negali pagerinti savo turtinės padėties ir gauti didesnių pajamų ne dėl to, kad nesiima jokių priemonių, o dėl objektyvių priežasčių, sąlygotų jo sveikatos sutrikimo ir riboto darbingumo. Todėl sunki atsakovo turtinė padėtis yra pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą nei prašo ieškovė.

Atsižvelgiant į tai, kad absoliučiai didžiąją dalį savo gaunamos netekto darbingumo pensijos, t. y. 200 Lt iš gaunamų 272,78 Lt, atsakovas sutinka skirti savo dukters išlaikymui, teismas pripažįsta, jog 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio išlaikymo priteisimas šioje byloje atitiks atsakovo turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principą, todėl būtent tokio dydžio išlaikymas ir priteistinas. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 350 Lt kas mėnesį yra akivaizdžiai neįvykdomas, nes atsakovas tokio dydžio pajamų negauna ir šiuo metu neturi galimybės gauti. Tačiau pabrėžtina, kad ateityje pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai ieškovė turi teisę prašyti pakeisti priteisto išlaikymo dydį.

Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis teiktinas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui datos (CK 3.200 str.).

Kadangi tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog išlaikymas nebuvo reguliariai teikiamas ir už tris metus iki ieškinio pateikimo, tai tenkinant ieškinį, ieškovei iš atsakovo išieškotinas ir ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pateikimo (CK 3.200 str.). Atsakovo argumentai dėl epizodiškai per trejus metus ieškovei mokėtų lėšų, kurių bendra suma sudaro apie 1 100 Lt, ir jai paliktų atsakovo kilnojamųjų daiktų, kurių verte, kartu su minėta 1 100 Lt suma, atsakovas prašo sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, atmestini kaip nepagrįsti. Bendra įsiskolinimo suma turėtų būti skaičiuojama pagal tą patį iš atsakovo priteistiną vieno mėnesio išlaikymo dydį – 200 Lt kas mėnesį. Tai reiškia, kad visa išlaikymo įsiskolinimo suma už trejus metus sudarytų 7 200 Lt (200 Lt x 36 mėn.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, įvertinusi atsakovo turtinę padėtį ir jo periodiškai mokėtas sumas, pati per pusę sumažino reikalaujamą įsiskolinimo dydį, teismas pripažįsta, jog dar didesnis išlaikymo įsiskolinimo mažinimas pažeistų atsakovo turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingo derinimo principą. Todėl iš atsakovo priteistinas visas ieškovės patikslintu reikalavimu prašomas išlaikymo įsiskolinimas – 3 600 Lt.

Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 str.).

Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas visiškai, kiti du reikalavimai: dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, patenkinti iš dalies, o reikalavimas dėl tos pačios vaiko pavardės palikimo atmestas, todėl laikytina, kad buvo patenkinta 2/3 dalys ieškinio reikalavimų, o atmesta 1/3 reikalavimų dalis.

Ieškovė jokių savo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Nuo žyminio mokesčio ieškovė yra atleista 100 % (b. l. 16), todėl tenkinant ieškinį žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo atsižvelgiant į priteistiną periodinės išmokos dydį ir neturtinį reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 p.). Tai reiškia, kad iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą sudaro 72 Lt (200 Lt x 12 mėn. x 3 %), o už tėvystės nustatymą – 143 Lt. Viso valstybei iš atsakovo priteistina 215 Lt žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo priteistina 15,70 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes ieškovė dėl atsakovo veiksmų buvo priversta kreiptis į teismą (CPK 96 str. 5 d.). Viso iš atsakovo priteistina 230,70 Lt (215 Lt + 15,70 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovas taip pat privalo atlyginti ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei (CPK 96 str., 99 str.). Ieškovės atstovės posėdyje pateiktoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad tarp kitų išlaidų yra ir 104 Lt išlaidos „už sudarytą taikos sutartį“. Tačiau byloje nebuvo pateikta taikos sutartis ir teismas nesprendė jos patvirtinimo klausimo, todėl šia išlaidų suma mažintinas bendras valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis, nurodytas pateiktoje pažymoje (b. l. 53). Tai reiškia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 587,08 Lt (691,08 Lt – 140 Lt). Kadangi buvo patenkinta 2/3 ieškovės reikalavimų, tai iš atsakovo valstybei priteistina 391,38 Lt šių išlaidų (587,08 Lt x 2/3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 282 str., 399 str. teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

Išlaikymą išieškoti vaiko motinai L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2013 m. kovo 6 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Išieškoti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 600 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už tris metus iki ieškinio padavimo dienos, ir pavesti L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 230,70 Lt (du šimtus trisdešimt litų 70 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 391,38 Lt (tris šimtus devyniasdešimt vieną litą 38 centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas su­mo­kant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, kvitą pateikiant teismui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.