Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-345-753/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
1-345-753/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42567-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Kaltinamasis
V. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-345-753/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42567-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; .1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant Kauno apygardos Kauno apylinkės Šeštojo skyriaus prokurorei I. Z.,gynėjai advokatei J. Ž.,laiduotojai R. Š.,

kaltinamajam V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. spalio 23 d., apie 22.38 val., kelyje A-1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 79 km. ties Rumšiškių mst., Kaišiadorių r. sav. vairavo transporto priemonę - automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Nyderlanduose, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,76 promilių girtumas.

Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, alkoholį (degtinės) buvo vartojęs iš vakaro, kurį gėrė su draugais. Stipriai iš vakaro buvo išgėręs, nes trise išgėrė apie 3 litrus degtinės. Įvykio dieną jis alkoholinių gėrimų nevartojo, jautėsi gerai, važiavo vakare automobiliu pas draugą, nes nesijautė, kad būtų neblaivus. Nuoširdžiai gailisi padaręs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo poelgį vertina blogai. Kaltinamojo V. Š. paaiškinimu, automobilis „Volvo V70“ su automatine pavarų dėže yra asmeninė nuosavybė sutuoktinės R. Š., kuris įgytas už pinigus, kuriuos jai dovanojo mama. Sutuoktinė vaikus vežioja į darželį, todėl jai buvo reikalingas saugus automobilis. Nuo 2021 m. liepos 9 d. sutuoktinė po dekreto grįš į darbą, saugus automobilis jai yra būtinas. Šeimoje auga dvi mažametės dukros – 4 metų ir 2 metų amžiaus. Sutuoktinės R. motina M. J. dovanojo jai 10 000 Eurų namo remontui. Iš dovanotų pinigų jų dalis buvo panaudota namo remontui, o už likusius pinigus buvo nupirktas minėtas automobilis už 1700 Eurų bei 1200 Eurų buvo išleista jo remontui. Sutuoktinės sutikimu jis pasirašė automobilio pirkimo sutartį, nes reikėjo jį remontuoti, o atlikus automobilio techninę apžiūrą, jis būtų registruotas sutuoktinės R. Š. vardu. Jis su sutuoktine sutarė, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinės R. asmeninė nuosavybė (b. l. 135-136).

Laiduotoja R. Š. prašė tenkinti prašymą dėl sutuoktinio V. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, perdavus pagal laidavimą. Paaiškino, kad su V. Š. ji gyvena daugiau nei ketverius metus, šeimoje auga dvi nepilnametės dukros. Jos santykiai su sutuoktiniu V. artimi, tarpusavyje bendrauja, diskutuoja, yra aptarę esamą situaciją, dėl jos sutuoktinis labai išgyvena, gailisi ir padarė tinkamas išvadas. R. Š. mano, kad ji daro teigiamą įtaką sutuoktiniui, todėl pilna apimtimi palaikė byloje pateiktą rašytinį prašymą dėl atleidimo V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo pagal laidavimą. Ji sutinka būti paskirta laiduotoja V., tačiau prašė neskirti užstato dėl šeimos blogos finansinės padėties, nes šeimos pajamos per mėnesį sudaro 320 Eurų (200 Eurų sutuoktiniui mokama išmoka iš darbo biržos, o 120 Eurų ji gauna už vaikus), kitų pajamų pragyvenimui šeima neturi (b. l. 1119-120, 121, 122, 123, 124, 125, 126, 127, 136). R. Š. paaiškinimu, šeima turi kitą automobilį „Opel Zefira“, kuris važiuoja, tačiau jo techninė būklė yra patenkinama, todėl ir buvo pirktas jai saugus automobilis „Volvo“ (automatas), kad ji saugiai galėtų vežioti vaikus. R. Š. paaiškino, kad įvykio dieną, apie 21.00 val., ji nuėjo migdyti vaikus, o apie 21.30 val. grįžusi į svetainę nerado sutuoktinio. Pagalvojo, kad sutuoktinis nuėjo pas draugą, gyvenantį netoliese, todėl pastarojo ji neieškojo, nepasižiūrėjo, ar garaže nėra automobilio. Apie įvykį ji sužinojo, kuomet jai paskambino. R. Š. teigimu, automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė, pirktas jai, abiejų sutuoktinių sutarimu, iš jos mamos dovanotų pinigų. Mama jai dovanojo 10 000 Eurų namo remontui. Iš jų apie 6500 Eurų pinigų buvo skirta ir panaudota namo remontui, liko 3500 Eurų. Automobilis „Volvo V70“ buvo nupirktas jai už 1500 Eurų, tačiau jo remontui, kuris sudarė apie 1200 Eurų, rūpinosi sutuoktinis V., t. y. automobilis nupirktas ir suremontuotas už likusių jai dovanotų pinigų ir yra jos asmeninė nuosavybė. Kadangi automobilį reikėjo remontuoti, atlikti jo techninę apžiūrą, sutartį su jo pardavėjais sudarė ir pasirašė sutuoktinis, tačiau po to automobilis būtų registruotas jos vardu, nes yra jos asmeninė nuosavybė (b. l. 136-137, 138).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. Š. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais.

Alkotesterio duomenimis V. Š. nustatytas 1,76 promilių girtumas (b. l. 30, 31).

Įvykio vieta – automagistralės kelias A1, ties Rumšiškių viaduku nuo Kauno pusės, Kaišiadorių r., kurioje buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8, fotolentelė Nr. 9-10).

Transporto priemonė „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 24 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu nuvežta saugojimui į aikštelę, esančią Palomenės g. 9. Gidienos k., Kaišiadorių r.) (b. l. 33).

Iš byloje pateiktos Emprekis duomenų matyti, kad automobilio „Volvo V70 D“, gamybos metai 2005 m., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 2300 Eurų (kaina su PVM) (1901 Eurų, kaina be PVM) (b. l. 23).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nustatyti išoriniai transporto priemonės „Volvo V70 D“ sugadinimo požymiai (b. l. 24,25, fotolentelė Nr. 1, b. l. 26-28).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės I. Z. 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu R. Š. prašymas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduodat ją saugoti pareiškėjai su teise disponuoti (naudoti) pagal paskirtį, atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 45,46). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės I. Z. 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu R. Š. prašymas grąžinti jai transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atmestas (b. l. 54-55).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. spalio 23 d. apie 22.38 val., Kaišiadorių r., kelyje A-1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kairėje kelio pusėje 79 km. ties Rumšiškių mst., V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nyderlandai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. Š. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju V. Š. paaiškino, kad 2020 m. spalio 22 d. pas draugus Kauno rajone, Juragių k., vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek išgėrė negali tiksliai pasakyti, tačiau daug, gėrė degtinę. Sekančios dienos vakare, t. y. 2020 m. spalio 23 d. apie 22.00 val., jis sugalvojo nuvažiuoti pas draugą A. S. į svečius, gyvenantį Kalvių k., Kaišiadorių r. Tuo laiku nesijautė taip, kad jis negalėtų vairuoti automobilio. Vyko vienas jam priklausančiu automobiliu „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį yra įsigijęs Nyderlanduose 2020 m. spalio 9 d., jo nespėjo priregistruoti Lietuvoje, kadangi jį dar šiek tiek remontavo. Už automobilį mokėjo 1500 Eurų. Minėtas automobilis priklauso jam. Automobilis buvo draustas, techniškai tvarkingas. 2020 m. spalio 23 d. vykstant automobiliu iš Kauno greitkeliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda ties Rumšiškių m., jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino blaivumą. Kiek pamena pirmu tikrinimu į alkotesterį jis įpūtė 1,93 promiles, o praėjus 18 minučių, įpūtė 1,76 promiles. Kadangi iš vakaro buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, todėl buvo nustatytas toks girtumas. Policijos pareigūnams iš karto prisipažino, kad alkoholinius gėrimus gėrė prieš dieną. Pareigūnai jį informavo, kad automobilis bus nutransportuotas į saugojimo aikštelę, esančią Kaišiadorių r. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Prie apklausos prideda draudimo kopiją, pirkimo pardavimo sutartį, vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą. Automobilis labai reikalingas šeimai, kadangi turi du mažamečius vaikus, kuriuos reikalinga vežti į darželį. Planuoja kreiptis į advokatą dėl prašymo surašymo pagal laidavimą (b. l. 76-77, 78, 79, 80, 81-83, 84).

Apklaustas papildomos apklausos metu įtariamasis V. Š. paaiškino, kad automobilį, kurį vairavo būdamas neblaivus, nupirko žmonos R. Š. prašymu. Pastaroji buvo gavusi iš savo mamos J. M. piniginę dovaną, pavedimo paskirtyje buvo nurodyta, kad namo remontui. Paaiškino, kad dalis pinigų buvo panaudota namo remontui, o už likusią pinigų dalį žmona nusprendė nusipirkti sau automobilį, bei pagal poreikį skirti dalį pinigų jo remontui. Tas ir buvo padaryta. Kadangi buvo pirktas naudotas automobilis, jį reikėjo remontuoti, tad bendrai automobiliui „Volvo V70“ buvo išleista žmonos asmeninių pinigų 2700 Eurų. Būtent dėl to, kad automobilis buvo remontuojamas ir ruošiamas techninei apžiūrai, žmona automobilio nespėjo įregistruoti savo vardu. Žmonos prašymu jis rūpinosi automobilio pirkimo ir jo remontu. Patikslino, kad 2020 m. spalio 13 d. apie 21.00 val. žmona nuėjo migdyti vaikų, o jis po kurio laiko sugalvojo žmonai priklausančiu automobiliu nuvažiuoti pas draugą A. S., gyvenantį Kaišiadorių r. Apie tai žmonai nieko nesakė ir paėmė jai priklausantį automobilį. Tądien jam vykstant greitkeliu Kaunas-Vilnius, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino blaivumą ir nustatė jam 1,76 promilių girtumą. Pirmos apklausos metu nurodė, kad automobilis „Volvo V70“ priklauso jam, nenorėdamas į tai įtraukti žmonos, tačiau namuose viską pastarajai papasakojo apie įvykį. Žmona pageidavo pasakyti tiesą ir patikslinti, kad automobilis priklauso jai, o ne jam. Žmona turi pavedimą dėl padovanotų pinigų. Pavedimą žmona pateiks pati. Nori paprašyti, kad šioje byloje butų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoją nurodo žmoną R. Š., kuri prašymą pateiks artimiausiu metu. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, pasekmes įvertino ir pasižada daugiau taip nesielgti (b. l. 88-89, 90, 91).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja R. Š. parodė, kad ji yra gavusi dovanų iš mamos J. M. 10 000 Eurų. Iš jai dovanotų pinigų, likusių nuo namo remonto, ji paprašė, kad sutuoktinis V. Š. jai nupirktų automobilį, su kuriuo ji galėtų vaikus nuvežti į gydymo įstaigą ir ateityje į darželį, taip pat automobilį naudoti namų ūkio reikmėms. Ji davė sutuoktiniui 1500 Eurų grynais automobilio pirkimui. V. Š. už automobilį „Volvo V70“ sumokėjo 1500 Eurų, tačiau jį reikėjo dar šiek tiek paremontuoti, paruošti techninei apžiūrai, tad už automobilio remontą iš jai dovanotų pinigų ji sutuoktiniui dar davė apie 1200 Eurų. Sutuoktinio prašė, kad būtent jis surastų ir nupirktų jai automobilį ir jį kiek reikalinga paremontuotų, nes ji tuo metu prižiūrėjo du mažamečius vaikus. Kadangi automobilis buvo remontuojamas, todėl nespėjo jo priregistruoti savo vardu, tad automobilis „Volvo V70“ ir buvo dar neregistruotas. Iš ko vyras pirko automobilį negali pasakyti, tačiau jį pirko Lietuvoje, į užsienį nebuvo išvykęs. Kiek pamena, dieną prieš įvykį jos sutuoktinis pas kaimynus vartojo alkoholinius gėrimus, kiek ir ko pastarasis išgėrė negali pasakyti, kadangi tuo metu ji buvo su vaikais namuose. Kada tiksliai vyras grįžo namo negali pasakyti. Sekančią dieną, dienos metu, V. jai priklausančiu automobiliu niekur nevažiavo ir alkoholinių gėrimų negėrė. Apie 21.00 val. ji nuėjo migdyti vaikų. Po to kai vaikus užmigdė, nuėjusi į svetainę, pamatė, kad vyro namuose nėra. Pagalvojo, kad vyras išėjo pas kaimynus, nes buvo minėjęs, kad eis pas juos, todėl jam neskambino ir jo neieškojo. Kadangi buvo jau vėlus metas ji netikrino garažo, t.y. ar jame yra jai priklausantis automobilis. Apie tai, kad sutuoktinis V. išvyko su jai priklausančiu automobiliu, sužinojo apie 22.00 val. vakaro, kai jis pats paskambino ir pasakė, kad yra išvažiavęs su automobiliu. V. jai nesakė kur važiavo. Apie tai, kad jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir patikrintas jo blaivumas, ji sužinojo tik tuomet, kai vyras į namus grįžo su taksi automobiliu. Pasiteiravus V. kur yra jos automobilis, šis papasakojo, kad automobilį nugabeno į saugojimo aikštelę, nes jam buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. Ji dėl tokio poelgio priekaištavo vyrui, kad jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, neatsiklausęs vairavo jai priklausantį automobilį. Pastarajam ji sakė, jog galėjo paprašyti draugo, kad jį nuvežtų kur jam reikia. Liudytojos R. Š. parodymu, automobilis dar nėra įregistruotas jos vardu, tačiau sutuoktinis V. jį nupirko iš jai mamos dovanotų pinigų, todėl automobilis priklauso jai. Automobilis jai yra labai reikalingas, tiek asmeniniams reikalams, tiek dėl mažamečių vaikų ir namų ūkio reikalais. Ji pateiks prašymą prokuratūrai dėl sutuoktinio V. Š. atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad jis yra to vertas, nes sutuoktinis yra atsakingas, sąžiningas, pareigingas, niekada nebaustas. Kodėl šiuo atveju jis taip pasielgė neatsakingai, negali pasakyti, tačiau mato, kad nuoširdžiai gailisi ir yra nusprendęs daugiau taip nesielgti. Tai jam buvo pamoka (b. l. 13-14, 15, 16, 17).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtais įrodymais, nuosekliais kaltinamojo parodymais, objektyviais duomenimis – alkotesterio duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. Š. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,76 promilių girtumas, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis nurodė, jog nepagalvojo, kad jam gali būti nustatytas neblaivumas, nes tądien alkoholio nevartojo, daug aloholio buvo vartojęs iš vakaro (apie 1 litrą degtinės; trise išgėrė tris litrus degtinės).

Pripažintina, kad V. Š. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, sukeliantis realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo V. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje gautas kaltinamojo sutuoktinės R. Š. prašymas perduoti V. Š. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 119-120, 121, 122, 123,124,125,126, 127) bei žodinis R. Š. sutikimas. V. Š. yra jos sutuoktinis, mano, jog ji turi didelę įtaką šeimoje vyrui, kuris padarė tinkamas išvadas, nevartoja alkoholio, ieškosi darbo.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo, laiduotojos prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. pagal laidavimą.

Kaltinamajo gynėja advokatė J. Ž. prašė tenkinti ginamojo V. Š. ir jo sutuoktinės R. Š. (laiduotojos) prašymus atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl V. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz. argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Kaltinamasis V. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 100), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis už administracinius nusižengimus nebaustas (b. l. 103), šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 105).

Įvertinus kaltinamojo V. Š. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje V. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog R. Š. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: yra kaltinamojo sutuoktinė (b. l. 122), su kaltinamuoju ne tik artimai bendrauja, bet praleidžia daug laiko, gali daryti teigiamą įtaką, pasitiki kaltinamuoju, kad jis ateityje daugiau nebedarys nusikaltimų, neteista (b. l. 119-120, 136-138), darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 126). Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. Š. yra verta teismo pasitikėjimo, yra autoritetas savo sutuoktiniui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, esant R. Š. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams R. Š. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus kaltinamojo šeimos turtinę padėtį – tai, jog gaunamos šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 320 Eurų, kaltinamasis šiuo metu nedirba, regisruotas užimtumo tarnyboje, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, šeimoje auga dvi mažametės dukros (b. l. 123,124,125), todėl atsižvelgiant į sunkią šeimos materialinę padėtį, teismas sprendžia, kad V. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyuje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Šiuo atveju matyti, kad V. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (1,79 promilės), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos V. Š. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas.

Įvertinus pirmiau išdėstytas V. Š. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, ši baudžiamojo poveikio priemonė, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad V. Š. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Nyderlanduose, todėl ji atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme ir pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis V. Š. paaiškino, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Nyderlanduose, yra sutuoktinės R. Š. asmeninė nuosavybė, ką teisme tvirtino pati R. Š., nurodžiusi aplinkybes, jog minėtas automobilis buvo nupirktas jai, t. y. R. Š. iš mamos J. M. jai dovanotų 10 000 Eurų, ir nors pinigai buvo skirti namo remontui, tačiau remontui buvo panaudota tik 6500 Eurų, o už likusius dovanotus pinigus buvo nupirktas automobilis už 1500 Eurų bei atlikti jo remonto darbai už 1200 Eurų, po to automobilis būtų įregistruotas R. Š. vardu. Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Nyderlanduose, nėra registruotas Lietuvoje. Iš byloje pateiktos rašytinės automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad jis nupirktas 2020 m. spalio 9 d. Rašytinėje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas šio automobilio pirkėjas – V. Š. (b. l. 79). Nors kaltinamasis V. Š. ir jo sutuoktinė R. Š. teigia, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Nyderlanduose, jų tarpusavio sutarimu yra asmeninė R. Š. nuosavybė, įgytas už pastarosios motinus jai dovanotus pinigus, tačiau šą aplinkybę paneigia rašytiniai įdodymai, t. y. mokėjimo nurodymas (kopija) pateiktas iš AB Swedbank, iš kurio matyti, kad 10 000 Eurų pinigai (dovana namo remontui iš J. M. bankinės sąskaitos) į R. Š. bankinę sąskaitą buvo pervesti 2020 m. spalio 14 d., t. y. 5 dienomis vėliau nei įgytas automobilis, nes automobilis buvo nupiktras 2020 m. spalio 9 d. Taigi, šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, jog sutuoktiniai V. ir R. Š. 2020 m. spalio 9 d. automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš bendrų santuokinių lėšų. Šeima turi įgijusi kitą važiuojantį automobilį „Opel Zefira“, kurį vairuoja R. Š., todėl šeimos poreikiai, interesai nėra apunkinti.

Teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę, atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Žinodamas savo šeimos padėtį (augina du mažamečius vaikus) V. Š., būdamas neblaivus sėdo už automobilio vairo ir jį vairavo, nepaisydamas kelių eismo taisyklių reikalaivų ir bendrų visuomenės elgesio normų, elgėsi netasakingai, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamumui, yra konfiskuotina iš V. Š. transporto priemonė „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (neregistruota Lietuvoje; pirkimo sutartyje šio automobilio pirkėju nurodytas V. Š.).

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui:

– automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Nyderlanduose yra saugomas automobilių saugojimo aikštelėje Kaišiadorių r. sav., Gudienos k., Dirbtuvių g. 1.

– V. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paėmimas dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį perduoti R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 m. (vienerius metus), skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo..

Baudžiamąją bylą Nr. 1-345-753/2021 nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metus, šį terminą skaičiuojant 2020 m. spalio 28 d.

Konfiskuoti automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Nyderlanduose (2020 m spalio 9 d. sutartyje automobilio pirkėjas nurodytas V. Š.), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Kaišiadorių r. sav., Gudienos k., Dirbtuvių g. 1.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir paėmimą dokumento, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Daiktinį įrodymą, turėjusį nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, V. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

V. Š. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. Š., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Rasa Balsevičienė