- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-349-198/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Sigitas Lukauskas, Česlovas Petronis
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-349-198/2008
teisėja Virginija Svirplienė Procesinio sprendimo kategorija:
2008m. spalio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
dalyvaujant ieškovui J. K., ieškovo atstovui advokatui Sigitui Lukauskui, atsakovui A. B., atsakovo atstovui advokatui Česlovui Petroniui
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Jonaitienės pranešimą apie bylą, šalių paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. K. nurodė, kad 2002 metais, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje lentpjūvėje, iš rąstų išpjovė 15 kub. m uosinių lentų, kurių vertė 7000 Lt. Lentas pasidėjo vaikystės draugui A. B. priklausiusioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), nes savo kieme neturėjo pakankamai vietos, o su A. B. jis bendravo – kartais pas jį nuvykdavo, nuveždavo maisto produktų, padėdavo jam atlikti kai kuriuos buities darbus. A. B. nurodė vietą, esančią netoli jo namo, lentoms pasidėti, tačiau pasakė, kad jų (lentų) nesaugos. Nurodytoje vietoje lentos buvo sukrautos ir apdengtos, be to, buvo pažymėtos nudažant kai kurių lentų galus. 2005 metais A. B. mirė. Sodybą paveldėjo jo sūnus A. B., kuriam nebuvo žinoma, apie tai, kad paveldėtoje sodyboje ieškovas yra pasidėjęs lentas. 2006 m. rugpjūčio 20 d., nuvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, ieškovas pastebėjo, kad jam priklausančios lentos yra išvežtos. 2006 m. rugpjūčio 21 d. jis kreipėsi į policijos komisariatą. Dėl medienos vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau motyvuojant tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo nutrauktas. J. J. nurodė, kad lentas išsivežė A. B. sūnus. Lentas rado (duomenys neskelbtini) sodyboje, tačiau atsakovas A. B. negražina jų, tvirtindamas, kad lentos priklauso jo tėvui A. B.. Prašė teismo įpareigoti atsakovą grąžinti jam 15 kub. m uosinės medienos, o jeigu medienos natūra grąžinti neįmanoma, priteisti jam iš atsakovo 7000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp sodybos savininko A. B. ir ieškovo J. K. buvo žodinis susitarimas, kad ieškovas lentų pasidėjimui pasinaudos žemės sklypo dalimi, t.y. tarp ieškovo ir sodybos šeimininko A. B. buvo susiklostę žemės sklypo dalies, kurioje buvo sukrautos lentos, panaudos sutartiniai teisiniai santykiai. Po A. B. mirties jo turtą paveldėjo sūnus A. B. Ieškovas per įstatyme nustatytą terminą nereiškė reikalavimo dėl lentų gražinimo palikimą priėmusiam asmeniui bei neprašė jį pratęsti, pripažinus, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas darė išvadą, kad ieškovas nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo šioje situacijoje, t.y. nepareiškė reikalavimo grąžinti medieną, neinformavo atsakovą apie jam (ieškovui) priklausančių lentų buvimą paveldėtoje sodyboje. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kilę panaudos sutarties pagrindu, kurie gali būti ginami teisės normomis, įtvirtintomis Civilinio kodekso šeštojoje knygoje. Ieškovas reiškė reikalavimą dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, t.y. CK 4. 95 str. pagrindu. Reikalavimo grąžinti be pagrindo įgytą turtą ar atlyginti jo vertę nereiškė (CK 6.237 str.). Ieškovui tiksliai nesuformulavus savo reikalavimo ir nenurodžius tokio reikalavimo faktinio pagrindo, teismas to padaryti negali ir negali suformuluoti už atsakovą ieškinio pagrindo ir dalyko.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. K. prašo 2008-05-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas jokių įrodymų nepateikė, jog lentos buvo perduotos palikėjui pasaugai. Teigia, kad naudojosi palikėjo žemės sklypo dalimi. Palikėjas jokių prievolių, ginčo dalyko (lentų) atžvilgiu nebuvo prisiėmęs, todėl nebuvo skolininkas, o ieškovas kreditorius. Neperdavus ginčo dalyko (lentų) palikėjo valdymui, palikėjo mirties dieną jos buvo ieškovo asmeninė nuosavybė ir turėtų būti išreikalautos iš atsakovo neteisėto valdymo. Teigia, jog nėra pagrindo taikyti CK 5.63 str. dėl termino pareiškimui paduoti atnaujinimo. Nurodo, kad 15 kubinių metrų medienos, kuri nebuvo perduota palikėjui pasaugai, atsakovas priimdamas palikimą neteisėtai ją užvaldė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog žemės panaudos sutartis turi būti ne tik rašytinė, bet ir įregistruota viešame registre, nes priešingu atveju (CK 1.75 str.), jis negali ja remtis prieš trečiuosius asmenis. Šioje situacijoje apelianto paaiškinimai bei liudytojų parodymai nėra leistini įrodymai. Teigia, kad apeliantas nebuvo ginčo lentų savininkas, kadangi nepateikė jokių rašytinių įrodymų tam faktui patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad mirus 2005-11-24 A. A. B., jam priklausiusį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo sūnus A. B. ( baudžiamoji byla 79-1-0749-06, b.l. 17-18). Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą A. B. grąžinti 15 kubinių metrų uosinių lentų arba grąžinti 7000 Lt pinigais t.y. išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo - taikyti vindikaciją (pareiškė daiktinį teisinį reikalavimą). Kolegija pažymi, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t.y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t.y. tam asmeniui pas kurį šis turtas yra. Reiškiant vindikacinį reikalavimą, nuosavybės teisė ginama daiktinėmis teisinėmis gynimo priemonėmis, kurių absoliutus pobūdis leidžia savininkui vindikacinį reikalavimą pareikšti tiesiogiai daiktą valdančiam asmeniui, neginčijant vindikuojamo daikto įgijimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-3-569/2003). Tokiu atveju savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra, t. y. įrodinėjimo pareiga tenka daikto savininkui (CPK 178 straipsnis). Kolegija, įvertinusi ieškovo pakviestų liudytojų parodymus pripažįsta, kad ieškovo pakviesti liudytojai išsamiai patvirtino ieškovą esant ginčo medienos savininku, t.y. liudytojas V. A. patvirtino davęs ieškovui už darbą valant mišką apie 20 kubinių metrų medienos, liudytojas S. T. patvirtino kad jis 2001-2002 metais padėjo J. K. išpjauti gateriu lentas, kurias pastarasis laikė A. B. sodyboje, liudytojas K. T. patvirtino, kad atsakovo velionio tėvo A. B. sodyboje matė sukrautas lentas, kad pats A. B. sakė, jog kieme esančios lentos priklauso J. K. Šie liudytojai ieškovui nėra nei giminės, nei draugai, todėl abejoti jų nuosekliais parodymais nėra pagrindo. Kolegija daro išvadą, jog ginčo medienos savininkas yra ieškovas J. K., t.y. ieškovas įrodė, kad turi nuosavybės teisę į turtą ( medieną) reikalavimo pareiškimo momentu, bei įrodė, jog tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant atsakovui A. B., iš kurio ir reikalauja grąžinti medieną ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m.kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-40/2008).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalis numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp sodybos savininko A. A. B. ( palikėjo) ir ieškovo J. K. buvo žodinis susitarimas, kad ieškovas lentų pasidėjimui pasinaudos žemės sklypo dalimi, t.y. tarp šalių susiklostė žemės sklypo dalies, kurioje buvo sukrautos lentos, panaudos sutartiniai santykiai. Be to, kolegija pažymi, kad nors ieškovas teigia, kad A. A. B. neapsiėmė saugoti lentų, bei nebuvo sutarta dėl atlyginimo sumokėjimo už lentų pasidėjimą, tačiau kolegija konstatuoja, jog tarp ieškovo ir sodybos savininko A. A. B. ( palikėjo) buvo sudaryta neatlygintinė žemės panaudos sutartis turinti ir neatlygintinės lentų pasaugos sutarties elementų (CK 6.830 str. 2 d.), nes ieškovui laikyti medieną A. A. B. priklausančioje sodyboje, naudojantis jo žemės sklypu, buvo saugiau. CK 6.156 straipsnyje apibrėžtas sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šalys turi teisę sudaryti ir tokias sutartis, kurių CK tiesiogiai nereglamentuoja, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sutarties laisvės principas leidžia šalims pasirinkti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus, be to, šalys gali sudaryti sutartį, kur jos nustato sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).
Kolegija pažymi, jog sutartis yra viena iš sandorių rūšių. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Byloje įrodyta, kad šalys atliko veiksmus, kuriais siekė tokių tikslų. Apeliaciniame skunde taip pat jie nurodomi - lentų pasidėjimas ant A. A. B. žemės sklypo. Sutartis yra sandorio rūšis ir neturi būti suprantama tik kaip rašytinis dokumentas. Tai seka iš įstatymo nuostatos, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Ir pasaugos sutarties, ir panaudos sutarties formą reglamentuojantis CK 6.831 str. bei 6.478 str., reikalaujantis tam tikrais atvejais rašytinės sutarties formos, įsakmiai nenurodo, kad paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 ir 2 dalis ir CK 6.831, 6.478 straipsnių rašytinės pasaugos bei panaudos sutarčių formos nesilaikymas nedaro nei pasaugos, nei panaudos sutarties negaliojančia. CK 1.93 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, kuri suteikia teismui teisę netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Be to, CK 1.93 str. 6 d. numatyti konkretūs atvejai, kada, remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, galima nepaisyti draudimo naudotis liudytojų parodymais, būtent kai: 1) byloje yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio sudaryti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šias išimtis patvirtinančias aplinkybes teismas ir nustatė. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų paaiškinimais dėl žemės sklypo dalies, kurioje buvo sukrautos lentos, panaudos sutartiniams santykiams sudarymo fakto nustatymo.
Kadangi tarp ieškovo J. K. ir A. A. B. buvo susiklostę neatlygintini lentų pasaugos bei žemės sklypo dalies, kurioje buvo sukrautos lentos, panaudos sutartiniai santykiai tai mirus A. A. B. jo teises ir pareigas paveldėjo atsakovas A. B., o ieškovas liko teisėtas lentų savininkas. Kadangi A. B. paveldėjo neatlygintinus lentų pasaugos bei žemės sklypo dalies, kurioje buvo sukrautos lentos, panaudos sutartinius santykius, tai išveždamas lentas į (duomenys neskelbtini) jis neteisėtai jas užvaldė ir privalo grąžinti ieškovui (baudž. byl. 76-1-0740-06, b.l.21).
Kolegija daro išvadą, jog ieškovas turėjo teisę reikalauti grąžinti lentas CK 4.95 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovas neteisėtai lentas užvaldė.
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu valstybės naudai bei ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteistinos iš atsakovo (CPK 88str.1d.3p.,93str.,98str.,b.l.183,184, 201).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui J. K. 15 kubinių metrų uosinės medienos 7000 Lt vertės.
Priteisti iš atsakovo A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 210 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt atstovavimo išlaidų, viso 510 Lt ieškovo J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės biudžetui.