- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-965-302/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11670-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- UAB „Miledanas“
- Ieškovas
- UAB „Kilputė“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Miledanas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kilputė“ ieškinį atsakovui UAB „Miledanas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kilputė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Miledanas“ 4355,26 Lt skolos už rangos darbus. Nurodė, kad su atsakovu 2009 m. birželio mėn. buvo sudaryta bendra sutartis Nr. MIL - 0058 dėl vyriškų ir moteriškų darbužių pasiuvimo. Joje nebuvo nurodyta, kiek ir kokių gaminių ieškovas turi atsakovui pagaminti. Kiekvienu atskiru atveju turėjo būti pasirašyti šios sutarties priedai, tačiau tai padaryta nebuvo. Dėl visko toliau buvo tariamasi žodžiu. Sutartą darbą atliko greitai ir kokybiškai, atsakovai buvo patenkinti. Atsakovas iškart paprašė padėti pagaminti dar 600 kelnių. Pagal žodinį susitarimą gaminius reikėjo pagaminti iki liepos 3 d. Viską atliko laiku ir kokybiškai, tada paskambino atsakovo atstovė ir pasakė, kad yra mažų trūkumų (blogas lyginimas ). Atsakovo buvo paklausta ar siūti likusias. Atsakovas sutiko. Susitarė, kad atsakovas apmokės už padarytą darbą ir visą produkciją pasiims pats. Atsakovas priėmė visus pusfabrikačius ir jam buvo išrašyta sąskaita-faktūra už dalinį kelnių pasiuvimą. Atsakovas 2009-07-03 gaminius gavo, priėmė ir pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą KLP Nr. 000299. Sąskaitos apmokėjimo terminas yra 30 d. Pretenzijos nebuvo pareikštos. Rugpjūčio pradžioje pareikalavus apmokėti už atliktą darbą, rugpjūčio 12 d. gavo atsakovo pretenziją dėl neva blogai pasiūtų moteriškų 601 vnt. Joks darbų kokybės aktas, dalyvaujant abiems pusėms nebuvo surašytas. Iš 2009-07-05 akto matyti, kad šis aktas buvo surašytas ne ieškovo, o jų užsakovo, šiame akte neatsispindi nei pasiūtų kelnių kiekis, kokybės reikalavimai, nei tai kad ši produkcija pagaminta jų bendrovėje, ir kokių gaminių fotografijos yra pateiktos. Iki šiol atsakovas pagal PVM sąskaitą -faktūrą KLP Nr. 000299 nėra atsiskaitęs už pasiūtus gaminius.
Atsakovas UAB „Miledanas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas - rangovas neatliko jokio užsakymo, kurį būtų buvęs pateikęs jis - užsakovas. Pagal šalių 2009-06-22 sutarties 1.1, 1.2 p. rangovas atlieka užduotis pagal individualų užsakovo užsakymą, kurio visos reikšmingos detalės nustatomos šalių pasirašomoje specifikacijoje. Atsakovas planavo ir derino užsakymą ieškovui, tačiau pastarasis, nesuderinęs visų užsakymo detalių, pradėjo vykdyti užsakymą savo nuožiūra ir atliktas darbas neatitiko užsakovo reikalavimų ir laukto rezultato. Rangovas, teigdamas, kad su užsakovu sudarė sutartį dėl 600 vnt. kelnių pagaminimo, nenurodė, kada ir kokio turinio dėl to buvo sudaryta sutartis, kokie jos įvykdymo terminai, kaina, jis nepateikė užsakymo, pagal kurį atliko darbus. Ieškovas, teigdamas, kad atliko rangos darbus pagal užsakovo užduotį, jokio perdavimo neatliko, produkcija nebuvo apžiūrėta ir joks aktas nebuvo surašytas, kaip tai numato CK 6.644 str. 1 d., 6.662 str. Ieškovas atsakovo reikalavimu grąžino medžiagas (jas buvo pateikęs atsakovas), iš kurių bandė siūti reikiamus gaminius, per krovinio vežėją.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su ieškovu, kad 2009-07-08 krovinio važtaraštis ir PVM sąskaita-faktūra liudija minėtą perdavimo faktą, nes tokio perdavimo metu ieškovas nedalyvavo ir nepristatė savo darbo. Faktas, kad rangos darbai nebuvo perduodami ir net nebuvo planuojama tai daryti, o buvo stengiamasi bet kokių būdu perduoti užsakymo sugadintą medžiagą ir tai pateikti kaip užsakymo perdavimą patvirtina, kad pagal šalių 2009-06-22 sutarties 2.4 p. PVM sąskaita-faktūra turėjo būti išrašoma po darbo rezultatų perdavimo, tuo tarpu ji buvo atvežta kartu su kroviniu be jokio perdavimo pagal rangos sutartį. Ieškovas abejoja, ar 2009-07-03 kokybės tikrinimo lapas sudarytas dėl jo padarytų gaminių, tačiau savo abejonių nepagrindžia, netvirtina ir neneigia, kad gaminiai padaryti jo, tačiau niekur nenurodo, kokius gaminius jis gamino, jų neapibūdina. Įskaitant ir tuos, kuriuos jo manymu, jis perdavė Užsakovui. Ieškovas atliko užsakymą savavališkai, be suderinimo su Užsakovu ir negavęs iš jo užduoties, o ir faktiškas atlikimas neatitinka Užsakovo ir kokybės reikalavimų, Rangovas nesutiko ištaisyti trūkumų, juos turėjo ištaisyti pats Užsakovas, t.y. pagal CK 6.655 str. tokiu atveju Rangovas neturi teisės į atlyginimą, o Užsakovas turi teisę nemokėti už tokius atliktus rangos darbus.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Miledanas“ ieškovo UAB „Kilputė“ naudai 4355,26 Lt skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pagal tarp šalių 2009 06 22 sudarytą rangos sutartį dėl drabužių siuvimo, kuria ieškovas iš atsakovo pateiktų medžiagų pasiuvo 677 vnt. vyriškų ir moteriškų kelnių, ginčo dėl pasiūtų 76 vnt. vyriškų kelnių tarp šalių nėra, kelnės buvo pasiūtos kokybiškai, atsakovo priimtos, darbų kainos šalys taip pat neginčija, tačiau šalys nesutaria dėl 601 vnt. pasiūtų moteriškų kelnių „Clutch1671“.
Teismas kritiškai vertino atsakovo paaiškinimus, kad ieškovas neįvykdė užsakymo, o grąžino jam paimtas medžiagas, nes tai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, iš kurių matyti, kad ieškovas atsakovui perdavė pagamintą produkciją (PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas pagamintos produkcijos kiekis). Teismas nenustatė, kad atsakovo direktorė būtų pasirašiusi PVM sąskaitą – faktūrą grasinimų ar psichologinio smurto įtakoje. Be to, tai patvirtina ir atsakovo buhalterės ranka padarytas įrašas apie priimtas kelnes. Teismas nurodė, kad šalys, ginčydamos atliktų darbų kokybę, nei viena neprašė skirti ekspertizės, o atsakovo pateiktas fotonuotraukas bei kokybės patikrinimo aktą vertino kritiškai, nes iš nuotraukų neaišku, kada jos buvo darytos, kokia produkcija užfiksuota, o minėtame akte nurodyta, kad buvo patikrinta kokybė produkcijos, kurią pagamino UAB „Miledanas“, jame taisyta data, todėl negalima tiksliai nustatyti, kada buvo atliktas kokybės patikrinimas. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui perdavė pagamintą produkciją 2009-07-08, šis kokybės aktas surašytas UAB „Eurotekas“, su kuria jokie teisiniai santykiai ieškovo nesieja, iš jo neaišku, ar buvo tikrinama ieškovo pagamintos produkcijos kokybė, neaiškus patikrintų gaminių kiekis. Teismas taip pat kritiškai vertino atsakovo pateiktoje pretenzijoje nurodytą pretenzijos sumą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Miledanas“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė rangos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, kas sąlygojo neteisingą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir tuo pačiu neteisingą bylos išnagrinėjimą.
Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad tą aplinkybę, jog užsakymas įvykdytas tinkamai, patvirtina faktas, kad iš užsakovo medžiagos pasiūti gaminiai atiteko atsakovo dispozicijai ir jis pasirašė PVM sąskaitoje-faktūroje, kad ją gavo su prierašu, jog gaminiai atlikti nekokybiškai - ne pagal užsakymą (be jo).
Pasak apelianto, ieškovas kaip rangovas neperdavė jokių darbų rezultato, tik organizavo jo atlikto darbo pervežimą atsakovui ir jį įvykdė, kas negali būti laikoma darbo rezultatų perdavimu rangos santykių prasme, nes vežėjas atsako ir gali paaiškinti tik tuos daiktų trūkumus, kurie atsirado dėl pervežimo. Atsakovo atstovės parašas ant PVM sąskaitos – faktūros nereiškia rangos darbų perdavimo priėmimo, jis tik reiškia, kad buvo gauta sąskaita.
Kadangi darbų rezultatai nebuvo perduoti, nebuvo pasiūlytas pasirašyti joks darbų perdavimo-priėmimo aktas, atsakovas nurodė apie darbų atlikimo trūkumus ieškovo pateiktoje 2009-07-08 PVM sąskaitoje-faktūroje ir vėlesnėse pretenzijose, į jas ieškovas niekaip nereagavo (trūkumų netaisė, nesiaiškino jų pobūdžio, nerodė valios įstatymų nustatyta tvarka perduoti darbų rezultatą), laikytina, kad ieškovas neatliko savo pareigos (darbų) ir neturi teisės į atlyginimą (CK 6.652, 6.655 str.). Faktas, kad pastabos buvo surašytos atsakovės buhalterės pagal direktorės pastabas, negali būti aplinkybė laikyti jas neturinčiomis įrodomosios galios, nes jas nustatė, suformulavo ir pasirašė atsakovės direktorė.
Nekonstatavus rangos darbų rezultato perdavimo užsakovui ir net tokios procedūros pradžios, nėra pagrindo konstatuoti ar bent aiškintis dėl darbų atlikimo tvarkos ir jų kokybės, nes tokiu būdu konstatuotina, kad darbai nebuvo atlikti.
Teismas sprendime nurodydamas, kad būtent atsakovui kaip užsakovui tenka pareiga įrodyti, kad atvežti daiktai nėra tinkamai atliktas užsakymas, verčia įrodinėti tai, kas neįrodoma iš užsakovo pusės —jam nėra žinoma, pagal kokią užduotį atsakovas atliko darbus (to ir jis negalėjo paaiškinti), t.y. neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir dėl to neteisingai nustatė faktines aplinkybes, o tai buvo pagrindas priimti nepagrįstą sprendimą.
Teismas taip pat neteisingai aiškina atsakovo atstovės paaiškinimus teisme, nurodydamas, kad ji pripažino, jog ieškovui buvo perduota užsakymo užduotis (užsakymo pavyzdžiai ir techninė dokumentacija). Atstovė nurodė, kad iš pradžių buvo nuvykusi pas ieškovą į įmonę ir davė užduotį bandomajam užsakymui. Jis buvo atliktas (kaip atsakovas paskui pripažino, kitos įmonės), kokybė atsakovą tenkino ir buvo pradėtos derinti tikrojo užsakymo sąlygos. Derinimo metu ieškovas prasitarė, kad užsakymas jau vykdomas, todėl atsakovo direktorė su darbuotoja (gamybos vadove) R. P. nuvyko pas ieškovą ir nustatė, kad gaminiai ne tik daromi ne pagal galimo užsakymo sąlygas, bet ir nekokybiškai (neaišku, kodėl parinktos visiškai netinkančios spalvos siūlai, siuvimas neatitinka reikalavimų, todėl gaminiai taisytini ir t.t). Išsakius pretenzijas, ieškovas nenutraukė gamybos (siuvimo), negrąžino medžiagų ir bandė įrodyti, kad pajėgus atlikti užsakymą - dėl to jau pagamintus gaminius pristatė atsakovui ir UAB „Eurotekas" (atsakovo kliento) atstovei, kuri surašė kokybės tikrinimo lapą - jame išdėstė aiškiai, kad gaminiai siuvami ne tik kad be užsakymo, bet ir nesilaikant technologinių reikalavimų. Iš faktinių aplinkybių (kad su kroviniu neatsiuntė jokio įgalioto asmens rangos rezultatą perduoti) matyti, kad ieškovas net nesiruošė perduoti užsakytą darbą, o jo tikslas buvo sugadintos medžiagos grąžinimą pavaizduoti kaip rangos darbų rezultato perdavimą.
Ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų išlaidų šalinant trūkumus tikrumą, neturi reikšmės bylai spręsti, nes atsakovas nepateikė tokio reikalavimo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Kilputė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl priėmė neteisingą sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-06-22 ieškovas ir atsakovas sudarė Sutartį Nr. MIL-0058 (b. l. 2), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktus užsakymus teikti siuvimo paslaugas – siūti įvairių modelių moteriškus, vyriškus drabužius, atitinkančius atsakovo pateiktus pavyzdžius – etalonus arba pateiktą techninę dokumentaciją, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už paslaugas šia sutartimi nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas). Ieškovas, vykdydamas aukščiau minėtą sutartį, 2009-07-08 pateikė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą, kuri išrašyta 4 355,26 Lt sumai už 76 vnt. vyriškų kelnių ir 601 vnt. moteriškų kelnių „Clutch1671“ (b. l. 3), ši sąskaita priimta atsakovo direktorės ir jos pasirašytas, joje padarytas įrašas, kad moteriškos kelnės yra su trūkumais, jos priimamos taisymui.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl darbų perdavimo, taip pat dėl jų kokybės.
CPK 178 str., 179 str. 1 d. numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantas nurodo, kad ieškovas neperdavė jam atsakovo užsakytų darbų, o perdavė tik sugadintą medžiagą, tačiau su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2009-07-08 PVM sąskaitoje – faktūroje aiškiai nurodytos suteiktos paslaugos, t.y. 76 vnt. vyriškų kelnių ir 601 vnt. moteriškų kelnių (dalinis pasiuvimas), kurių kaina su PVM 4 355,26 Lt, buvo priimta ją pasirašius atsakovo atstovei, o šioje sąskaitoje atsakovo buhalterės, kaip nustatyta byloje, padarytas įrašas, kad moteriškos kelnės neatitinka kokybės reikalavimų, patvirtina, kad ieškovas pagamino ir perdavė atsakovui vyriškas ir moteriškas kelnes (jų dalinį pasiuvimą), o ne grąžino medžiagas. Minėtos PVM sąskaitos faktūros pasirašymas taip pat patvirtina, kad atsakovas sutiko su šioje sąskaitoje nurodytomis suteiktomis paslaugomis bei kaina, ją priimdamas, įgijo pareigą apmokėti joje nurodytą sumą (Sutarties 2.4 p.).
Tuo pačiu apeliantas teigia, kad ieškovo jam perduoti gaminiai neatitiko kokybės reikalavimų. Įrodinėdamas, kad ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais, t.y. moteriškos kelnės pasiūtos nekokybiškai, pateikė į bylą 2009-07-05 aktą, kurio data, kaip matyti iš šio dokumento, pataisyta į 2009-07-03. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nurodytas aktas negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, kadangi šis aktas surašytas UAB „Eurotekas“ technologo, vertinant UAB „Miledanas“ kaip gamintojo gaminius, o su šia įmone ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, be to, iš šio akto – kokybės patikrinimo lapo nėra aišku nei pasiūtų bei tikrinamų kelnių kiekis, nei tai, kad ši produkcija būtų pagaminta ieškovo įmonėje ir kad ši produkcija buvo gaminama atsakovo užsakymu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad patikrinimui gamybos metu atrenkami atsitiktiniai gaminiai; kadangi buvo siuvamos moteriškos kelnės, galėjo būti atrinkta 20-40 pavyzdžių, kiek buvo šiuo atveju patikrinta, ji negalinti pasakyti (b.l. 81), tokiu būdu net ir pripažįstant, kad patikrinimo metu buvo tikrinamos būtent ieškovo pasiūtos moteriškos kelnės, negalima padaryti pagrįstos išvados, kad visos kelnės ar tik tam tikra jų dalis buvo pasiūtos nekokybiškai dėl aukščiau nurodytų motyvų. Tai, kad PVM sąskaitoje – faktūroje buvo padarytas įrašas apie gaminių nekokybiškumą, nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą dėl trūkumų šalinimo, kaip šalys buvo sutarusios tarp jų sudaryta sutartimi, atsakovo pretenzijoje nurodytos aplinkybės, kad kelnės buvo grąžintos ieškovui taisyti, nepagrįstos kitais įrodymais, o tai, kad atsakovas ieškovo pasiūtas kelnes taisė ir dėl to patyrė išlaidų, taip pat nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, nereiškė priešieškinio ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos, pasak jo, patyrė taisydamas šio atliktus darbus. Tokiu būdu atsakovui nepaneigus ieškovo atliktų darbų kokybiškumo, jis turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus.
Pažymėtina, kad vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, ir priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Tai paaiškintina tuo, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą tik tada, kai dėl to nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą ar nebuvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl šio fakto lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus arba, atitinkamai, jo nebuvus. Šiuo atveju aptartų įrodymų kontekste labiau tikėtina išvada, kad ieškovas rangos – siuvimo darbus atliko tinkamai, t.y. kokybiškai, ir juos perdavė atsakovui, o pastarajam atsirado pareiga atsiskaityti už juos su ieškovu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl vyriškų kelnių pasiuvimo byloje nebuvo ginčo, tačiau atsakovas už jas taip pat neatsiskaitė su ieškovu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą iš atsakovo ieškovo naudai.
Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, vertinant įrodymus, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.