- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-684-436/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02278-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai
- Trečiasis asmuo
- E. U., J. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai, tretiesiems asmenims E. U., J. G. dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškovu S. M. notarinę žemės pirkimo pardavimo sutartį pagal A. A. Tulabos firmos ,,Altida“ kadastrinių matavimų 0,2100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą. Ieškovo teigimu, Daugų apylinkės tarybos 1992 06 15 sprendimu ir Alytaus rajono valdybos 1992 07 31 potvarkiu jam buvo suteiktas 21 aro dydžio namų valdos žemės sklypas. Minėtu potvarkiu buvo nustatyta sklypo kaina, už sklypą ieškovas sumokėjo 1944 investicinius čekius 1992 08 05, todėl mano, kad buvo įvykdytos visos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos ir atsakovė privalo sudaryti su juo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neatsižvelgiant į kitus faktus, nes tą imperatyviai nustato Civilinio kodekso normos.
Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 1992 12 17 Daugų apylinkės tarybos sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu 1992 06 15 sprendimas ir ieškovui patvirtintas 17 arų namų valdos žemės sklypas, o 1992 12 16 Alytaus rajono valdybos potvarkiu buvo panaikintas 21 aro žemės sklypo pardavimas ieškovui. Pabrėžė, kad ieškovas dėl pastarųjų aktų panaikinimo kreipėsi į teismą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 06 02 priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria paliko Alytaus rajono valdybos 1992 12 16 potvarkį ir 1992 12 17 Daugų apylinkės tarybos sprendimą galiojančiais. Mano, kad ieškovas kreipiasi dėl to paties dalyko tarp tų pačių šalių, todėl prašė bylą nutraukti arba ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. G. nurodė, kad ieškovo ieškinio patenkinimas pažeistų jos teises, nes į ieškovo nurodytą žemės sklypą įeina bendro naudojimo kelias, kuriuo ji patenka į savo namų valdą, kad kito kelio patekti nėra. Paaiškino, kad tokią pat poziciją byloje turi ir trečiasis asmuo E. U., jos tėvas. Trečiųjų asmenų atstovas advokatas K. Ž. nurodė, kad ginčas tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų jau yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kad ginčas ir kilo dėl bendro naudojimo kelio, kurį ieškovas nori įskaityti į savo namų valdos žemės plotą ir nusipirkti iš valstybės. Savo argumento procesiniuose dokumentuose dėl kelio servituto atsisakė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog administraciniai aktai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus – Alytaus rajono valdybos 1992 07 31 potvarkis ir Daugų apylinkės tarybos 1992 06 15 sprendimas yra negaliojantys. Šiuo atveju galioja 1992 12 17 Daugų apylinkės tarybos sprendimas, kuriame nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, ir kuriuo ieškovui patvirtintas 17 arų, o ne 21 aro, dydžio namų valdos žemės sklypas. Taigi, ieškovas galėtų reikalauti sudaryti pirkimo pardavimo sutartį dėl 17 arų namų valdos žemės sklypo ir dėl tokio dydžio žemės sklypo ginčo tarp šalių nėra, tačiau sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl 17 arų namų valdos žemės sklypo ieškovas nesutinka. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad nesant suderintos šalių valios dėl pirkimo pardavimo objekto, nesant šios rūšies sutarčiai taikomų sąlygų, ieškovo prašymas atmestinas. Faktas, kad buvo sumokėti investiciniai čekiai už didesnį sklypą nėra lemiantis ieškovo reikalavimą. Šis faktas reikšmingas ta prasme, kad, atsakovė, atsisakydama parduoti 21 aro žemės sklypą, privalėjo ieškovui grąžinti permokėtą sumą, paskaičiuoti 17 arų žemės sklypo vertę ir pasiūlyti ieškovui sumokėti. Tokių veiksmų neatlikimas per ilgą laiko tarpą galėjo sąlygoti nepagrįstus ieškovo lūkesčius, tą rodo ir atsakovo bylinėjimasis teismuose, kreipimasis į įvairias institucijas (b. l. 29-30, 42-44, 49-53).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. M. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas nurodo, kad Alytaus rajono valdybos 1992 07 31 potvarkiu ir Daugų apylinkės tarybos 1992 06 15 sprendimu jis savo reikalavimų negrindė. Šiais administraciniais aktais apeliantas įrodinėjo Valstybės, atstovaujamos Alytaus rajono valdybos, valią parduoti apeliantui prašomą 21 aro žemės sklypą. Savo reikalavimus apeliantas grindė faktinėmis aplinkybėmis, t.y. atsakovės priimtu rašytinu apelianto 1992 05 19 prašymu dėl 0,2112 ha žemės sklypo pardavimo ir 1992 08 05 atliktu mokėjimu už žemės sklypą. Įvykus šiems faktams, t.y. atsakovei ir apeliantui susitarus dėl 0,21 ha ploto žemės sklypo pardavimo bei apeliantui sumokėjus ieškovės už žemės sklypą prašomą sumą, įvyko 0,21 ha žemės sklypo pirkimas-pardavimas, taigi faktinis sklypo savininkas yra apeliantas. Po to panaikinti potvarkis ir sprendimas bei priimti teismų sprendimai jokios įtakos įvykusiam sandoriui negali turėti. Apeliantas mano, kad teismo nurodytas suderintos šalių valios nebuvimas sietinas su 17 arų žemės sklypo pirkimu-pardavimu, kadangi atsakovė neišreiškė savo valios šį sklypą parduoti, o apeliantas – šį sklypą pirkti. Teismas nepagrįstai sprendė dėl įvažiavimo į trečiųjų asmenų žemės sklypą, kadangi trečiųjų asmenų žemės sklypas ribojasi su keliu Daugai-Rimėnai daugiau nei 50 metrų, todėl naujas įvažiavimas gali būti įrengtas bet kurioje šios atkarpos vietoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė nurodo, kad teismas visapusiškai, teisingai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas. Administraciniai aktai, kuriais apeliantas grindžia savo reikalavimus, yra negaliojantys. Priešingai, nei nurodo apeliantas, suderintos šalių valios dėl 21 aro žemės sklypo pirkimo-pardavimo nėra, ką patvirtina teisminio proceso inicijavimas. Atsakovė pabrėžia, kad apeliantas buvo informuotas apie namų valdos žemės sklypo plano rengimo tvarką bei galimybę kreiptis dėl 17 arų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo į Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys E. U. ir J. G. prašo apelianto skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priteisti atstovavimo išlaidas. Tretieji asmenys nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikti apelianto argumentai yra nepagrįsti ir formuluojami ignoruojant faktines aplinkybes, nustatytas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Remiantis bylos duomenimis, valstybinės institucijos ne kartą nurodė, kad apeliantui negali būti patvirtinta teisė į 21 aro žemės sklypą, privatizuojant bendro naudojimo kelią, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo ir tai pažeistų trečiųjų asmenų teises. Tokią išvadą priėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 06 02 nutartyje, todėl tretieji asmenys mano, kad apeliantas neturi pagrindo reikšti pretenzijas ir reikalavimus iš naujo dėl ginčo, kurį jau išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apeliantas klaidingai nurodo, kad įvažiavimas į trečiųjų asmenų žemės sklypą gali būti įrengtas kitoje vietoje, kadangi tokios galimybės nėra, ką patvirtino pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškovo ir atsakovo pareikštų prašymų apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Spręsdama šiuos prašymus kolegija visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog dėl bylos aplinkybių sudėtingumo apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Gi atsakovas savo prašyme nenurodė jokių argumentų, kodėl apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Nei apeliantas, nei atsakovas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šių prašymų netenkina. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu todėl, kad jo įsitikinimu, jis įvykdė visas naudojamos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sąlygas, liko tik sudaryti valstybinės žemės 0,21 ha ploto pirkimo-pardavimo sutartį. Nustatyta, kad ieškovas 1992 m. gegužės 19 d. su prašymu parduoti jam naudojamos namų valdos žemės sklypą 21,12 aro ploto, kreipėsi į tuo metų veikusią Alytaus rajono Daugų apylinkės agrarinės reformos tarnybą (b.l. 5). Alytaus rajono Daugų apylinkės tarybos 1992 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 32 S. M. patvirtintas namų valdos žemės sklypo plotas 0,21 ha (b.l. 6). Alytaus rajono valdybos 1992 m. liepos 31 d. potvarkiu Nr. 240-v parduodamo apeliantui žemės sklypo 0,21 ha kaina nustatyta 1944 investiciniai čekiai (b.l. 7-8). S. M. nustatytą kainą už žemę sumokėjo1992 m. rugpjūčio 5 d. (b.l. 11).
Byloje nustatyta, kad 1992-12-17 Daugų apylinkės tarybos sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu Daugų apylinkės tarybos 1992-06-15 sprendimas ir ieškovui patvirtintas 17 arų namų valdos žemės sklypas (b.l. 41), o 1992-12-16 Alytaus rajono valdybos potvarkiu Nr. 388 buvo panaikintas 21 aro pardavimas ieškovui (b.l. 40). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartimi administraciniai aktai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus - Alytaus rajono valdybos 1992-07-31 potvarkis ir Daugų apylinkės tarybos 1992-06-15 sprendimas yra negaliojantys (pridėtos c.b Nr. 2-177/1998, b.l. 275-277). Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad ginčijamo savivaldos institucijos sprendimo pagrindu S. M. nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą nebuvo įgijęs ir ginčijamais sprendimais nebuvo sprendžiami nuosavybės teisės klausimai, todėl savivaldos institucijos turėjo teisę pakeisti savo sprendimus dėl S. M. namų valdos dydžio. Faktą, jog namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta patvirtino teismui pateikta Alytaus rajono savivaldybės 1999-05-12 pažyma Nr. 05-17-352 (prijungtoje c.b. 2-177/1998, b.l. 273).
Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykius reglamentuoja ne tik Civilinio kodekso, bet ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų normos. Pagal CK 6.155 straipsnio 2 dalį atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose, 6.305 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių daiktų pirkimo–pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai. Žemės įstatyme nurodyta, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (10 str. 1 d. 4 p.). Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (10 str. 3 d.). Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis (10 str. 5 d. 3 p.). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus (10 str. 6 d.). Pagal Žemės reformos įstatymą ne žemės ūkio paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 2 dalis), taip pat nurodyta, kad parduodamos valstybinės žemės įvertinimo bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką nustato Vyriausybė (8 straipsnio 3 dalis). Iš šių įstatymų nuostatų išplaukia išvada, kad valstybinės žemės sklypo, parduodamo ne aukciono tvarka, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas (įsakymas), kuris turi būti priimtas laikantis imperatyviųjų teisės normų nustatytos tvarkos. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklių) 3 punktą prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (toliau – teritorijų planavimo dokumentas), nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Sprendimus parduoti valstybinę žemę priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 10 p.). Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą pageidaujamo pirkti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui be kitų dokumentų turi pateikti naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (Taisyklių 12.4 p.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šiai dienai 1992-12-17 Daugų apylinkės tarybos sprendimas Nr. 77, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu Daugų apylinkės tarybos 1992-06-15 sprendimas ir ieškovui patvirtintas 17 arų namų valdos žemės sklypas, yra galiojantis. Pažymėtina, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus žemėtvarkos skyrius 2007 m. gegužės 2 d. raštu informavo apeliantą, kad norint sudaryti galiojančio sprendimo Nr. 77 pagrindu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį būtina parengti pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1999-06-02 nutartį žemės sklypo planą ir jį suderinti (b.l. 52-53). Byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų parengęs 0,17 ha žemės sklypo planą, todėl apelianto argumentai, kad faktas yra įvykęs, jo valia yra aiškiai išreikšta, tai, jog jis nusipirko 0,2112 ha žemės sklypą yra atmestini, kaip nepagrįsti.
Aukščiau minėto Vyriausybės nutarimo nuostata reiškia, kad viena iš būtinųjų pagal CK 6.396 straipsnio 1 dalį žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų – duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, jo vietą atitinkamame žemės sklype – nėra šalių derybų objektas, o nustatoma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kurių šalys negali pakeisti. Darytina išvada, kad tol, kol nėra parengtas ir patvirtintas namų valdos žemės sklypo planas, nėra pagrindo pripažinti žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, nes dėl pagrindinių sutarties sąlygų nesusitarta.
Apelianto argumentai, kad jis įvykdė visas naudojamos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sąlygas, liko tik sudaryti valstybinės žemės 0,21 ha ploto pirkimo-pardavimo sutartį atmestini, kaip nepagrįsti. Nurodytas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 yra norminis teisės aktas, kuriuo reglamentuojami valstybinės žemės sklypų pardavimo sąlygos ir tvarka, t. y. nustatytos teisinės prielaidos, kurioms esant gali būti parduodami naudojami valstybinės žemės sklypai, bei imperatyvūs reikalavimai, kurių privalo laikytis žemės sklypų pirkimo–pardavimo santykių šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartis.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos 800 litų trečiojo asmens J. G. turėtos advokato išlaidos, susijusios su dokumento surašymu (CPK 93 str. 1 d. 88 str. 1 d. 6 p., b. l. 172).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 88 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) trečiojo asmens J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.