- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- AS-596-552/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01069-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas „nustatyti teisingą žalą, atsiradusią dėl atsakovo administracinių subjektų neteisėtų veiksmų ar / ir neveikimo / ilgamečio vilkinimo, siekiant nustatyti teisingą žalos dydį, kuris apskaičiuojamas pagal visuotinai pripažintą teisingo atlyginimo, visiškos reparacijos principą, kuris įpareigoja teismo nuosprendžio priėmimo dieną buvusio turto nustatytą vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ją atlyginti per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką / terminą, išmokant ir pervedant į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą“.
Kadangi pateiktas skundas neatitiko jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas pateikė patikslintą skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracini teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo A. M. skundą laikė nepaduotu.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-435/2012. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo nutartimi, be kita, buvo įpareigotas tinkamai suformuoti skundo pagrindą, nurodant kokie viešojo administravimo subjektai ir kokius konkrečius neteisėtus veiksmus (pareiškėjo nuomone) atliko, kada ir kokiomis aplinkybėmis, kokios konkrečios pasekmės dėl galimai neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar neveikimo kilo, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus bei nurodyti tinkamą atsakovą.
Šalies argumentai
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo patikslinto skundo faktinės aplinkybės abstrakčios, išdėstytos nenuosekliai, neaiškiai, skundo pagrindas nesuprantamas, ginčo ribos neapibrėžtos. Pareiškėjas skunde nurodė vienas institucijas, kurios, jo manymu, netinkamai veikė (neveikė), tačiau kaip turinčias atsakyti už patirtą neturtinę žalą nurodė ir kitas, o atsakovu nurodė Lietuvos ypatingąjį archyvą. Vardindamas atsakyti už patirtą neturtinę žalą turinčias institucijas pareiškėjas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko Lietuvos gyventojų genocido centras, Lietuvos bankas, taip pat reorganizuotos ir likviduotos ministerijos, kokiomis aplinkybėmis, kuo pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Esant neaiškiai suformuluotam ginčo dalykui, teismo vertinimu, neįmanoma nustatyti, kokie subjektai turėtų atsakyti pagal pateiktą skundą, kokią pažeistą teisę pareiškėjas siekia apginti bei įvertini ar skundu reiškiami reikalavimai nagrinėtini administraciniame teisme ir kokiame administraciniame teisme (ABTĮ 18-19 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., ABTĮ 16 str. 2 d.).
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas taip pat tinkamai nepatikslino skundo reikalavimo, prašomą priteisti neturtinės žalos sumą nurodė, tačiau neindividualizavo (nenurodė), iš kokių atsakovų ir kokiomis dalimis ją prašo priteisti. Be kita ko, pareiškėjas nepateikė skundo priedų vertimo į valstybinę kalbą.
Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo priimti ir nagrinėti skundo. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, faktines aplinkybes išdėstė abstrakčiai, skundo dalyko ir pagrindo tinkamai nesuformulavo. Nurodytus skundo trūkumus teismas laikė esminėmis kliūtimis tolimesniam procesui. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas tinkamai nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų, teismas skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nurodytus faktus ir aplinkybes, užkirto kelią greitesniam bylos išnagrinėjimui iš esmės, nepagrįstai reikalavo pateikti papildomus įrodymus ir motyvus. Pareiškėjo manymu, yra pagrindas kreiptis į teismą su skundu, kad atsakovas, administraciniai subjektai būtų įpareigoti pateikti pareiškėjo reikalaujamą informaciją ir įrodymus. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į jo reikalavimus, teismas privalo užtikrinti jo teisės į informaciją ir nepriklausomo bei nešališko teismo bylos ištyrimo iš esmės garantijas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 dienos.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).
Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka būtent šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kartu pažymėtina, kad ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu. Pašalinus skundo trūkumus, skundas priimamas. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui išvardyti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad skunde (prašyme), be kitų šioje įstatymo normoje išvardytų duomenų, būtų nurodyta: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (ABTĮ 23 str. 2 d. 5 p.); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.); pareiškėjo reikalavimas (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 5, 6 ir 7 dalies reikalavimus, skundas (prašymas) turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, pareiškėjas skunde (prašyme) turi nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, kartu su skundu pateikti teismui skundžiamą aktą, skunde aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Kitaip tariant, skunde (prašyme) turi būti aiškiai ir konkrečiai suformuluotas skundo (prašymo) dalykas (reikalavimas) ir nurodytas skundo pagrindas, t. y. konkrečios laike ir vietoje apibrėžtos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir pateikti išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui būtų pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys teismui preliminariai nustatyti ginčo, priskirtino nagrinėti administraciniame teisme, dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs skundo reikalavimų suformulavimo svarbą, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Skundas (prašymas), kuriame išdėstyti abstraktūs, deklaratyvūs, nekonkretūs teiginiai, iš kurių neaiški norimo iškelti ginčo esmė, nesuformuluoti konkretūs reikalavimai, negali būti laikomas atitinkančiu ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjui nepasinaudojus teismo pasiūlyta galimybe pašalinti tokio skundo trūkumus, jam kyla ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės.
Teisėjų kolegija, įvertinusi A. M. 2016 m. kovo 14 d. skundą, daro išvadą, kad šis dokumentas neatitiko minimalių ABTĮ jam keliamų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi pagrįstai pasiūlė pareiškėjui pašalinti nustatytus trūkumus, nes tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei teisingai išspręsti ginčą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad tuo jam buvo apsunkinta galimybė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (užkirstas kelias greitesniam bylos išnagrinėjimui iš esmės). Priešingai, iš minėtos nutarties matyti, jog teismas aiškiai nurodė, kokių reikalavimų neatitinka pareiškėjo surašytas skundas, nurodė kokią medžiagą pareiškėjas turėtų pateikti.
Įvertinus pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas bei pareiškėjo patikslinto skundo turinį, spręstina, jog tikslindamas skundą, pareiškėjas kaip ir pirminiame skunde tik abstrakčiai išdėstė faktines aplinkybes, aiškiai nenurodė skundo pagrindo ir ginčo ribų, neištaisė kitų pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal administracinių teismų praktiką, vadovaujantis bendru principu, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi jo skundas buvo atmestas, tuo pažeidžiant ABTĮ nuostatas, laikytinas nepagrįstu.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui nebuvo pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, paliekama galioti.
Atskirai pažymėtina, kad nutartis laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui neužkerta kelio jam pašalinus skundo trūkumus vėl kreiptis į teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.