Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija), surašiusios administracinio teisės pažeidimo – nusižengimo pranešimą, atstovei Julijai Žylienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybės biudžetui. Taip, pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, K. P. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. P. apie teismo posėdžius buvo pranešta tinkamai. Teismo šaukimai jam buvo siunčiami tiek registruotu, tiek elektroniniu paštu. 2024 m. liepos 24 d. vykęs teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus K. P., teismas nutarė kviesti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pakartotinai, siekiant suteikti jam galimybę pasisakyti dėl VMI pareiškime nurodytų aplinkybių. Tačiau ir į sekantį teismo posėdį K. P. neatvyko. Teismo siųstas šaukimas buvo įteiktas K. P. šeimos narei – sutuoktinei. Taigi, vadovaujantis ANK 573 1, 2 dalimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Pažymėtina, kad teismo šaukimas į 2024 m. liepos 24 d. turėjusį įvykti teismo posėdį, K. P. taip pat buvo įteiktas. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, teismui negavus jokių prašymų iš K. P. bei jam neatvykus į teismo posėdžius, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad savo pareiškimą palaiko. Taip pat nurodė, kad K. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, nevykdė visų trijų tarp VMI ir jo sudarytų sutarčių dėl nemokestinės nepriemokos. Institucijos atstovė, vadovaudamasi Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, paaiškino, kad įmonė visiškai nieko nemokėjo VMI, visos lėšos, kiek pavyko, buvo nurašytos priverstinai. Šią dieną įmonės įsiskolinimas yra 24 776,52 Eur. Ši suma šiek tiek skiriasi nuo pareiškime nurodytos sumos, nes buvo sugretinta. Paskutinė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įmoka buvo 2024 m. vasario 29 d. – 2,59 Eur. Paskutinį kartą K. P. buvo susisiekęs su VMI 2023 m. liepos 10 d. Tuo metu teigė, kad negalėjo sumokėti nemokestinės nepriemokos dėl pandemijos metu susiklosčiusios situacijos, taip pat dėl kitoms bendrovėms turimų įsipareigojimų. Tačiau po to, K. P. nesikreipė į VMI ir nepateikė jokių paaiškinimų ar priežasčių, kodėl jis ir toliau nemoka nemokestinės nepriemokos. Buvo vykdomi išieškojimai, tačiau jie nerezultatyvūs, kadangi šią dieną vis dėl to skolos suma išlieka didelė.

Institucijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo K. P. pažymima, kad VMI yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. birželio 6 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 25 539,60 Eur. VMI su Bendrove buvo sudariusi tris mokestinės paskolos sutartis, tačiau bendrovė nevykdė sutarčių sąlygų, t. y. nemokėjo įmokų pagal nustatytus grafikus, todėl visos šios mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos, paskutinė mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta 2023 m. gegužės 20 d. Institucija pažymi, kad Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI prie finansų ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, bendrovės atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Perdavus vykdyti antstoliui išieškojimą iš Bendrovės turto, tokio išieškojimo įvykdyti nepavyko. Institucija, siekdama išsiaiškinti mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, kreipėsi į banką ir, išanalizavusi gautus duomenis, nustatė, kad bendrovės vadovas K. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl labai didelio kiekio atsiskaitymų Institucija prašyme nurodė tik šias didžiausios vertės nurodomu laikotarpiu vykusias finansines operacijas: 2023 m. birželio 26 d. į SIA „EMVita“ sąskaitą buvo pervesta 3 958,50 Eur suma, tų pačių metų, mėnesį ir dieną į K. P. sąskaitą buvo pervesta 3 300 Eur, 2023 m. liepos 13 d. UAB „Lio“ buvo pervesta 1 000 Eur, 2023 m. liepos 26 d. „Circkle K“ pervesta 49,95 Eur, 2023 m. liepos 14, 26 dienomis, K. P. pervesta atitinkamai 400 Eur, 560 Eur, 650 Eur pinigų sumos (b. l. 4)

Remiantis Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, K. P. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki šiol (b. l. 8).

Banko „Swedbank“ AB sąskaitų išrašų duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje vyko piniginių lėšų judėjimas iš ir į sąskaitas (b. l. 32–89).

2023 m. gegužės 20 d. ir 2022 m. spalio 6 d. VMI sprendimai nutraukti mokestinės paskolos sutartį, patvirtina, kad jais buvo nutrauktos atitinkamai 2022 m. lapkričio 11 d ir 2021 m. kovo 2 d. su mokesčių mokėtoju – UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos mokestinės paskolos sutartys (b. l. 29, 30).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju K. P. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad K. P. byloje nurodomu laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pagal jam šioje byloje reiškiamą kaltinimą.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, taip pat teismo posėdžio metu Institucijos atstovės duotais paaiškinimais nustatyta, kad K. P., būnant UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, buvo žinoma apie Bendrovės finansinę padėtį ir jos VMI turimą įsiskolinimą. Šią aplinkybę patvirtina ne tik Institucijos atstovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad paskutinį kartą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo komunikavo su VMI mokesčių (ne)mokėjimo klausimu 2023 m. liepos 10 d., bet ir byloje esantys 2023 m. gegužės 20 d. ir 2022 m. spalio 6 d. VMI sprendimai nutraukti mokestinės paskolos sutartis dėl jų nevykdymo. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 25 539,60 Eur. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė patikslino šią sumą, nurodydama, kad įsiskolinimas sudaro 24 776,52 Eur, tačiau pažymėjo, kad įsiskolinimas sumažėjo ne dėl savanoriškų K. P. veiksmų, bet dėl jo vadovaujamos Bendrovės atžvilgiu atliekamų priverstinio išieškojimo veiksmų. Paskutinė pačios UAB (duomenys neskelbtini) įmoka buvo atlikta 2024 m. vasario 29 d. ir sudarė 2,59 Eur. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys AB „Swedbank“ pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje vyko pinigų judėjimas. Be VMI pareiškime nurodomų mokėjimo operacijų, minėtais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. liepos 13 d. iš Bendrovės sąskaitos buvo atliktas 1 000 Eur mokėjimo pavedimas UAB „Lio“, 2023 m. birželio 5 d. buvo atliktas 545,50 Eur pavedimas UAB „Jungheinrich Lift Truck“, 2023 m. liepos 14, 24, 26 dienomis iš įmonės sąskaitų buvo pervestos piniginės lėšos K. P.; 2024 m. vasario 26 d. 2 000 Eur buvo sumokėti UAB „BRC Finance“, tą pačią dieną atliktas 4 269 Eur mokėjimo pavedimas K. P., mokėjimo paskirtyje nurodant paskolos grąžinimas ir kt. Tačiau VMI turimas įsiskolinimas UAB (duomenys neskelbtini) dengiamas nebuvo.

Šiais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais byloje nustatyta, kad žinodamas ir būdamas atsakingas už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, K. P. sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir VMI, kaip kreditoriaus, teises. Teismo vertinimai, K. P. veiksmai yra piktavališki, nes mokestinė nepriemoka nebuvo dengiama ilgą laiko tarpą, iš esmės ignoruojant šią UAB (duomenys neskelbtini) turėtą prievolę. Tokie K. P. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą. Pažymėtina, kad šis K. P. įvykdytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, todėl ANK 39 straipsnio nuostatų reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra pažeisti.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti K. P. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per paskutinius penkerius metus yra daug kartų baustas administracine tvarka (baustumo duomenys sudaro 53 lapus), iš jų du kartus baustas už mokesčių deklaracijų nepateikimą, vieną kartą – už metinės finansinės ataskaitos nepateikimą ir vieną kartą už tai, kad su darbuotojais nesudarė darbo sutarčių, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tačiau pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Byloje nenustatyta K. P. administracinę atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias K. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovės įsiskolinimas VMI dengiamas nėra, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta paskyrus K. P. administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis yra artimas ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam vidurkiui – 2 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur baudą.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); AB Luminor banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini) banko kodas (duomenys neskelbtini); AB SEB banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini).

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-237-1099/2024. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1–2 dalys).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.