Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei I. Ž., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo suderinti Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos kadastrinių matavimų bylą bei leidimo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre kadastrinius matavimus be bendrasavininkės sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė 2018 m. kovo 21 d., atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį pateikė teismui prašymą priimti sprendimą už akių.

Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas, esant ieškovės prašymui, nepranešdamas šalims, priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1, 6 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei J. V. ir atsakovei I. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovė, kreipėsi į UAB „Druskininkų geoplanas“ atlikti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose“ (toliau – Kadastro nuostatai) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintuose „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse“ nustatytos tvarkos. Pagal Kadastro nuostatų 15.6. punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Minėtame punkte įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas žemės sklypo savininkas ar bendrasavininkas gali inicijuoti žemės sklypo ribų nustatymą žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadastro nuostatų 32.1. punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4. punktas). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2. – 32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorija arba jeigu matuojamas žemės sklypas yra joje (toliau – kviestiniai asmenys) ir matininkas. Pasirašydamas žemės sklypo planą savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu (Taisyklių 38.4.5. punktas). Taip yra išreiškiamas sutikimas su akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo kaip besiribojančio žemės sklypo savininko teisių nepažeidimu, taip pat patvirtinama aplinkybė apie savo ar įgalioto asmens dalyvavimą paženklinant žemės sklypą, kuriam nustatomi kadastro duomenys. Pažymėtina, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Druskininkų geoplanas“ parengė minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurią sudaro žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, žemės sklypo kadastro duomenys bei kiti dokumentai. Atsakovei 2017 m. kovo 20 d. buvo išsiųstas pranešimas apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus nurodant datą ir laiką bei kvietimas atvykti ir dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas. Atsakovė į atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus neatvyko. Iš kadastrinių matavimų byloje esančio pranešimo bei siunčiamos korespondencijos sąrašo matyti, kad atsakovei 2017 m. balandžio 18 buvo išsiųstas pranešimas apie atliktus kadastrinius matavimus ir laikantis Kadastro nuostatų 32.1.1.3. punkte įtvirtintų reikalavimų, nusiųstas žemės sklypo plano ištrauka ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija, išaiškinant, kad ji per 30 dienų gali pateikti pastabas dėl atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2017 m. birželio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinus ieškovei ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtą kadastro duomenų bylą, nustatyti Taisyklių 16.1 ir 53.6.5 punktuose bei Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punkto bei Taisyklių 29.7 punktų pažeidimai, t. y. žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo akte nėra atsakovės kaip žemės sklypo bendrasavininkės parašo. Iš šio patikrinimo akto matyti, kad daugiau jokių pažeidimų UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nenustatyta.

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomišką bendro daikto valdymą, naudojimą, disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė neturi galimybės tinkamai įgyvendinti žemės sklypo valdymo teisės, derinant atliktus kadastrinius matavimus ir juos įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, kadangi nėra atsakovės sutikimo. Atsakovė būdama informuota apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus juose nedalyvavo, pateikus atsakovei parengto žemės sklypo plano ištrauką ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktą jokių pastabų nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė nebendrauja su ieškove, ir daro išvadą, kad atsakovė atsisako pasirašyti žemės sklypo-paženklinimo akte, žemės sklypo plane bei prašyme įregistruoti pakeitimus be jokių motyvuotų priežasčių. Atsakovė nepateikdama visiškai jokių tokio savo elgesio motyvų, pažeidžia bendrasavininkės interesų derinimo principą ir nepagrįstai trukdo ieškovei pilnai įgyvendinti savo teises. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei leistina pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą be atsakovės sutikimo bei įregistravimui šioje byloje nustatytus duomenis Nekilnojamojo turto kadastre be atsakovės prašymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,53 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtą 0.2503 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą be atsakovės I. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu, ir leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovės I. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), prašymo.

Priteisti iš atsakovės I. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės I. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 7,53 Eur (septynis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.