Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-21 · Administracinė byla Nr. I-1161-289/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
I-1161-289/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04495-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1161-289/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04495-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.;3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiškėjui A. L.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. L. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 2 d. buvo gautas pareiškėjo A. L. skundas, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK), 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas A. L. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (76 b.l.). Dalyvauti teismo posėdyje pareiškėjas nepageidavo (69 b.l.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo skunde (1–2 b.l.) nurodė, kad dėl netinkamų pareigūnų veiksmų ir sąlygų jį konvojuojant laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2014 m. spalio 7 d. buvo pažemintas jo orumas, jis patyrė kančias, baimę, psichologinę traumą. Nurodė, kad pareigūnai demonstruodami ginklus iš jo nuolatos tyčiodavosi, daiktų ir asmens apžiūras atlikinėdavo viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, per asmens apžiūras liepdavo išsirengti nuogai, rūbus sutepdavo su maisto produktais, konvojuodavo perpildytuose automobiliuose, kuriuose trūkdavo oro, automobiliuose jam neužtekdavo vietos, dėl to konvojavimo metu jo kojos tirpdavo ir traukdavo mėšlungis. A. L. nurodė, kad šios netinkamos konvojavimo sąlygos ir pareigūnų veiksmai lėmė jo neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, atsiradimą. Nurodo, kad jis ginčijamu laikotarpiu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę ir atgal buvo konvojuojamas su žmonių pervežimui netinkama transporto priemone, kurioje nebuvo įrengti saugos diržai, nebuvo ventiliacijos ir šildymo. Dėl šios priežasties jam ne kartą buvo pasidarę bloga ir jį pykindavo. Prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities VPK atsiliepime (71–73 b.l.) nurodoma, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.271 straipsnis). LR CK 6.271 straipsnyje reglamentuota, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtaką asmens teisėms, laisvėms ir interesams. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų, atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti valdžios institucijų ar jų pareigūnų veiksmai, šiais veiksmais padarytos žalos faktas, bei priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.).

Pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios valstybės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktą. Pareiškėjui neįrodžius bent vienos iš būtinųjų šios rūšies atsakomybės sąlygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti. Pagal byloje esančius ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro pateiktus duomenis A. L. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrio specialiaisiais automobiliais „Renault MIDLUM“, valst. Nr. VVH 165, ir „Mercedes BENZ“, valst. Nr. CFV 107, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę ir atgal nuo 2014 metų birželio 6 dienos iki 2014 metų spalio 7 dienos buvo konvojuotas 8 kartus. Minėti automobiliai įrengti vadovaujantis nustatytais higienos ir saugumo reikalavimais bei yra tinkami eksploatacijai. Transporto priemonės atitinka numatytus keliamus reikalavimus, kurie reglamentuoti Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (ginčo laikotarpiu aktuali redakcija: 2008-04-24 įsakymas Nr. 1R-175/1V-146) (toliau – Konvojavimo taisyklės), 146 punkte. Specialiosios paskirties automobilis „Mercedes BENZ” (atitikties tipas ar kategorija M2-CWK ) – transporto priemonė, turinti uždarą kėbulą, pritaikytą žmonėms, 12 sėdimų vietų konvojuojamiesiems vežti, tai patvirtina techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 601-0295797, kurioje teikiama išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2015-12-30, o specialiosios paskirties automobilis „Renault MIDLUM” (atitikties tipas ar kategorija N2-BA-SG) – transporto priemonė, turinti uždarą kėbulą, 32 sėdimas vietas konvojuojamiesiems asmenims vežti. Šiaulių aps. VPK pareigūnams 2014 metais konvojuojant pareiškėją specialiaisiais automobiliais „Mercedes BENZ” ir „Renault MIDLUM” leistinas konvojuojamųjų skaičius (12 ir 32) nebuvo viršytas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra kreipęsis dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nei į Šiaulių aps. VPK konvojaus pareigūnus, nei dėl pablogėjusios sveikatos būklės (kojų tirpimo ar mėšlungio) – į medikus, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas tvarkingais, konvojuojamųjų lydėjimui skirtais, techninius ir įrengimo reikalavimus atitinkančiais automobiliais, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėją A. L. konvojuojant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio vyriausiajame policijos komisariate esančią areštinę ir atgal, Šiaulių aps. VPK konvojaus pareigūnai teisės aktų nuostatų nepažeidė, ir pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, kad konvojaus pareigūnai iš jo tyčiojosi demonstruodami ginklus, nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Konvojavimo taisyklių 3 punkte nurodyta, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Tų pačių taisyklių XII skyriuje „Šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimas konvojavimo metu“ yra reglamentuotos šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos, kurių Šiaulių apskrities VPK pareigūnai nepažeidė. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai, kad Šiaulių apskrities VPK pareigūnai asmens apžiūros metu liepdavo jam nusirengti visiškai, kad rūbus sutepdavo maisto produktais, yra visiškai nepagrįsti, nes konvojaus pareigūnai, vykdydami planinius konvojus visos (išsirengiant) asmens kratos neatlieka, jie atlieka tik dalinę (neišsirengiant) asmens kratą bei atlieka drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Prašė pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. L. skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais, konvojuojant kalinamą pareiškėją iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Taigi pareiškėjas grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste inter alia yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos.

Šiuo atveju pabrėžtina, jog pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2014 m. spalio 7 d. konvojavimo metu pareigūnai demonstruodami ginklus iš jo nuolatos tyčiodavosi, daiktų ir asmens apžiūras atlikinėdavo viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, per asmens apžiūras liepdavo išsirengti nuogai, rūbus sutepdavo su maisto produktais, konvojuodavo perpildytuose automobiliuose, kuriuose trūkdavo oro, automobiliuose jam neužtekdavo vietos, ginčijamu laikotarpiu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę ir atgal buvo konvojuojamas su žmonių pervežimui netinkama transporto priemone, kurioje nebuvo įrengti saugos diržai, nebuvo ventiliacijos ir šildymo (1–2 b.l.). Kita vertus, pareiškėjas iš esmės nenurodė nei konkrečių konvojavimo datų, laikotarpių, maršrutų, kada buvo padaryti pažeidimai, nei kitų šią aplinkybę ir galimai neteisėtus veiksmus detalizuojančių aplinkybių. Pažymėtina, jog iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas vis dėlto buvo konvojuojamas tarp įkalinimo įstaigų, ir byloje nėra nustatyta duomenų, kad kažkuriuo laikotarpiu pareiškėjas buvo netinkamai konvojuojamas, kad konvojavimas buvo pažeidžiamas dėl atitinkamų organizacinių ar kitų aplinkybių. Tai lemia, kad galimai pareiškėjo įvardinto neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpio, datų neįmanoma nustatyti iš byloje pateiktų duomenų. Be to, pareiškėjas taip pat neteigė, kad dėl šių aplinkybių skundėsi kompetentingoms institucijoms, kad būtų galima nustatyti bent apytikslį galimai neteisėtų veiksmų buvimo momentą. Atitinkamai, šių faktinių aplinkybių kontekste pareiškėjo teiginiai dėl galimai neteisėtų veiksmų ir teisės aktų pažeidimo yra pernelyg abstraktūs ir atsakovui būtų pernelyg neproporcinga našta siekiant paneigti šį pareiškėjo nurodytą aspektą esant tokiems abstraktiems ir neapibrėžtiems pareiškėjo teiginiams.

Teismas pažymi, kad valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – Taisyklės, aktuali red., galiojusi nuo 2008-05-01 iki 2015-01-08) nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą (Taisyklių 1 p.).

Taisyklių 3 punktas numato, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos (toliau vadinama – Karo policija), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Šaunamųjų ginklų, fizinės ar kitokios prievartos panaudojimą konvojavimo metu reglamentuoja Taisyklų XII skyrius. Konvojuotojas šių taisyklių bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichologinę ar fizinę prievartą, specialiąsias priemones, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias medžiagas (221 p.). Šaunamieji ginklai ir šaudmenys konvojaus pareigūnams išduodami iki konvojuojamųjų įlaipinimo į specialųjį automobilį, specialųjį autobusą. Konvojuotojo, esančio specialiojo automobilio, specialiojo autobuso kėbule ir priimančio į kameras konvojuojamuosius, šaunamasis ginklas ir šaudmenys konvojuojamųjų įlaipinimo į specialųjį automobilį, specialųjį autobusą ar išlaipinimo iš jų metu atiduodami laikinai saugoti konvojuotojui-vairuotojui, kuris yra automobilio, autobuso kabinoje (148.2 p.). Taisyklių 145 punktas nustato, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 p.), turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4.).

Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015-11-06 raštą Nr. 14/01-22769 (24 b.l.) bei Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro 2015-11-06 raštą Nr. 40-S-96614 (26 b.l.), pareiškėjas A. L. laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2014 m. spalio 7 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio apskrities VPK areštinę ir atgal buvo konvojuojamas 2014-06-30, 2014-07-04, 2014-08-00, 2014-08-25, 2014-08-27, 2014-08-29, 2014-10-06. Pažymoje yra nurodyta, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro automobiliais „Renault MIDLUM“, valst. Nr. VVH 165, ir „Mercedes BENZ“, valst. Nr. CFV 107. Automobiliai įrengti vadovaujantis nustatytais higienos ir saugumo reikalavimais bei tinka eksploatacijai. Transporto priemonės atitinka numatytus keliamus reikalavimus, kurie reglamentuoti konvojavimo taisyklėse.

Iš atsakovo atsiliepimo (71–73 b.l.) matyti, kad pareiškėjas A. L. buvo konvojuotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrio specialiaisiais automobiliais „Renault MIDLUM“, valst. Nr. VVH 165, ir „Mercedes BENZ“, valst. Nr. CFV 107, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę ir atgal nuo 2014 metų birželio 6 dienos iki 2014 metų spalio 7 dienos 8 kartus. Minėti automobiliai įrengti vadovaujantis nustatytais higienos ir saugumo reikalavimais bei yra tinkami eksploatacijai. Transporto priemonės atitinka numatytus keliamus reikalavimus, kurie reglamentuoti Konvojavimo taisyklių 146 punkte. Specialiosios paskirties automobilis „Mercedes BENZ” (atitikties tipas ar kategorija M2-CWK) – transporto priemonė, turinti uždarą kėbulą, pritaikytą žmonėms, 12 sėdimų vietų konvojuojamiesiems vežti, tai patvirtina techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 601-0295797, kurioje teikiama išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2015-12-30, o specialiosios paskirties automobilis „Renault MIDLUM” (atitikties tipas ar kategorija N2-BA-SG) – transporto priemonė, turinti uždarą kėbulą, 32 sėdimas vietas konvojuojamiesiems asmenims vežti. Šiaulių apskrities VPK pareigūnams 2014 metais konvojuojant pareiškėją specialiaisiais automobiliais „Mercedes BENZ” ir „Renault MIDLUM” leistinas konvojuojamųjų skaičius (12 ir 32) nebuvo viršytas. Atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ 2015-11-12 raštas Nr. 64-205 (30–31, 52 b.l.), VĮ „Regitra“ išduoti automobilio registracijos liudijimai C 197557 ir F 306185 (32, 53, 39 b.l.), Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 601-0262122 (40 b.l.), Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas AJA 6231455 (41 b.l.), Konvojuojamųjų apsaugos planas konvojuojant spec. automobiliu „Mercedes Benz“ (29, 54 b.l.).

Taisyklių 74 punktas numato, kad priimant konvojuojamuosius konvojavimui, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams. Kitose institucijose konvojuojamųjų kratą ir drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą izoliuotoje patalpoje atlieka šių institucijų pareigūnai, paskirti į konvojų. Už konvojuojamųjų kratos atlikimą, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atsako Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių pareigūnai, konvojaus pareigūnai, atlikę kratą bei apžiūrą (76 p.). Konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi (78 p.). Specialiuosiuose vagonuose konvojuojamųjų krata atliekama kamerose, kuriose nėra pašalinių asmenų, o kai kamerų nėra – specialiojo vagono koridoriuje. Draudžiama atlikti konvojuojamųjų visą (išrengiant) kratą prieš kameras (patalpas), kuriose yra konvojuojamųjų, galinčių stebėti kratą (80 p.).

Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog Šiaulių apskrities VPK pareigūnai asmens apžiūros metu liepdavo jam nusirengti visiškai, kad rūbus sutepdavo maisto produktais, yra visiškai nepagrįsti, nes Šiaulių aps. VPK konvojaus pareigūnai, vykdydami planinius konvojus, visos (išsirengiant) asmens kratos neatlieka, jie atlieka tik dalinę (neišsirengiant) asmens kratą bei atlieka drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą.

Atsakovas Šiaulių apskrities VPK atsiliepime (71–73 b.l.) pažymėjo, kad pareiškėjas nėra kreipęsis dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, dėl pablogėjusios sveikatos būklės (kojų tirpimo ar mėšlungio). Viešojo saugumo tarnyba prie VRM pateiktame atsiliepime (7–9 b.l.) taip pat nurodė, kad Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu.

Taisyklės numato, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose (Taisyklių 106 p.). Jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą (107 p.).

Teismas sutinka su atsakovo nuomone, išdėstyta atsiliepime, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamo konvojavimo neturi teisinio pagrindo, yra neįrodytas ir nepagrįstas byloje esančiais duomenimis, pareiškėjas dėl to nesiskundė ir niekam nereiškė pretenzijų. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro pareigūnai sąmoningai siekė pažeminti ar kankinti pareiškėją.

Konstatuotina, kad pažeidimų, susijusių su Šiaulių apskrities VPK administracijos (darbuotojų) veiksmais, susijusiais su pareiškėjo konvojavimu, nenustatyta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius