Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2218-1109/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
1-2218-1109/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24495-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2218-1109/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24495-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2019 m. birželio 11 d., apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – kartu gyvenančia buvusia sutuoktine – A. M. metu, tyčia, dešinės rankos delnu ne mažiau kaip vieną kartą smogė jai į galvą, veidą, ties lūpomis, taip mušdamas A. M., padarė jai kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. M. 2019 m. birželio 11 d., apie 21.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – kartu gyvenančia buvusia sutuoktine – A. M. metu, tyčia, žodžiu jai sakė „aš tave pasmaugsiu“, „kaip jautiesi, kai mirtis į akis žiūri“, baugino ją, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas ir iš karto po to, kai pagrasino, panaudojo prieš A. M. fizinį smurtą, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. M. 2019 m. birželio 11 d., apie 21.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – kartu gyvenančia buvusia sutuoktine – A. M. metu, tyčia, dešinės rankos delnu ne mažiau kaip penkis kartus smogė jai į galvą, tarpe tarp smūgių dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė, pargriovė ją ant lovos, taip mušdamas A. M. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, padarė jai kraujosruvą kaktos dešinėje, pereinant į smilkinio sritį bei dešinį žandą, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą dešiniame žande, pereinant į smakrą bei kaklą 6x6 cm plote, kraujosruvą kaklo kairėje, pereinant į kairio peties viršutinę dalį, kraujosruvą dešinio peties priekinėje dalyje, kraujosruvą dešiniame žaste, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą, padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis kartu su sūnumi J. M. ir buvusia sutuoktine A. M. gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kur kartu veda bendrą ūkį. Paaiškino, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 16.00 val., jam grįžus į namus iš gydytojų, A. M. pradėjo jam priekaištauti, kad šis neskiria pakankamai pinigų jai ir nesutiko jų duoti. Dėl to tarp jo ir A. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. M. sudavė jai dešinės rankos delnu ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, po ko abu išėjo iš namų, o A. M. nuėjo į barą, kur vartojo alkoholį alų. Apie 21.15 val., jam grįžus į namus, tarp jų kilo dar vienas žodinis konfliktas, kurio metu A. M. dešinės rankos delnu ne mažiau kaip vieną kartą smogė A. M. į galvos sritį. Mušdamas sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė, sakydamas, kad pasmaugs ir galėjo kitais žodžiais grasinti, kad ją nužudys. Supranta, kad taip sakydamas, mušdamas bei dar ir smaugdamas A. M., sudarė įspūdį, kad gali ją pasmaugti, dėl ko ji išsigando, tačiau tikslo atimti jai gyvybę neturėjo. Po šio įvykio A. M. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, o, atvykus policijos pareigūnams, jis buvo sulaikytas. Paaiškino, kad taip pasielgė paveiktas alkoholio ir nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai jis smurtauja prieš A. M., tačiau 2017 m. dėl to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius (b. l. 85–88).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada bei jo paaiškinimų protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su sūnumi J. M. ir buvusiu sutuoktiniu A. M. gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kur kartu veda bendrą ūkį ir yra priklausoma finansiškai nuo A. M., nes neturi darbo. Paaiškino, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 16.00 val., A. M. grįžus į namus iš gydytojų, tarp jos ir A. M. kilo žodinis konfliktas, kadangi nukentėjusioji papriekaištavo pastarajam, jog šis nepadeda jai mokėti mokesčių už butą, todėl jie neturėtų gyventi kartu. Konflikto metu A. M., dešinės rankos delnu, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė jai į galvos sritį, pataikydamas į lupą ir taip ją sužalodamas, dėl ko ji juto fizinį skausmą, po ko ji nuėjo pas draugę V., kur tikėjosi, kad skausmas praeis ir konfliktų nebus, dėl ko nesikreipė į bendrąjį pagalbos centrą. Tačiau apie 21.00 val., jai grįžus į namus, apie 21.15 val., į namus parėjo neblaivus A. M. ir tarp jos ir A. M. kilo dar vienas žodinis konfliktas, kurio metu jis tyčia, ne mažiau kaip dešimt kartų, dešinės rankos delnu smogė jai į galvą bei veidą. Tuo pačiu metu, A. M., tarp suduodamų smūgių, dešine savo ranka, sugriebė ją už kaklo ir jį spausdamas šaukė, kad ją pasmaugs, klausė, kaip ji jaučiasi, kai mirtis žiūri į akis, taip grasindamas ją pasmaugti. Tuo metu ji juto realią grėsmę dėl savo gyvybės ir bijojo, kad A. M. tokiais veiksmais gali ją nužudyti, kadangi fragmentiškai jai trūko oro. Tuo metu A. M. buvo piktas, agresyvus, mušdamas pargriovė ją ant lovos, kur ją smaugė, o ji tuo metu gulėjo ant nugaros ir ant šono, kadangi stengėsi ištrūkti. Šio konflikto metu jautė fizinį skausmą, patyrė sužalojimus kakle, kaktoje, skruostuose, ties akimi, petimi, rankos žaste, kadangi susižalojo ir stengdamasi ištrūkti, patino veidas ir išryškėjo sužalojimai ir jai pakilo kraujospūdis. Išsilaisvinus ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė A. M., ir greitoji medicinos pagalba. Dėl šių kaltinamojo veiksmų jaučia baimę ir prašo uždrausti A. M. lankytis jos namuose ir su ja bendrauti (b. l. 49–52).

Iš 2019 m. birželio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 9–22).

Iš 2019 m. birželio 11 d., tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus policijos pareigūnams A. M., dėl jos psichinės būklės nebuvo galima apklausti, tačiau ant jos matėsi smurto žymės – patinimas po akimi bei nubrozdinimas kakle, ji buvo šoko būsenoje (b. l. 27–30).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2019 m. birželio 11 d., išrašo matyti, kad 2019 m. birželio 11 d., 21.46 val., apie įvykį pranešė A. M., nurodydama, kad ją sumušė sugyventinis, po konflikto jos kraujospūdis aukštas (b. l. 31).

Iš 2019 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. birželio 12 d., pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2019 m. birželio 11 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), galimai savo buvusio sutuoktinio A. M. sumušta A. M.. 2019 m. birželio 12 d., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, A. M. nurodė, kad 2019 m. birželio 11 d., buvo o du atskiri konfliktai su A. M. – vienas apie 16.00 val., kitas – apie 21.15 val. – ir jis ją mušė abiejų konfliktų metu, dėl ko ji kiekvienu atveju jautė fizinį skausmą, patyrė kūno sužalojimus, be to, apie 21.15 val. vykusio konflikto metu A. M. grasino ją nužudyti pasmaugdamas ir sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas ir iš karto po to, kai pagrasino, panaudojo prieš ją fizinį smurtą (b. l. 24).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 12 d. specialisto išvados Nr. G14697/2019(02) matyti, kad A. M. nustatyta kraujosruva kaktos dešinėje, pereinant į smilkinio sritį bei dešinį žandą, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva dešiniame žande, pereinant į smakrą bei kaklą 6x6 cm plote, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva kaklo kairėje, pereinant į kairio peties viršutinę dalį, kraujosruva dešinio peties priekinėje dalyje, kraujosruva dešiniame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais), nemažiau kaip šešių trauminių poveikių pasėkoje, daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (b. l. 37).

Iš 2019 m. birželio 12 d. specialisto paaiškinimų matyti, kad A. M. konstatuota kraujosruva viršutinėje lūpoje galėjo būti padaryta 2019 m. birželio 11 d., apie 16.00 val., dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 39–41).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad A. M. 2019 m. birželio 12 d. 1.14 val., nustatytas 1,07 promilių girtumas (b. l. 45).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1169 matyti, kad A. M., 2019 m. birželio 11 d., 22.29 val., nustatytas 1,96 promilių girtumas (b. l. 65).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis smurtavo prieš kartu gyvenančią buvusią sutuoktinę, su kuria kartu veda bendrą ūkį t. y. prieš savo šeimos narį.

Iš byloje esančių paties kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymų, kurie vienas kitam neprieštarauja ir visiškai tarpusavyje sutampa, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. M., kilusio žodinio konflikto tarp jo ir buvusios sutuoktinės, su kuria kartu veda bendrą ūkį, nukentėjusiosios A. M. metu, suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, 2019 m. birželio 11 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl menkavertės priežasties, dešinės rankos delnu ne mažiau kaip vieną kartą smogė nukentėjusiajai į galvos ir veido sritis ir taip mušdamas A. M., padarė jai kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusioji juto fizinį skausmą ir išėjo iš namų, o kaltinamasis nuėjo į barą, kur vartojo alkoholinį alų.

Tačiau kaltinamajam ir nukentėjusiajai grįžus į namus minėtu adresu, apie 21.15 val., kaltinamajam ir nukentėjusiajai būnant apsvaigusiems nuo alkoholio, tarp jų kilo dar vienas žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis A. M. tyčia, dešinės rankos delnu ne mažiau kaip penkis kartus smogė jai į galvą, tarpe tarp smūgių dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė, o pargriovęs ją ant lovos ir toliau mušdamas bei kitaip prieš ją smurtaudamas, tyčia, žodžiais ir kitais aktyviais veiksmais išreiškė grasinimą nužudyti nukentėjusiąją, sakydamas, jog ją pasmaugs ir klausdamas, kaip ši jaučiasi kai mirtis žiūri į akis. Nors kaltinamasis A. M. teigė neturėjęs tikslo nužudyti nukentėjusiosios, neabejotina, jog intensyvių smurtinių veiksmų eigoje kaltinamasis šiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, dėl ko nukentėjusioji juto oro trūkumą ir bandė priešintis bei ištrūkti iš kaltinamojo, todėl akivaizdu, kad stebėdamas nukentėjusiosios reakciją į jo veiksmus, suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį, dėl to šie kaltinamojo veiksmai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Aukščiau aptartais veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajai kraujosruvą kaktos dešinėje, pereinant į smilkinio sritį bei dešinį žandą, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą dešiniame žande, pereinant į smakrą bei kaklą 6x6 cm plote, kraujosruvą kaklo kairėje, pereinant į kairio peties viršutinę dalį, kraujosruvą dešinio peties priekinėje dalyje, kraujosruvą dešiniame žaste, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog kaltinamojo veiksmai sukeliant nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą abejuose nusikalstamų veikų epizoduose teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (2019 m. birželio 11 d., 21.15 val. nusikalstamos veikos epizode) laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad nors kaltinamasis neteistas, tačiau jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, prieš tą patį nukentėjusįjį asmenį, kuris, jiems susitaikius, 2017 m. liepos 7 d. nutrauktas. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruotas, nedirba.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis). Šiuo atveju prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūlomo dydžio arešto bausmė – 90 parų.

Kaltinamasis padarė tris nusikaltimus, kurie kvalifikuojami pagal atskirus baudžiamojo kodekso straipsnius ir už kiekvieną iš jų paskirtos arešto bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, padarytas 2019 m. birželio 11 d. 21.15 val., subendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir paskirtina subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši subendrinta bausmė, su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. balandžio 11 d. 16 val. epizodas), subendrinama iš dalies jas sudedant, ir, atsižvelgiant į arešto bausmės didžiausią galimą dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis), skiriant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu , A. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu, jos dydžiu, sutiko (b. l. 119).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės sumažintos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 11 d. 22.15 val., iki 2019 m. birželio 12 d., 12.20 val., (b. l. 66, 73) iš viso viena para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. birželio 11 d. 16.00 val. epizode) paskirti jam bausmę – 90 parų arešto,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. birželio 11 d. 21.15 val. epizode) paskirti jam bausmę – 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarytas 2019 m. birželio 11 d. 21.15 val., subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 90 parų arešto bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. birželio 11 d. 16.00 val. epizode), ir paskirti A. M. galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. M. skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 11 d. 22.15 val., iki 2019 m. birželio 12 d., 12.20 val., iš viso vieną parą, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo dienos.

A. M. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Ramonienė