Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Šiaulių paramos administravimo skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. B. skundas ir patikslintas skunda atmestini.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento paramos administravimo skyrius užregistravo pareiškėjo D. B. 2021 m. gruodžio 28 d. paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. 2019 m. gegužės 13 d. pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartis Nr. 17VM-KV-18-2-06394-PR001. Paramos sutarties 2.7 punkte numatyta paramos išmokėjimo tvarka. Paramos išmokėjimas išskirstytas į tris dalis: 1. Verslo plano parengimas – iki 1 500 Eur, mokėjimo prašymą pateikiant iki 2019 m. birželio 30 d. (Paramos sutarties 2.7.1.1. papunktis); 2. Fermos pastato statyba, ne mažiau kaip 1899 m² tūrio – iki 42 350 Eur, mokėjimo prašymą pateikiant iki 2020 m. vasario 28 d. (Paramos sutarties 2.7.2.1. papunktis); 3. Fermos vidaus įranga (šėrimo takas su fiksacija 40 m., vietos tarpas 0,75 m.; grupinės girdyklos iki 20 galvijų, 6 vnt; mėšlo šalinimo sistema, viso 76 metrai ratas, išnešimo transporteris 1 kompl.; tvoros – vartai 3500 mm ilgis, 1100 mm aukšt., 12 kompl.; visos tvirtinimo, pajungimo medžiagos, įbetonuojami stulpai) – iki 11 200 Eur, mokėjimo prašymą pateikiant iki 2020 m. birželio 30 d. (Paramos sutarties 2.7.3.1. papunktis). 2019 m. birželio 19 d. registruotas D. B. mokėjimo prašymas Nr. 17VM-KV-18-2-06394-MP001 dėl pirmos paramos dalies išmokėjimo. 2020 m. kovo 9 d. susitarimu Nr. 1 „Dėl 2019 m. gegužės mėn. 13 d. paramos sutarties Nr. 17VM-KV-18-2-06394-PR001 pakeitimo“ (toliau – ir Sutarties pakeitimas) šalys susitarė pakeisti Paramos sutarties 2.7. papunktį, nurodant, kad antros paramos dalies mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2020 m. birželio 30 d., o trečios – iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nacionalinė mokėjimų agentūra pareiškėjui pranešimus trumpąja SMS žinute ir el. paštu išsiuntė 2020 m. birželio 13 d. 2020 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė prašymą „Dėl projekto įgyvendinimo“, kuriuo prašė pratęsti II etapo – fermos statybos darbus, mokėjimo prašymo pateikimą, netaikant sankcijų, iki 2021 m. gegužės 13 d. Atsakovė skundžiamu 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. KŠ-253 (4.4.19-Ša) nusprendė antro mokėjimo prašymo pateikimo termino nepratęsti iki 2021 m. gegužės 13 d. ir taikyti 100 proc. paramos sumos pagal mokėjimo prašymą sumažinimo sankciją bei paaiškino, kad pareiškėjui nebus išmokėta pramos sutartyje nurodyta antra paramos dalis, t. y. 42 350 Eur.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklės (toliau – ir Administravimo taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. kovo 20 d.) nustato Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (toliau – Programa) bei Programos priemonių bendrą administravimo tvarką. Programos priemonių ir (arba) priemonių veiklos sričių, veiklų (toliau – Programos priemonės) administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse (Administravimo taisyklių 1 punktas).

Administravimo taisyklių VI skyrius reglamentuoja paramos lėšų išmokėjimo tvarką, kurio 114 punkte numatyta, kad paramos gavėjas rengia ir Mokėjimo agentūrai teikia mokėjimo prašymus pagal paramos sutartyje arba paramos paraiškoje, jeigu paramos sutartis nesudaroma, nustatytą mokėjimo prašymų teikimo tvarkaraštį, jeigu Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip. Mokėjimo prašymų teikimo tvarkaraštis gali būti keičiamas šių Taisyklių VIII skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pateiktą mokėjimo prašymą paramos gavėjas gali atsiimti, išskyrus atvejus, kai jis yra informuotas apie mokėjimo prašymo trūkumus arba planuojamą patikrą vietą, arba per patikrą vietoje Mokėjimo agentūra nustato, kad paramos gavėjas nesilaikė ir (arba) nesilaiko tinkamumo sąlygų ir reikalavimų, įsipareigojimų, atrankos kriterijų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, pasirašydamas Paramos sutartį ir Sutarties pakeitimą, įsipareigojo mokėjimo prašymus pateikti atitinkamai: dėl pirmosios paramos dalies – ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 30 d.; dėl antrosios paramos dalies – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d.; dėl trečiosios paramos dalies – ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. ŽŪMIS administravimo portalo išrašo duomenys patvirtina, kad savo įsipareigojimą pirmosios dalies paramai gauti pareiškėjas pateikė laiku, t. y. 2019 m. birželio 19 d.

Administravimo taisyklių 120 punkte numatyta, kad sankcijos dėl pavėluoto mokėjimo prašymo pateikimo nustatomos šių Taisyklių VIII skyriaus trečiajame skirsnyje ir (arba) paramos sutartyje, ir (arba) sprendime skirti paramą. Pavėluotai teikiami prašymai priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje nustatytos datos. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas mokėjimo prašymą atsakovui pateikti galėjo vėliausiai iki 2020 m. rugsėjo 23 d. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas mokėjimo prašymo dėl antrosios paramos dalies nėra pateikęs iš viso.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3D-62 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), taikomos nuo 2018 metų (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. kovo 4 d.) 51 punkte numatyta, kad jeigu paramos gavėjas dėl pateisinamų priežasčių nori pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą arba paskirstyti paramos sumas tarp paramos dalių (projekto įgyvendinimo etapų), jis iki atitinkamo mokėjimo prašymo termino pabaigos turi Agentūrai raštu pateikti argumentuotą prašymą dėl mokėjimo prašymo termino pratęsimo arba dėl paramos objektų paskirstymo tarp paramos dalių.

Administravimo taisyklių 182 punkte numatyta, kad paramos gavėjas, norėdamas pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, turi pateikti Mokėjimo agentūrai prašymą leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį. Paramos gavėjo prašyme turi būti išdėstomi siūlomi pakeitimai, nurodomos pakeitimų priežastys ir pateikiamas planuojamų keitimų būtinumo pagrindimas, užtikrinama, kad keitimas neturės įtakos pradiniams projekto tikslams, atitikčiai tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams, atrankos kriterijams (kai tokie taikomi), nepanaikins prisiimtų įsipareigojimų, nemažins priežiūros rodiklių, nurodytų paramos paraiškoje ir verslo plane (kai toks yra). Jeigu paramos gavėjas prašo leisti keisti projekto tinkamas finansuoti išlaidas, prie prašymo turi būti pateikiami trys lygiaverčiai (komerciniuose pasiūlymuose nurodyti investicijos techniniai parametrai negali skirtis daugiau kaip 10 proc. nuo mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo komerciniame pasiūlyme nurodytų techninių parametrų) komerciniai pasiūlymai (jei atliktos pirkimų procedūros, turi būti pateikiami pirkimų dokumentai) kiekvienos keičiamos tinkamos finansuoti išlaidos kainai pagrįsti. Kai dėl pakeitimų projekto investicijų vertė, nustatyta paramos sutartyje arba paramos paraiškoje, kai paramos sutartis nesudaroma, didėja daugiau kaip 2 000 Eur, paramos gavėjas kartu su prašymu leisti keisti tinkamas finansuoti išlaidas turi pateikti įrodymų, kad turi nuosavų ar skolintų lėšų apmokėti tą tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kuriai neužtenka skirtos paramos sumos.

Apibendrinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškėjas, norėdamas pakeisti mokėjimo prašymo dėl antrosios paramos dalies pateikimo terminą, su motyvuotu prašymu į atsakovą privalėjo kreiptis iki Sutarties pakeitime numatytos datos, o to neatlikęs, prarado teisę prašyti mokėjimo prašymo termino pateikimo pratęsimo.

Pareiškėjas į atsakovą su prašymu „Dėl projektų įgyvendinimo etapų“ kreipėsi 2020 m. gruodžio 19 d., prašydamas pratęsti II etapą – fermos statybos darbus, netaikant sankcijų, iki 2021 m. gegužės 13 d. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjas prašymą pratęsti (pakeisti) mokėjimų prašymo pateikimo terminą pateikė praleidęs ne tik Administravimo taisyklių 120 punkto, bet ir Įgyvendinimo taisyklių 51 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovas, priimdama 2021 m. vasario 18 d. skundžiamą sprendimą, pagrįstai sprendė nepratęsti antro mokėjimo prašymo pateikimo termino iki 2021 m. gegužės 13 d.

Administravimo taisyklių VIII skyriaus trečiasis skirsnis reglamentuoja sankcijų taikymą. Minėtų taisyklių 188 punkte numatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių, nurodytų Sankcijų taikymo metodikoje, ir pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas per 15 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šią aplinkybę, raštu informavo Mokėjimo agentūrą, sankcijos netaikomos. Išnykus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai, jų partneriai privalo toliau laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Administravimo taisyklių 191 punktas).

Apibendrinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad įstatymas numato pareigą asmeniui, kuris siekia išvengti sankcijų taikymo, būti atidžiam ir rūpestingam, t. y. atlikti įstatyme numatytus veiksmus: nuo sužinojimo apie nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių egzistavimą per 15 darbo dienų raštu informuoti Mokėjimo agentūrą.

2020 m. gruodžio 9 d. pateiktame prašyme „Dėl projekto įgyvendinimo etapų“ pareiškėjas nurodė, kad dėl esamos COVID-19 situacijos pastoviai jautė įtampą, patyrė didelę darbo įtampą, nes užbaigus sėjos darbus prasidėjo šienapjūtė ir kasdienė gyvulių priežiūra reikalauja daug jėgų. Dėl darbų kiekio pamiršo pratęsti II etapo mokėjimo prašymo pateikimo terminą.

Teismas pažymi, kad sėjos darbai, šienapjūtė ar kasdienė gyvulių priežiūra yra įprastinė pareiškėjo veikla, negalinti pateisinti ar pašalinti pareiškėjo atsakomybės ir su tuo susijusių pasekmių dėl laiku nepateikto prašymo pratęsti antrojo mokėjimo prašymo pateikimo terminą. Šiuo atveju bylai teisingai išspręsti svarbu įvertinti, ar COVID-19 situacija prašymo teikimo metu galėjo būti pripažinta nenugalima jėga (force majeure) ar išimtine aplinkybe, kuri leistų taikyti Administravimo taisyklių 191 punkte numatytą išimtį.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintų Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų metodikos) 4 punkte numatyta, kad pareiškėjui, paramos gavėjui ir partneriui už padarytus pažeidimus gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos, kitos poveikio priemonės.

Sankcijų metodikos 9 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Tačiau išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas, informuoti Agentūrą apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2 punktu paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Minėtas nutarimas įsigaliojo nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ nutarė pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 17 d. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktus, karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (datos kada pareiškėjas privalėjo pateikti prašymą dėl antros dalies mokėjimo prašymo termino pratęsimo) šalyje nebuvo paskeltas karantinas, tačiau buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje. Vadovaujantis Sankcijų metodikos 9 punkto reglamentavimu, pareiškėjui minėtu laikotarpiu neliko pareigos pranešti apie nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių egzistavimą, tačiau pareigos pranešti nebuvimas nėra tapatinamas su pačių nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių egzistavimų, kurių pareiškėjas neprivalėtų įrodyti.

Sankcija, vadovaujantis Sankcijų metodikos 9 punkto pagrindu, gali būti netaikoma tik esant vienai iš dviejų aplinkybių, t. y. nenugalimai jėgai (force majeure) arba išimtinėms aplinkybėms.

Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarynių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2015).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147/2020). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

Sutarties sudarymo metu (2019 m. gegužės 13 d.) nebuvo informacijos apie koronavirusinę infekciją COVID-19, todėl nebuvo galima protingai numatyti, kad atsiras ir išplis ši ar kita infekcija, dėl ko bus sustabdytos daugelis viešojo ir privataus sektoriaus veiklų, tačiau tai, kad dėl besitęsiančios COVID-19 epidemijos pareiškėjui galimai tapo sunkiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nėra pagrindo konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame nurodo, jog UAB „Destena“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymas bei COVID-19 pandemija ir paskelbtas karantinas šalyje yra pakankamas pagrindas netaikyti sankcijų, numatytų Sankcijų metodikoje. Teismas atmeta šį pareiškėjo teiginį kaip nepagrįstą ir nurodo, kad pareiškėjas, prisiėmęs sutartinius įsipareigojimus, privalėjo tinkamai rūpintis jų įgyvendinimu. Dėl COVID-19 pandemijos atsiradę apribojimai, šiuo konkrečiu atveju nelaikytini nenugalima jėga, nes karantinas Lietuvos Respublikoje, trukęs nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m,. birželio 17 d., neturėjo tokios įtakos antro etapo – fermos pastato statybos vykdymui, dėl ko būtų galima COVID-19 pandemijos plitimą šalyje pripažinti nenugalima jėga. Aukščiau nurodytą patvirtina ir 2019 m. birželio 3 d. pasirašyta Rangos sutartis Nr. DES 19-06-03-01, kurios 1 punkte numatyta, kad rangos sutarties objektas yra 18x24x3,5 m negyvenamos kitos (fermų) paskirties pastatas tvartas, viso 432 kv. m. bendro ploto ir 7x10x2 m. mėšlidė, viso 70 kv. m. bendro ploto. Minėtos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad darbai pradedami, vykdomi ir baigiami pagal suderintą preliminarų darbų atlikimo grafiką. Pateiktame preliminariame darbų atlikimo grafike matyti, kad numatytų darbų pradžia – 2019 m. birželio 3 d., pabaiga – 2019 m. lapkričio 30 d., t. y. iki COVID-19 pandemijos pradžios. Teismas nurodo, kad pareiškėjas yra atsakingas už savo neveikimą, kuomet rangovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nesiėmė aktyvių veiksmų iki 2021 m. sausio mėnesio.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2021 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. 21R3-(AG3-32/23-2021) tinkamai įvertino ir išaiškino, kad pareiškėjas, laikydamas trečiąjį asmenį atsakingu už patirtą žalą – negautas paramos lėšas dėl laiku nepateikto mokėjimo prašymo, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir reikalauti iš atsakingo asmens žalos atlyginimo, tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo administracinėje byloje esančią situaciją pareiškėjo atsakomybės atžvilgiu vertinti priešingai nei reglamentuoja teisės aktai.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas nurodo, kad atsakovas tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad 2020 m. birželio 30 d., nesant paskelbtam karantinui šalyje, nebuvo pagrindo konstatuoti nenugalimos jėgos sąlygų, o pareiškėjas, norėdamas pasinaudoti Sankcijų metodikoje numatyta force majeure išimtimi, nepateikė jų egzistavimą pagrindžiančių įrodymų.

Sankcijos netaikomos ir tuo atveju, jeigu yra įrodoma, kad egzistavo išimtinės aplinkybės. Sankcijų metodikos 10 punkte numatyta, kad išimtinėmis aplinkybėmis laikomos toliau išvardytos aplinkybės, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų: 1. pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio nedarbingumas; 2. privalomoji karo tarnyba, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo arba kai fizinis asmuo yra vienintelis paramos gavėjo juridinio asmens akcininkas (ar jam prilygintas asmuo) ir vadovas; 3. gaisras (tuo atveju, kai pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris tinkamai laikosi gaisrinės saugos reikalavimų), meteorologiniai reiškiniai, turėję didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui; 4. epizootinės ligos, augalų ligos; 5. kompetentingų institucijų funkcijų netinkamas vykdymas, t. y. teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas laiku ar kito pobūdžio netinkama veika; 6. embargas; 7. pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui nagrinėjamu paramos laikotarpiu yra pritaikyta sankcija pagal su plotais susijusią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę ir (arba) sankcija už su tiesioginėmis išmokomis susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą; 8. tiekėjų ir (arba) rangovų bankrotas, tiekėjų ir (arba) rangovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kai pateikiami įrodymai, kad pasirenkant tiekėjus ir (arba) rangovus jie buvo patikimi kontrahentai; 9. nuosavybės perėmimas visuomenės poreikiams; 10. nepaprastoji padėtis; 11. ekstremalios situacijos paskelbimas; 12. paskelbtas karantinas; 13. kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (apie šiame papunktyje nurodytų aplinkybių taikymą Agentūra iki kiekvieno mėnesio 10 d. teikia informaciją Žemės ūkio ministerijai).

Sankcijų metodikos 11 punkte numatyta, kad išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais. Jei už padarytą pažeidimą gali būti skiriama didesnė kaip 10 tūkstančių Eur sankcija ir paramos gavėjas ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų nesilaikymą grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, Agentūra, priimdama sprendimą dėl sankcijų taikymo, turi gauti rašytinį Žemės ūkio ministerijos pritarimą, t. y. Agentūra per 10 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo Žemės ūkio ministerijai turi pateikti visą su pažeidimu susijusią medžiagą ir Agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų taikymo/netaikymo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Byloje pateiktas pareiškėjo 2021 m. vasario 8 d. pasiaiškinimas patvirtina, jog pareiškėjas iki atsakovės sprendimo priėmimo neturėjo pateisinančių dokumentų, įrodančių force majeure ir išimtines aplinkybes. Teismas nekartoja motyvų, nurodytų aukščiau, susijusių su statybos pradžia ir pabaiga, kurie patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas įgyvendindamas savo sutartinius įsipareigojimus. Visi kiti byloje esantys įrodymai pateikti po atsakovės priimto sprendimo, todėl sutiktina su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendime nustatyta aplinkybe, kad taip pareiškėjas siekia perkelti atsakomybę dėl antrojo mokėjimo prašymo nepateikimo trečiajam asmeniui.

Atmestinas pareiškėjo argumentas, jog atsakovas turėjo gauti Žemės ūkio ministerijos pritarimą dėl sprendimo skirti didesnę nei 10 tūkstančių Eur sankciją, kaip nepagrįstas. Žemės ūkio ministerijos pritarimas reikalingas tuo atveju, jeigu Lietuvos teisės aktų nuostatų nesilaikymą paramos gavėjas grindžia išimtinėmis aplinkybėmis. Aukščiau jau teismo konstatuota, kad kreipimosi į atsakovą ir sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė išimtinių aplinkybių egzistavimo, todėl atsakovui nekilo pareiga dėl sankcijos taikymo kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl pritarimo gavimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas iki 2020 m. birželio 30 d., vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, privalėjo pateikti antro etapo mokėjimo prašymą, tačiau to nepadaręs nei nurodytu metu, nei vėliau, o taip pat neįrodęs nenugalimos jėgos ir išimtinių aplinkybių egzistavimo, negali tikėtis, jog teisės aktuose numatytos sankcijos nebus taikomos jo atžvilgiu.

Įvertinus byloje pateiktą medžiagą bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Šiaulių paramos administravimo skyrius 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. KŠ-253 (4.4.19-Ša) „Dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsim ir sankcijų taikymo“ tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pritaikė teisinį reglamentavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. 21R3-(AG3-32/23-2021) yra priimtas tinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais.

Likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą ir patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.