Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) P. rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis P. rajono K. kaime, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. G. 2011 m. rugpjūčio 13d., apie 19 val., viešoje vietoje, šalia parduotuvės „ (duomenys neskelbtini) “ pastato, esančio P. rajono S. miestelyje, (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas nepagarbą asmenybei ir aplinkiniams, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tyčia, savo įžūliu elgesiu sutrikdydamas visuomenės rimtį ir pažeisdamas viešąją tvarką, vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam D. B. į veidą, dėl ko šis krito ant asfaltuoto grindinio. Tuo K. G. padarė nukentėjusiajam kairės pusės apatinio žandikaulio kraujosruvą ir apatinio žandikaulio lūžį kampo srityje, galvos sumušimą, pasireiškusi kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio dešinėje pusėje, linijiniu pakauškaulio lūžiu dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje ir kairėje smilkininėje skiltyje, intrasmegenine hematoma kairėje smilkininėje skiltyje, poliuje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą

K. G. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, nes nukenėjusiojo sužaloti, ar nužudyti nenorėjo. Įvykio dieną, būdamas jau išgėręs litrą alaus, apie 17-17.30 val. atvyko prie parduotuvės. Ten nusipirko dar du plastikinius butelius alaus, alų gėrė su A. T. ir A. T.. Toliau nuo jų, ant kito suolo matė sėdinčius D. B. ir S. K.. D. B. pažinojo, su juo sugyveno gerai, kartu išgerdavo, nesipyko. Su S. K. iki įvykio visiškai nebendraudavo, pažinojo jį tik iš matymo. Buvo atėjusi S. K. motina, varė jį namo. Vėliau A. T. išvežė sesuo, jis liko su A. T.. Tuo metu prie jo iš nugaros priėjo S. K. ir D. B., paprašė duoti išgerti. Iki tol tą dieną jis nei su S. K., nei su D. B. nebendravo. Jis atsisakė pavaišinti juos alumi, nes žinojo, kad D. B. serga tuberkulioze. D. B. supyko ir smogė jam sėdinčiam į akį. Tada jis atsistojo ir sudavė D. B. kažkur į veido sritį, smūgis nebuvo stiprus. D. B. nugriuvo ant nugaros, atrodė praradęs sąmonę. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą, buvo atvažiavęs policininkas V. D., kuriam papasakojo kaip viskas įvyko. Jis S. K. tikrai nieko nedarė, jo nelietė, nemušė, tik po smūgio A. B. S. K. priekaištavo jam už tai, į ką S. K. pasakė, kad nelįstų, nes ir pats gaus. Po to S. K. nuėjo į šoną. Tuo metu, kai sudavė smūgį D. B., įvykio vietoje buvo tik S. K. ir A. T., kuris buvo labai girtas, I. P. nebuvo. Prie parduotuvės iki konflikto jis išgėrė dar litrą 8 laipsnių stiprumo alaus. Iki smūgio sudavimo jis prie parduotuvės prabuvo apie porą valandų.

Tokius savo parodymus K. G. patvirtino ir parodymų patikinimo vietoje metu ( T. 1 b.l. 148-151).

Nukentėjusioji Z. B. parodė, kad su sūnumi D. gyveno kartu, jis nebuvo vedęs, sugyventinės neturėjo. Sūnus mėgo išgerti, jam buvo padaryta skrandžio operacija, būdavo epilepsijos priepuoliai, taip pat turėjo plaučių ligą. Su sūnumi sugyveno gerai, jis nesimušdavo. Sūnaus laidotuvėmis rūpinosi ji. Savo ikiteisminio tyrimo metu pareikštą ieškinį palaiko. Gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą, ieškinyje nurodė bendrai laidotuvėms išleistą pinigų sumą, pašalpos neišskaičiavo.

Liudytojas S. K. parodė, kad K. G. anksčiau nepažinojo. Įvykio dieną jis J. B. parduotuvėje S. nusipirko alaus, kurį gėrė lauke ant suoliuko, kai atvažiavo girtas kaltinamasis ir pradėjo prie jo kabinėtis, reikalavo, kad jis eitų namo. Jis alų gėrė kartu su kaltinamuoju iš vieno butelio. Tuo metu prie jų priėjo D. B., kuris gal buvo truputį išgėręs ir, pasakęs K. G., kad nesikabinėtų prie jo (liudytojo), nuėjo į parduotuvę. D. B. su jais alaus iš vieno butelio negėrė. Po to prie parduotuvės atvažiavo liudytojo motina. K. G. tada jam kelis kartus spyrė į nugarą ir tai matė iš parduotuvės išėjęs D. B., kuris atsistojo prie liudytojo ir K. G. sakė, kad šis trenktų jam, o ne muštų liudytoją. Po to K. G. smogė D. B., kuris nuo smūgio griuvo, į žemę atsitrenkdamas pakaušiu ir neteko sąmonės. Atsitrenkimo į žemę garsas buvo labai stiprus. Kažkas iš parduotuvės D. B. iškvietė greitąją. K. G. įvykio vietoje liko iki tol, kol D. B. išvežė greitoji. D. B. K. G. nesudavė, jie tarpusavyje apie jokį alų nekalbėjo, D. B. K. G. alaus neprašė. Kai K. G. smogė D. B., liudytojo motina dar buvo įvykio vietoje. Liudytojas pripažino, kad įvykio metu buvo girtas, tačiau teigia, kad įvykio detales prisimena.

Iš esmės analogiškus savo parodymus S. K. patvirtino ir parodymų patikinimo vietoje metu ( T. 1 b.l. 101-105).

Liudytoja I. P. parodė, kad K. G. yra jos tolimas giminaitis, tačiau jo iki įvykio nepažinojo. Įvykio dieną ji buvo parduotuvėje, prie kurios buvo ir jos sūnus S. K., ir K. G., ir D. B.. Ji norėjo, kad sūnus eitų namo, tačiau pastarasis jos neklausė, K. G. taip pat kalbėdamas piktai liepė jos sūnui eiti namo, todėl jai kilo mintis, kad K. G. galėjo S. K. suduoti. Matė, kaip D. B. priėjo prie K. G. ir liepė jam nepulti S. K., o siūlė šerti jam. Po to matė, kaip D. B. aukštielninkas griuvo, su dideliu garsu atsitrenkė galva į asfaltą ir buvo be sąmonės, tačiau paties K. G. smūgio D. B. nematė.

Liudytoja I. P. parodė, kad ji dirba parduotuvėje, prie kurios buvo sužalotas D. B.. Įvykio dieną lauke prie parduotuvės buvo ir iš parduotuvės nusipirktą alų gėrė D. B., K. G., A. T., S. K. ir šio motina I. P., kuri alkoholio negėrė. Dar buvo pasirodęs A. T., bet jis greitai išėjo. Tą dieną D. B. parduotuvėje buvo nusipirkęs vieną stiklinį butelį alaus, K. G., taip pat ir A. T. pirko alų plastikiniuose buteliuose, ar pirko alų S. K. – nepamena. D. B. prie parduotuvės prabuvo apie porą valandų. Tarp vyrų keletą kartų buvo kilęs kažkoks konfliktas, jie buvo pradėję triukšmauti ir ji du kartus buvo išėjusi jų raminti. Konflikto priežasčių nežino. Apie tai, kad sumuštas D. B., ji sužinojo iš I. P., prieš tai girdėjo kritimo garsą. Baigusi darbą prie parduotuvės rado D. B. nusipirktą alaus butelį, kuris buvo pilnai neišgertas. D. B. buvo ramus, nuoširdus, geras, nekonfliktiškas nei išgėręs, nei blaivus.

Liudytojas V. D. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Gavęs pranešimą apie sumuštą žmogų, buvo nuvykęs į įvykio vietą. Prie parduotuvės matė sėdintį D. B., taip pat buvo ir K. G., kuris jam iš karto prisipažino, kad sudavė D. B., nes jie dėl kažko susiginčijo. K. G. buvo neblaivus. D. B. ir K. G. jis pažinojo kaip mėgstančius išgerti, tačiau nekonfliktiškus asmenis.

Liudytojas A. T. parodė, kad jis buvo prie parduotuvės, kai kilo konfliktas. Tuo metu jis ten gėrė su D. B. ir S. K.. Pradžioje įvyko konfliktas tarp S. K. ir K. G., kai pastarasis pradėjo kabinėtis prie S. K. ir trenkė šiam į galvą. Tuo metu buvo atėjusi S. K. mama, kuri nuėjo į parduotuvę, o jis iš ten išvyko. Tuo metu D. B. ir K. G. dėl kažko ginčijosi. Kai jis išvažiavo, D. B. dar nebuvo sumuštas.

Liudytojas A. T. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d. buvo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, kur kartu su A. T. dviese gėrė alų, daugiau žmonių nebuvo. Kai A. T. sesuo išvežė namo, jis taip pat išėjo. Pamena, kad prie parduotuvės buvo ir K. G., kurį jie dar pavaišino alumi. D. B. ir S. K. tą dieną nematė, jam būnant prie parduotuvės, jokių muštynių ten nebuvo.

2011-08-18 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra P. r. S. miestelyje V. gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) įmonės „ (duomenys neskelbtini) “ parduotuvės. Aikštelės šalia parduotuvės pagrindas yra iš betono ir asfalto. Kraujo ar grumtinių pėdsakų neužfiksuota. ( T. 1 b.l. 18-21 )

Teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad D. B. 2011 m. rugpjūčio 18 d. 5 val. 30 min. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio dešinėje pusėje; linijiniu pakauškaulio lūžiu dešinėje pusėje; kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje pakaušinėje ir kairėje smilkininėje skiltyje; intrasmegenine hematoma kairėje smilkininėje skiltyje, poliuje. Sužalojimas komplikavosi smegenų pabrinkimu, serofibrininiu plaučių uždegimu, ūmiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Sužalojimas padarytas griuvimo metu atsitrenkiant galva pakaušio sritimi į kietą buką paviršių. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat tiriant D. B. lavoną rasta kraujosruva apatinio žandikaulio kairėje pusėje, apatinio žandikaulio lūžis kampo srityje. Šis sužalojimas padarytas kieto, buko daikto poveikyje vieno trauminio poveikio pasėkoje ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi sužalojimai yra vienodo senumo ir galėjo būti padaryti 2011-08-13 iki patenkant į ligoninę ( T. 1 b.l. 38-48, 64-66 ).

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus kontrolės ataskaitose nurodyta, kad D. B. po sužalojimo 2011-08-13 21.30 val. greitosios medicinos pagalbos buvo atvežtas į VšĮ P. ligoninę, kur jam buvo nustatyta klinikinė diagnozė: smegenų sukrėtimas, intracerebrinė hematoma, atviras apatinio žandikaulio lūžis, girtumas. 2011-08-16 10.46 val. D. B. iš P. ligoninės pervežtas į VšĮ Respublikinę P. ligoninę. Šioje gydymo įstaigoje D. B. buvo nustatyta diagnozė : difuzinis smegenų sužalojimas, apatinio žandikaulio lūžimas. Tą pačią dieną šios ligoninės gydytojas neurochirurgas konstatavo, kad D. B. operacinis gydymas dėl galvos smegenų traumos nereikalingas, o gydytojas burnos chirurgas dėl būtinumo apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą gydyti specializuotame centre išdavė siuntimą į VšĮ V. universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) kliniką, kur D. B. buvo atvežtas 2011-08-16 13.50 val. ir iš karto jam buvo atlikta žandikaulio operacija. Po to, 17.30 val. D. B. iš ligoninės savavališkai pasišalino, o 2011-08-17 3.10 val. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežtas į Respublikinę V. psichiatrijos ligoninę, kur jam buvo diagnozuota baltoji karštligė. Ligoninėje D. B. nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, abstinencija su delyru, lėtinis alkoholinis hepatitas, hepatorenalinis sindromas, hipokalcemija, dismetabolinė kardiomiopatija, antrinė anemija, epilepsija, kairio žandikaulio lūžis, ūmi psichozė ir jis dėl delyrinės būsenos stacionarizuotas į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur 2011-08-18 5.30 val. mirė (2 t. b.l. 24-43).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos V. skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad D. B. mirties priežastimi buvo ūminis širdies veiklos sustojimas, išsivystęs dėl ūminio kepenų ir inkstų veiklos sutrikimo. Į tai tiesiogiai nurodo kliniškai nustatyti kraujo biocheminio tyrimo rodikliai (šlapalas - 10,8 mmol/1, esant normai iki 8,3 mmol/1, kreatininas - 148 mmol/1, esant normai iki 115 mmol/1, AST - 69, esant normai <40, gamagliutamintransferazė - 318, esant normai <55), rodantys hepatorenalinį sindromą bei autopsijos duomenys, rodantys kepenų, kasos ir inkstų patologinius pakitimus. Objektyvių duomenų galinčių patvirtinti mirties priežastį nuo galvos smegenų traumos, nėra. Traumos metu nukentėjusysis trumpam buvo netekęs sąmonės. Pirminės apžiūros metu P. ligoninėje konstatuota, kad ligonis pilnai sąmoningas, židininių neurologinių simptomų nerasta. Galvos KT stebima galvos smegenų kontūzija kairės kaktinės skilties 10x18 mm, nežymi trauminė subarachnoidinė hemoragija kairėje smilkininėje skiltyje, smegenų centrinės struktūros nedislokuotos, smegenų suspaudimo požymių nėra. Minėta galvos smegenų trauma tiesioginio pavojaus gyvybei nesukelia, chirurginio gydymo nereikalavo, ji negali būti laikoma mirties priežastimi. Pažymėtina, kad autopsijos metu konstatuota nežymi, 2x2 cm plote intrasmegeninė hematoma galvos smegenų kairėje kaktinės skilties poliuje, histologiškai galvos smegenų traumai būdingo galvos smegenų pabrinkimo nebuvo ( 2 t. b.l. 55-60).

Ekspertas G. S. teismo posėdyje, atsižvelgdamas į ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą parodė, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai – kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio srityje, linijinis pakauškaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po smegenų minkštaisiais dangalais, nedidelė kraujosruva galvos smegenų smilkininėje skiltyje, kraujosruva apatinio žandikaulio kairėje pusėje, apatinio žandikaulio lūžis, kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje ir galūnėse. Nustatyta hematoma nesukėlė sąmonės, kvėpavimo sutrikimo, smegenų spaudimo ar pabrinkimo, indikacijų operacijai nebuvo. D. B. dėl apatinio žandikaulio lūžio, dėl pakauškaulio linijinio lūžio, dėl nedidelės kraujosruvos smegenų medžiagoje, kurie nesukėlė gyvybei pavojingų reiškinių, nereikėjo atlikti chirurginės operacijos, dėl šių sužalojimų D. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, o nesant gyvybei grėsmingų reiškinių, bendras sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pripažįstant asmenį kaltu pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį, turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

Šioje byloje, kaip pagrindiniu įrodymu kaltinimui K. G. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą pagrįsti, buvo remiamasi Teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. B. 2011 m. rugpjūčio 18 d. 5 val. 30 min. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio dešinėje pusėje; linijiniu pakauškaulio lūžiu dešinėje pusėje; kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje pakaušinėje ir kairėje smilkininėje skiltyje; intrasmegenine hematoma kairėje smilkininėje skiltyje, poliuje. Nurodyta, kad sužalojimas komplikavosi smegenų pabrinkimu, serofibrininiu plaučių uždegimu, ūmiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, kas nulėmė D. B. mirtį.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį gali kilti tik tada, kai žmogaus gyvybė atimama ar ją kėsinamasi atimti veikiant tiesiogine ar netiesine tyčia. Be to, atsakomybė už nužudymą kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Esant netiesioginei tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius galutinius padarinius. Nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

Kaltinamasis nurodo, kad tikslo nužudyti D. B. neturėjo, supykęs sudavė smūgį D. B. į veido sritį dėl jo paties atžvilgiu pavartoto smurto, nes jis atsisakė nukentėjusį pavaišinti alumi.

Iš byloje esančių kaltinamojo K. G., liudytojų S. K., A. T., parodymų matyti, kad 2011-08-13 jiems būnant prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios S. mstl., (duomenys neskelbtini) ir vartojant alkoholį, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo ginčas, kurio metu kaltinamasis sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į veido sritį, po kurio jis krisdamas aukštielninkas ir atsitrenkęs į asfalto grindinį prarado sąmonę. Apie nurodomu laiku prie parduotuvės kilusį konfliktą tarp ten buvusių ir alkoholį vartojusių asmenų patvirtino ir parduotuvėje pardavėja dirbusi ir jo slopinti du kartus ėjusi liudytoja I. P., kuri būdama parduotuvėje netrukus lauke išgirdo kritimo garsą. Krentantį aukštielninką D. B. matė ir tuo metu įvykio vietoje buvusi liudytoja I. P..

Šie duomenys neginčytinai patvirtina, kad G. G. sudavė vieną smūgį D. B. į veido sritį, po kurio pastarasis griuvo aukštielninkas ir pakaušiu atsitrenkė į asfalto grindinį.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. B. dėl patirtų sužalojimų 2011-08-13 buvo pristatytas į P., po to P. ligoninę. Iš pirminių medicininių dokumentų matyti, kad pristačius D. B. į gydymo įstaigą jam buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas, intracerebrinė hematoma, atviras žandikaulio lūžis, girtumas. Suteikus pirminę medicininę pagalbą ir gydytojams nustačius, kad D. B. operacinis gydymas dėl galvos smegenų traumos nereikalingas, D. B. dėl apatinio žandikaulio lūžio buvo nukreiptas gydymui į (duomenys neskelbtini), iš kurios 2011-08-16 atlikus žandikaulio operaciją D. B. savavališkai pasišalino ir 2011-08-17 buvo pristatytas į VŠĮ Respublikinę V. psichiatrijos ligoninę dėl baltosios karštligės, kur jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinensijos būklė su delyru, kur jis kitą dieną mirė.

Iš ekspertų komisijos ekspertizės, atliktos 2014-05-12- 2014-10-09 akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. B. mirties priežastimi buvo ūminis širdies veiklos sustojimas, išsivystęs dėl ūminio kepenų ir inkstų veiklos sutrikimo. Objektyvių duomenų galinčių patvirtinti mirties priežastį nuo galvos smegenų traumos, nėra. Minėta galvos smegenų trauma tiesioginio pavojaus gyvybei nesukelia, chirurginio gydymo nereikalavo, ji negali būti laikoma mirties priežastimi.

Šią išvadą patvirtino ir ekspertas G. S., kuris nurodė, kad D. B. nustatyti sužalojimai – apatinio žandikaulio lūžis, pakauškaulio linijinis lūžis, kraujosruvos smegenų medžiagoje gyvybei pavojingų reiškinių nesukelia.

Iš šių duomenų seka, kad K. G. suduotas smūgis nukentėjusiajam į veido sritį nebuvo priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo mirtimi, todėl jis turi atsakyti tik už padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, kuris, kaip teisiamajame posėdyje nustatė ekspertas G. S., kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl K. G. nusikalstama veika pagal pasekmes atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnyje, sudėtį.

Iš liudytojų S. K., A. T., A. T. ir kaltinamojo K. G. parodymų matyti, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu K. G. vartojo dėl mažareikšmės dingsties. Minėti liudytojai teigė, kad G. G. D. B. sudavė smūgį todėl, kad pastarasis priekaištavo jam dėl pavartoto smurto S. K. atžvilgiu. Nors kaltinamasis teigė, kad sudavė nukentėjusiajam todėl, kad pastarasis prieš tai jam taip pat sudavė už tai, kad nevaišino jo alumi, tačiau šie kaltinamojo parodymai vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas ir atmetami, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Taip pat nėra duomenų, kad K. G. praeityje būtų turėjęs konfliktų su nukentėjusiuoju ir turėjo asmeninių paskatų smurtauti jo atžvilgiu. Visos anksčiau paminėtos tiek K. G., tiek liudytojų įvardintos priežastys, dėl kurių K. G. sudavė smūgį nukentėjusiam, vertintinos kaip mažareikšmės, nes kaltinamojo nusikalstamą elgesį iššaukė ne asmeninės paskatos, o elementarių moralės ar elgesio normų niekinimas, savęs priešpastatymas aplinkiniams rodant niekinantį požiūrį į juos, kaip pretekstą panaudojant mažareikšmę dingstį. Dėl šių ir aukščiau paminėtų aplinkybių K. G. veikimas vertintinas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų ir kaltinamojo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte sudėtį.

Iš byloje esančio įvykio vietos protokolo, liudytojų ir kaltinamojo parodymų matyti, kad E. G. prieš nukentėjusįjį smurtavo viešoje vietoje, t. y. šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “ pastato, esančio P. rajono S. miestelyje, (duomenys neskelbtini) . Įvykio vietoje be nukentėjusiojo D. B. ir K. G. buvo daugiau asmenų - A. T., S. K., A. T., I. P.. Konfliktą girdėjo ir parduotuvėje dirbusi I. P.. Smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu K. G. vartojo šalia parduotuvės, į kurią bet kada gali užeiti žmonės. Visa tai tik patvirtina vietos viešumą ir prieinamumą. Kaltinamojo elgesys viešojoje vietoje – smūgio nukentėjusiajam sudavimas, yra akivaizdžiai įžūlus, tokiais veiksmais kaltinamasis akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokiu būdu, kaltinamojo veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka ir tokia jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtį ir šioje dalyje jo veika kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai.

K. G. pripažino faktines bylos aplinkybes, smūgio sudavimą D. B., nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Tai vertintina kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimo padarymui neabejotinai įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.)

Skirdamas bausmę K. G., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

K. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Šios veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimą kategorijoms (BK 11 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad K. G. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas neteistas, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vertinant K. G. asmenybę matyti, kad jis pagal gyvenamą vietą – S. seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Iš bylos duomenų matyti, kad turį mažametį neįgalų sūnų, taip pat rūpinasi 4 sugyventinės vaikais. Įvertinus šias aplinkybes, bei nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, K. G. už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už viešosios tvarkos pažeidimą K. G., kaip pirmą kartą teisiamam ( BK 55 straipsnis), skirtina švelniausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.

Nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, todėl už jas skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. G. nėra nusikalsti linkusi asmenybė, jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo iš anksto suplanuotos, o buvo padarytos spontaniškai, kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte pasireiškė netiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis per laikotarpį po nagrinėjamo įvykio (per daugiau nei trejus metus) būtų padaręs kokių nors teisės pažeidimų, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą (BK 75 straipsnis).

Byloje yra pareikštas nukentėjusios Z. B. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo iš K. G. priteisti 4804,13 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nukentėjusiosios Z. B. duotų parodymų teisme matyti, kad jos patirtos turtinės išlaidos susijusios su D. B. laidotuvėmis, moralinę žalą taip pat grindžia sūnaus netektimi ir nurodo, kad mirusysis buvo jos sūnus, gyvenęs kartu su ja, su D. B. kasdien bendravo, ryšys tarp jų buvo stiprus, dėl jo netekties liko gyventi viena, todėl patiria dvasines kančias (1 t., b. l. 77-78). Kadangi nustatyta, kad D. B. mirė ne dėl jo atžvilgiu K. G. atliktų smurtinių veiksmų, t.y. tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir D. B. mirties, o tuo pačiu ir nukentėjusiosios patirtos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio, todėl Z. B. pareikštas civilinis ieškinys byloje atmetamas.

Byloje taip pat pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo jie prašo priteisti iš atsakingo asmens 1438,43 Lt už D. B. gydymą ligoninės stacionaruose – P. ligoninėje, VšĮ V. universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2011-08-13 iki 2011-08-16 (b.l. 69-70,73-74). Ieškinio dydis pagrįstas VšĮ P. ligoninės pažyma iš kurios matyti, kad D. B. nurodomu laikotarpiu buvo teikiamos gydymo paslaugos, susijusios su veido, žandikaulių ir burnos chirurgija, bei terapija. Įrodyta, kad tokius sužalojimus D. B. neteisėtais nusikalstamais veiksmais padarė K. G., todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263, 6.280 straipsniai).

Teisminio nagrinėjimo metu iš teismo lėšų liudytojams buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos – 127,96 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš K. G. (BPK 103 straipsnio 1 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - penkiais mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant K. G. per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi subendrintos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pradžios nesilankyti viešojo maitinimo įmonėse, prekiaujančiose alkoholiu.

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento, asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti K. G..

Priteisti iš K. G. 1438,43 Lt (416.6 Eur) Valstybinei ligonių kasai.

Z. B. civilinį ieškinį K. G. atmesti.

Taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą K. G. turtui palikti iki nuosprendžio įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai bylai nagrinėti : CD laikmeną su K. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) .

Išieškoti iš K. G. 127.96 Lt (37.06 Eur) proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą Panevėžio apygardos teismui.