- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- I-3996-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02726-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Teisingumo ministerijos ir kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui A. G., atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančių Vilniaus pataisos namų atstovui Denisui Riabcevui (Denis Riabcev), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Teisingumo ministerijos ir kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslindamas ir galutinai formuluodamas skundo reikalavimus prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, solidariai atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), ir Vilniaus pataisos namų: 1) 2 010 Lt (582,14 Eur) turtinei žalai atlyginti; 2) 26 130 Lt (7 567,77 Eur) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4; 20–24).
Taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar teisingumo ministro 2012-03-09 įsakymas Nr. 1R-68 neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams –Konstitucijos 18, 23, 29 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str.2 d., 10 str. 1d., 96 str. nuostatoms.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad teisingumo ministro 2012-03-09 įsakymo Nr. 1R-68 1.3 p. buvo neteisėtai apribota jo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 3 valandų per parą. Toks teisinis reguliavimas, jo manymu, tiesiogiai pažeidžia Konstitucijos 23 str., Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 Protokolo 1 str., Bausmių vykdymo kodekso 96 str. Kadangi tai yra centrinio administravimo subjekto priimtas ir viešai paskelbtas norminis aktas, dėl šio akto panaikinimo (prieštaravimo Konstitucijos 23, 29 str.) turi būti kreipiamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Šio teisės akto nuostatos buvo pakartotos Departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakyme Nr. V-123, kuriame papildomai nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius gali nustatyti skirtingą naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laiką paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, neviršydamas maksimalaus trijų valandų laiko. Toks teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjo, tiesiogiai pažeidžia Konstitucijos 29 str. ir Konvencijos 14 str., nes leidžia nustatyti skirtingas teises atskirų kategorijų nuteistiesiems, nesant tam nei įstatyminio pagrindo, nei konstituciškai pagrįstų tikslų. Įsakyme nustatyta, kad asmeniniai kompiuteriai saugomi tam įrengtoje vietoje ir tik dienotvarkėje nustatytu metu išduodami savininkams naudotis. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo nustatytas valstybės institucijų disponavimas svetima nuosavybe, kas sudaro prielaidas pažeisti aptartų teisės aktų nuostatas.
Visi šie norminiai aktai, pareiškėjo įsitikinimu, yra neteisėti, nes riboja piliečio teisę į nuosavybės neliečiamumą (Konstitucijos 23 str., Konvencijos 1 Protokolo l str.) bei teisę nebūti diskriminuojamam (Konstitucijos 29 str., Konvencijos 14 str.). Skunde akcentuoja, kad iš minėtų įsakymų pavadinimų seka, jog jie skirti statutiniams valstybės tarnybos pareigūnams, kurie įpareigojami riboti nuteistųjų teises. Joks įstatymas nedeleguoja teisingumo ministrui teisės poįstatyminiais aktais (įsakymais) riboti nuteistųjų nuosavybės teisę (naudojimąsi nuosavybe) daugiau nei tai protingai būtina. Pažymi, kad visų įkalinimo įstaigų vadovų patvirtintose dienotvarkėse yra nustatyta, jog laikas, kada nuteistieji nedirba, nesimoko, ir nedalyvauja socialinės reabilitacijos ar kituose dienotvarkėje numatytuose užsiėmimuose, yra laisvalaikis. Norminiuose aktuose nustatytas teisės naudotis asmenine nuosavybes ribojimas ne ilgiau kaip 3 valandas per parą, pareiškėjo manymu, nėra nei teisėtas, nei pagrįstas – šis ribojimas nėra numatytas įstatyme, juo nesiekiama konstituciškai pagrįstų tikslų, ribojimas aiškiai neatitinka proporcingumo principo bei pažeidžia pačią nuosavybės teisės esmę.
Skunde aiškina, kad teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-68, Departamento direktoriaus įsakyme Nr. V-123, ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakyme Nr. 3-43 numatyti leidimai atskiriems nuteistiesiems naudotis savo nuosavybe su mažesniais apribojimais. Personalinis kompiuteris, pasak pareiškėjo, atstoja ir žaidybinį kompiuterį, ir televizorių, ir vaizdo grotuvą, ir muzikos centrą, ir elektroninių knygų skaityklę. Naudojimasis vienu iš išvardintų prietaisų nėra ribojamas trimis valandomis per dieną. Asmenys, išgalintys nusipirkti atskirai žaidybinį kompiuterį, televizorių, vaizdo grotuvą, muzikos centrą, elektroninių knygų skaityklę, yra geresnėje teisinėje padėtyje nei asmuo, išgalintis įsigyti tik personalinį kompiuterį. Tokiu būdu, nuteistieji yra diskriminuojami ir pagal turtinį požymį, nes ribojamas naudojimasis tik vienu, universaliu prietaisu. Visa tai suponuoja teisę reikalauti žmogaus teisių pažeidimu, t. y. diskriminacija, padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Pažymi, kad įkalinimo įstaigos yra aprūpintos valstybei priklausančiais kompiuteriais, taigi aukščiau minėtų įsakymų taikymas tik naudojimuisi valstybei priklausančiais kompiuteriais būtų pilnai pateisinamas. Tačiau teisės naudotis asmenine nuosavybe ribojimas daugiau, nei tai riboja jau minėta įstatymo numatyta dienotvarkė (Bausmių vykdymo kodekso 113 str., 117 str.), yra nepateisinamas ir antikonstitucinis. Atkreipia dėmesį, kad už asmeninių kompiuterių sunaudojamą elektros energiją nuteistieji susimoka patys.
Nuteistiesiems neribojamas naudojimasis žaidybiniais kompiuteriais, televizoriais, vaizdo ir muzikos grotuvais ir kitais pramoginio pobūdžio daiktais, o edukacijai būtinais personaliniais kompiuteriais naudotis leidžiama tik 3 valandas per dieną. Esant tokiam ribojimui neįmanoma skaityti elektroninių knygų, studijuoti teisės aktus, užsiimti kita edukacine ar kūrybine veikla. Teisingumo ministerijos paaiškinimai yra melagingi – naudojimosi personaliniais kompiuteriais kontrolė įkalinimo įstaigose yra daugiau negu pakankama. Nuteistieji naudojasi kompiuteriais tik dienos metu, pasiėmimo ir grąžinimo laikas fiksuojamas žurnale. Kompiuteriais naudojamasi tik specialiai tam įrengtose patalpose, kurios kontroliuojamos vaizdo stebėjimo ir įrašymo priemonėmis. Esant pakankamai kontrolei, papildomi teisių ribojimai yra betiksliai.
Vertinant neteisėtais įsakymais ir pareiškėjo teisių ribojimu jam padarytą žalą, prašo atsižvelgti į vidutinį buities prietaisų nuomos mokestį, kuris sudaro apie 1% nuomojamo daikto vertės per parą, bei vidutinę nenaujo personalinio kompiuterio vertę, kuri yra apie 1 000 Lt. Pabrėžė, jog neteisėtu jo konstitucinės teisės naudotis savo asmenine nuosavybe ribojimu, neteisėtu disponavimu asmenine nuosavybe (kompiuteriu), nuo 2014-02-28 iki 2014-09-01 buvo daroma 10 litų turtinė žala per dieną. Pareiškėjas nurodo, kad 2012 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu panaikinti neteisėtus teisingumo ministro 2012-03-09 įsakymus Nr. 1R-68, 1R-69, 1R-70. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-04-17 nutartimi skundą priimti atsisakė. 2014-01-17 prašymu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas leisti naudotis personaliniu kompiuteriu 8 valandas per parą. Kai į savo prašymą iš Vilniaus pataisos namų direktoriaus negavo oficialaus atsakymo, kreipėsi į Departamentą, kuris 2014-03-10 raštu tik formaliai pažymėjo, kad pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad jo teisė naudotis kompiuteriu įkalinimo įstaigoje buvo ribojama nuo 2014-02-28 iki 2014-09-01, tai truko 201 dieną, neįskaičiuojant laikotarpių kai iš įstaigos buvo išvykęs. Tuo padaryta 2 010 Lt (582,14 Euro) turtinė žala. Neturtinę žalą prašo vertinti ne mažesne 130 Lt už kiekvieną pažeidimo dieną. Todėl neturtinė žala vertintina 26 130 Lt (7 567,77 Euro) suma.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 33–36) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdami savo poziciją paaiškino, kad pataisos įstaigose turi būti užtikrinta veiksminga naudojimosi asmeniniais kompiuteriais kontrolė, kad jais naudojantis nebūtų daromos nusikalstamos veikos ir kiti teisės pažeidimai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus pataisos namų administracijai yra pateikęs prašymą dėl leidimo naudotis kompiuteriu iki 8 valandų per dieną. Vadovaujantis Kriterijų reikalavimais, naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laikas gali būti pratęstas atsižvelgiant į nuteistojo ar suimtojo prašymą, jei nuteistasis ar suimtasis priklauso vienai iš Kriterijų 1.1.–1.8. p. numatytų kalinamųjų kategorijų ir esant Apsaugos ir priežiūros skyriaus, Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Vidaus tyrimų skyriaus sutikimui. Šis sprendimas įforminamas leidimu naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą. Tačiau nei prašyme, adresuotame Vilniaus pataisos namų administracijai, nei skunde teismui pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad jis realiai atitinka kurį nors Kriterijų punktą (1.5 ir 1.8 p.), kuriuos atitinkantiems nuteistiesiems gali būti leista naudotis asmeniniu kompiuteriu maksimalų laiką – iki 8 valandų per parą. Vilniaus pataisos namai nėra gavę ir pareiškėjo prašymo leisti užsiimti kokia nors kūrybine veikla. Vilniaus pataisos namų direktorius nėra priėmęs įsakymo, leidžiančio užsiimti pareiškėjui teisės aktų normomis įtvirtinta galima kūrybine veikla.
Pažymi, kad 2014-01-22 Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos posėdyje buvo svarstytas pareiškėjo 2014-01-17 prašymas dėl naudojimosi asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neatitinka nė vieno iš Kriterijų 1.1.–1.8 p. numatytų reikalavimų, taip pat į tai, kad Apsaugos ir priežiūros, Socialinės reabilitacijos bei Vidaus tyrimų skyrių įgalioti pareigūnai nepritarė, kad būtų leista naudotis kompiuteriu ilgiau kaip tris valandos per parą, buvo nutarta netarpininkauti dėl leidimo naudotis asmeniniu kompiuteriu laiko pratęsimo. Neesant teisėto pagrindo, pareiškėjas neturi galimybės naudotis kompiuteriu ilgiau nei tai numatyta norminiuose teisės aktuose.
Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių Teisingumo ministerijos, Departamento ar Vilniaus pataisos namų, kurių atžvilgiu suformulavo reikalavimą atlyginti žalą, galimai neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis patyrė neturtinę ir juolab turtinę žalą. Aukščiau minėti Bausmių vykdymo kodekso 96 str. nuostatas įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai priimti kompetentingų subjektų jiems įgyvendinant įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai. Pataisos namai atsiliepime pažymi ir tai, kad nuteistas asmuo turi ne tik teises, laisves bet ir Bausmių vykdymo įstatymu nustatytas pareigas su apribojimais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nepateikia skunde įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo psichinę sveikatą. Nei Vilniaus pataisos namų Psichologinė tarnyba, nei Sveikatos priežiūros tarnyba nėra nustačiusi su skunde nurodytomis pretenzijomis susijusių psichologinių ar sveikatos pablogėjimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus pataisos namų ar jos pareigūnų neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis dėl skunde aprašytų aplinkybių tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajuto emocinę depresiją ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Tam, kad atsirastų atsakovės Lietuvos valstybės atsakomybė, būtina nustatyti trijų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus ar neveikimą, padarytą žalą ir ryšį tarp šių veiksmų ar neveikimo ir patirtos žalos.
Pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo remiasi samprotavimais ir prielaidomis. Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Teisingumo ministerija teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 43–46) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad nuteistojo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti. Ji suvaržyta įstatymu. Teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nesuteikiama nuteistiesiems drausmės grupės laikymo sąlygomis. Paprastosios ir lengvosios grupių laikymo sąlygomis nuteistieji asmeniniais kompiuteriais gali naudotis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir patys apmokėti už sunaudotą elektros energiją.
Teisingumo ministerija, vykdydama Bausmių vykdymo kodekso 96 str. nustatytą įstatymų leidėjo pavedimą, patvirtino su šių įstatymo straipsnio nuostatų įgyvendinimu susijusias Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių normas, reglamentuojančias nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarką (bylai aktualūs Teisingumo ministro 2012-03-09 įsakymo Nr. 1R-68 redakcijos 173¹ ir 174 p.), o Departamento direktorius, vykdydamas minėtų taisyklių nuostatas, 2012-03-30 įsakymu Nr. V-123 patvirtino Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašą ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijus.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas šioje byloje neįrodinėja, jog teisės aktų nuostatos sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes, jo nepasitenkinimą kelia pats naudojimosi laiko apribojimo faktas. Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų 1 p. nustatyta, jog laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą, jeigu jie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėje ar aukštojoje mokykloje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir kt. Iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas leisti naudotis kompiuteriu iki 8 valandų per dieną, tačiau Vilniaus pataisos namų direktorius 2014-03-10 sprendimu Nr. 42-297(1) atsisakė tai padaryti, nenustatęs teisės aktuose reglamentuotų pagrindų. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė, terminas jam apskųsti jau suėjęs. Pasak atsakovės, valstybės institucijų veiksmų neteisėtumo faktas nėra įrodytas. Prašomas priteisti nuomos mokestis neatitinka nei vieno iš turtinės žalos elementų, todėl šis reikalavimas nėra pagrįstas.
Nagrinėjamu atveju nenustatyti nei pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėti veiksmai, nei žalos padarymo faktas, todėl skundas negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Departamentas teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 48–53) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjo minėti bei ginčijami teisės aktai yra norminiai administraciniai aktai, todėl, pirmiausia, turi būti ištirta, ar jie atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, ir tik pripažinus aktus prieštaraujančiais įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, norminį administracinį aktą galima laikyti panaikintu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui nurodo aplinkybes, kad Vilniaus pataisos namuose buvo tariamai neteisėtai ribojamas naudojimasis kompiuteriu, tačiau su skundu dėl tokių Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmų į Departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2014-01-17 prašymu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių dėl leidimo naudotis kompiuteriu iki 8 valandų per dieną. Vilniaus pataisos namų direktorius 2014-03-10 raštu Nr. 42-297(1) informavo apie priimtą sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti. Pareiškėjas šio Vilniaus pataisos namų direktoriaus sprendimo neskundė.
Pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Departamentas mano, kad Departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-123 patvirtino Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašas ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijai bei Vilniaus pataisos namų direktorius 2012-03-28 įsakymu Nr. 3-43 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos aprašas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 p. įtvirtintas nuostatas ir neprieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams.
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, tačiau įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą turtinę ir neturtinę žalą. Atkreipė dėmesį, kad nėra nustatytas teisės aktų neteisėtumas. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Mano, kad pagal galiojančius teisės aktus, žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti, Vilniaus pataisos namų atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad A. G. 2014-01-17 kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją su prašymu, leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 8 val. per parą (b. l. 37). Pagrįsdamas savo prašymą paaiškino, kad: šiuo metu dalyvauja septynių bylų teismo posėdžiuose, kompiuteryje esanti informacija, kuri būtina ruošiantis teisminiams bylų nagrinėjimams. Turi apie 200 elektroninių knygų, todėl kompiuteris reikalingas lavinimosi tikslias. Kompiuterio pagalba vykdoma visuomenei naudinga veikla – teikiamos konsultacijos žmogaus teisių pažeidimo klausimais įkalinimo įstaigose.
Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-03-10 sprendimu Nr. 42-297(1) A. G. prašymas leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 8 val. per parą atmestas (b. l. 5–6, 57, 58). Minėtame sprendime pažymėta, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno Departamento direktorius 2012-03-30 įsakymu Nr. V-123 patvirtintų Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų 1.1–1.8 p. nustatytų reikalavimų.
Byloje spręstinas ginčas dėl A. G. skundo reikalavimų priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 2 010 Lt (582,14 Eur) turtinei žalai atlyginti ir 26 130 Lt (7 567,77 Eur) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Civilinio kodekso 6.245 str. 1 d.). Pagal Civilinio kodekso 6.246 str., civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 3) teisės pažeidėjo kaltė; 4) teisės pažeidimu padaryta žala. Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (2008-04-16 sprendimas adm. b. Nr. A444-619/2008). Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, pažymėtina, kad nuteistųjų teisė naudotis kompiuteriais nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 96 str. 1 d., kurioje sakoma, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
Teisingumo ministras, vykdydama Bausmių vykdymo kodekso 96 str. nustatytą įstatymų leidėjo pavedimą, 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtino su šių įstatymo straipsnio nuostatų įgyvendinimu susijusias Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles.
Departamento direktorius, vykdydamas minėtų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, 2012-03-30 įsakymu Nr. V-123 patvirtino Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijus (toliau – ir Kriterijai).
Į Aprašą perkeltomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173¹ p. nuostatomis įtvirtinta bendroji taisyklė, kad nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą. Apraše nurodyta, kad minėtas kompiuteriu naudojimosi laikas yra nustatomas pagal laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintą dienotvarkę (1 p.). Laisvės atėmimo vietos direktorius gali nustatyti skirtingą naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laiką paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, neviršydamas maksimalaus trijų valandų laiko (2 p.). Be to, Apraše numatyti naudojimosi asmeniniais kompiuteriais būdai, kompiuterių saugojimo tvarka (3 p.).
Kriterijuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą (nuo 4 iki 8 valandų). Pagal Kriterijus leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas gali būti išduotas: besimokantiems bendrojo lavinimo ir profesinėje mokykloje, studijuojantiems aukštojoje mokykloje (1.1–1.3 p.); dalyvaujantiems socialinės reabilitacijos programose, kurių turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika (1.4 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka užsiimantiems individualia darbine ar kūrybine veikla, taip pat mokslininkams, menininkams bei retų specialybių arba profesijų asmenims, aukštos kvalifikacijos specialistams, kuriems leista užsiimti vietoj darbo pataisos įstaigoje moksline, menine ir kitokia veikla, jei šių veiklų turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika (1.5 p.); dirbantiems administracijos pasiūlytą darbą visu etatu (1.6 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka įsteigtų nuteistųjų visuomeninių organizacijų, nuteistųjų kolektyvo tarybų valdymo organų nariams (pirmininkui, sekretoriui) (1.7 p.); baudžiamojo proceso dalyviams, kuriems bylą tiriantis pareigūnas arba teismas, kurio žinioje yra byla, teisės aktuose nustatyta tvarka perdavė susipažinti baudžiamosios bylos ar su ja susijusios medžiagos elektronines kopijas (1.8 p.). Kriterijų 2 p. nustato, kad leidimą nuteistajam ar suimtajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į nuteistojo ar suimtojo prašymą, esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiūrą, Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (atsakingų šių tarnybų pareigūnų vizoms). Leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą išduodamas terminuotam laikotarpiui, ne ilgesniam kaip vieneri metai ir galioja tik toje laisvės atėmimo įstaigoje, kurioje buvo išduotas. Pasibaigus šiam laikotarpiui klausimas dėl naujo leidimo naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą svarstomas iš naujo (Kriterijų 3, 4 p.).
Ginčo atveju yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-23 nutartyje (adm. b. Nr. A146-309/2013) pateikti išaiškinimai. Minėtoje nutartyje teismas, analizuodamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir Apraše įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų asmenų naudojimosi kompiuteriais suteikimo tvarką bei sąlygas, be kita ko, pažymėjo, kad minėti Bausmių vykdymo kodekso 96 str. nuostatas įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai priimti kompetentingų subjektų jiems įgyvendinant įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai. Teismas taip pat akcentavo, kad iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nuteistojo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti, o šią teisę įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai pataisos įstaigų administracijai suteikia diskreciją nustatyti ilgesnį nei numato bendroji taisyklė (ne ilgiau kaip 3 val. per parą) naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką, jei lengvosios ar paprastosios grupės laikymo sąlygų nuteistasis to prašo ir jis realiai atitinka kurį nors Kriterijų (1.1–1.8 p.). Taip pat pažymėta ir tai, kad nuteistas asmuo turi ne tik teises, laisves bet ir Bausmių vykdymo įstatymu nustatytas pareigas su apribojimais.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra keliamas tapatus ginčas, kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-23 nutartimi išnagrinėtoje byloje, o šio ginčo esmė – teisės į naudojimosi kompiuteriu ribojimo teisėtumas, taip pat reikalavimas iš šios teisių pažeidimo kildinamos žalos priteisimas. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl aptartų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams nekilo, tokių abejonių nekyla ir A. G. skundą nagrinėjančiam teismu. Todėl pareiškėjo procesinis prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2012-03-09 įsakymu Nr.1R-68) atitiktį aukštesnės galios teisės aktams netenkintinas.
Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pažymėtina, kad pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Byloje nėra ginčo, jog A. G. 2014-01-17 prašyme minimos aplinkybės nenurodytos Kriterijų 1.1–1.8 p. nuostatose. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-23 nutartyje pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-03-10 sprendimu pareiškėjo prašymas dėl leidimo naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 8 val. per parą atmestas pagrįstai ir teisėtai.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamo ginčo atveju Lietuvos valstybės institucijos veikė neteisėtai. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, kitų atsakomybės sąlygų nagrinėjimas nėra tikslingas, o pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti jo nurodytą kompensaciją neturtinei bei turtinei žalai atlyginti atmestini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja
nusprendė:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.