Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-13 · Civilinė byla Nr. e2S-2552-577/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
e2S-2552-577/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19838-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
J. J.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2552-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19838-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.5.12 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P., R. Š. (R. Š.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja J. J. pateikė skundą dėl notaro veiksmų, prašydama pripažinti Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės A. P. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą neteisėtu ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai į likusią S. J. palikimo dalį bei priteisti iš notarės išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad notarė A. P. 2018 m. balandžio 9 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurio pagrindu J. J. paveldėjo mamos S. J. turtą, t.y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banke ir kredito unijoje „Mano unija“. Į likusią turto dalį įstatymų nustatyta tvarka turėjo teisę pareiškėjos sesers sūnus (S. J. anūkas) R. Š.. R. Š. nepriėmus palikimo, pareiškėja išreiškė norą priimti likusią palikėjai priklausiusią palikimo dalį. Notarė nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimo neišduos; R. Š. yra paieškomas policijos ir notarė neturi duomenų, ar jis turėjo galimybę priimti palikimo dalį. 2018 m. birželio 6 d. atsakyme notarė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 29 straipsnis numato, jog notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidedamas, jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai. Pareiškėjos teigimu, pagal minėtą įstatymo nuostatą, notarinis veiksmas gali būti atidėtas ne ilgiau 20 dienų, o notarė notarinio veiksmo atlikimą yra atidėjusi jau daugiau kaip du mėnesius. Aplinkybė, jog R. Š. paieškomas, nesudaro pagrindo terminą notariniam veiksmui atlikti pratęsti neribotam laikui. Pareiškėjos manymu, R. Š. nenori priimti palikimo dėl šio turto išlaikymo prievolės ir pan. Pažymėjo, kad R. Š. nėra priėmęs ir savo mamos A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo. Suinteresuotas asmuo notarė A. P. atsiliepime prašė netenkinti skundo. Nurodė, kad notarinio veiksmo atlikimas buvo atidėtas siekiant surinkti informaciją susidariusiai situacijai spręsti. Notarė negalėjo įsitikinti ar R. Š. turėjo galimybę priimti palikimą. Po pareiškėjos raštų dėl likusios turto dalies paveldėjimo, policijos pareigūnai žodžiu informavo, kad R. Š. buvo suimtas bute (duomenys neskelbtini), likusiame po palikėjos S. J. mirties; Marijampolės pataisos namai 2018 m. liepos 17 d. pranešė, kad R. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžia: 2018 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga: 2018 m. rugsėjo 26 d.) Valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registro duomenimis, R. Š. turi įregistruotų turto areštų aktų, todėl, pasak notarės, yra pagrindo manyti, kad jis dėl palikimo priėmimo nesikreipė galimai siekdamas išvengti turtinių prievolių kreditoriams. Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimo į pareiškėjos J. J. skundą nepateikė.Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog notarė nepagrįstai vilkina paveldėjimo byloje įstatyme numatytus būtinus atlikti veiksmus; įstatymas nenumato notarui pareigos ieškoti paveldėtojų, kad išsiaiškintų jų valią dėl palikimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjos J. J. skundą dėl Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės A. P. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, jog notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso jam nekyla abejonių. Teismas pripažino, kad notarei pagrįstai kilo abejonių dėl mirusiosios S. J. įpėdinio R. Š., apie kurio buvimą buvo žinoma, tačiau nesurinkta pakankamai informacijos (ką patvirtina ir policijos pareigūno kreipimasis į notarę). Aplinkybė, kad papildoma informacija notariniam veiksmui atlikti ar atsisakyti jį atlikti galėjo būti surinkta ir per trumpesnį laiką, nepaneigia notarės veiksmų teisėtumo, renkant informaciją apie įpėdinį. Teismas padarė išvadą, kad R. Š. (antrosios eilės įpėdinis) nėra atsisakęs palikimo ar atlikęs kitus veiksmus, kurie leistų daryti išvadą apie jo atsisakymą priimti jam priklausančią palikimo dalį; R. Š. turi teisę išreikšti savo valią dėl galimybės priimti palikimo dalį ir paveldėti ar atsisakyti paveldėjimo teisės. Teismo nuomone, notarė veikė pagrįstai ir teisėtai raštu paaiškindama J. J., kodėl ji iš karto negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į likusią S. J. palikimo dalį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų patenkinti, t. y. pripažinti notarės A. P. veiksmus neteisėtais ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią 1/2 dalį S. J. palikimo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:Teismas be pagrindo rėmėsi aplinkybe, jog į atsakovę buvo kreipęsi policijos pareigūnai dėl R. Š., kuri neįrodyta, o aplinkybių, kurias nurodė pareiškėja, neįvertino, pažeidė įrodymų vertinimo principus. Atsakovė be teisinio pagrindo nusprendė atidėti notarinį veiksmą. Teismas turėjo vertinti atsakovės nurodytą aplinkybę, kad būtina sužinoti R. Š. valią dėl palikimo priėmimo/atsisakymo bei nepriėmimo priežastis visų kitų pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų kontekste, siejant šios aplinkybės svarbumą su paveldėjimo santykius reguliuojančiomis įstatyminėmis normomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-441/2009).R. Š. per įstatyme numatytą terminą į notarą nesikreipė ir neišreiškė valios priimti S. J. palikimo, todėl preziumuojama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado ir jis iš jų pasitraukė. Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo atidėti atlikti notarinį veiksmą; įstatymas nenumato notarui pareigos aiškintis priežastis, dėl ko pirmesnės eilės įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Net ir išsiaiškinus šias priežastis, atsakovė neturi įstatyme suteiktų įgaliojimų (kompetencijos) R. Š. padėti priimti palikimą; terminą atnaujinti galėtų tik teismas. Be to, įstatyme numatyta galimybė atnaujinti trijų mėnesių praleistą terminą nėra absoliuti. Atsakovė sustabdydama notarinių veiksmų atlikimą siekia nustatyti ginčytinas aplinkybes, kurios pagal kompetenciją jai nepriskirtinos nagrinėti; siekia rasti R. Š. kreditorius, kas dar labiau užvilkintų notarinio veiksmo atlikimą.R. Š. bausmę atlieka nuo 2018 m. kovo 12 d., kas patvirtina, jog įstatyme numatytą terminą palikimui priimti jis jau yra praleidęs; savo neveikimu pats pasitraukė iš paveldėjimo santykių ir nesiekia jų atkurti. Byloje nėra įrodymų, kad R. Š. atliko veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis siekia priimti palikimą. Paveldėjimo teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Atsakovė nepagrįstai vilkina notarinių veiksmų atlikimą, pažeidžia pareiškėjos teises, nes ji visus susijusius su būstu mokesčius moka viena.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P. atsiliepime prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį nepakeistą; priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, jog notarė ne atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą, o atidėjo jo atlikimą; taip pat pripažino, kad notarei pagrįstai kilo abejonių dėl mirusiosios įpėdinių statuso. Pasak notarės, trijų mėnesių terminas palikimo priėmimui suėjo 2018 m. balandžio 5 d., o įpėdinis R. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. kovo 21 d., t.y. dar iki sueinant palikimo priėmimo terminui (laisvės atėmimo bausmė atliekama nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d.). Tai reiškia, jog įpėdinis per įstatymo nustatytą terminą neturėjo galimybės išreikšti savo tikrosios valios dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo. Pareiškėjos atskirojo skundo tenkinimui nėra jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turi likti nepakeista.

8. Suinteresuotas asmuo R. Š. pranešime dėl atsiliepimo į skundą dėl atskirojo skundo esmės nepasisakė, prašo bylą nagrinėti jam dalyvaujant arba atidėti posėdį po 2018 m. rugsėjo 26 d. (bausmės pabaigos).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Suinteresuotas asmuo R. Š. prašo bylą nagrinėti jam dalyvaujant, t.y. žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį - atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kadangi suinteresuotas asmuo nenurodė jokių prašymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka motyvų, atsiliepimo nei į pradinį pareiškėjos skundą, nei į atskirąjį skundą nepateikė, o naujos aplinkybės, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P. teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomą rašytinį įrodymą - R. Š. pranešimo su priedais kopiją. Nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 16 d. notarės biure yra gautas suinteresuoto asmens R. Š. pranešimas, kuriuo informavo, kad šiuo metu negali atvykti dėl palikimo priėmimo, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę; ir kad palikimą žada priimti bausmei pasibaigus. Notarės vertinimu, šis įrodymas patvirtina suinteresuoto asmens tikrąją valią priimti po jo senelės S. J. mirties atsiradusį palikimą, į kurį pretenduoja pareiškėja, bet kartu patvirtina ir buvusias objektyvias priežastis (kurios šiuo metu dar nėra išnykusios), dėl kurių R. Š. dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarę anksčiau. Šio rašytinio įrodymo notarė negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi minėtas pranešimas gautas jau po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo.CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, visi į bylą pateikiami įrodymai turi atitikti sąsajumo reikalavimą, t. y. teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straispnis). Atsižvelgdamas į tai, kad notarės veiksmų teisėtumas vertinamas pagal situaciją buvusią skundo pateikimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu; byloje klausimas dėl įpėdinio tikrosios valios priimti/atsisakyti palikimą nebuvo sprendžiamas, o duomenys apie tai, kad R. Š. buvo laisvės atėmimo vietoje į bylą buvo pateikti, apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl atskirojo skundo esmės

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. J. yra S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinė, kuriai 2018 m. balandžio 9 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į ½ dalį palikėjos turto: buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); piniginių lėšų, esančių „Swedbank“ AB, kredito unijoje „Mano unija“. 2018 m. balandžio 23 d. bei 2018 m. birželio 6 d. raštais Vilniaus m. 35 – ojo notaro biuro notarė A. P. informavo pareiškėjos atstovą, jog į notaro biurą buvo atvykęs policijos pareigūnas, kuris nurodė, jog R. Š. ieško policija; notaro biuras neturi duomenų, ar R. Š. turėjo galimybę priimti palikimo dalį, atsiradusią po S. J. mirties, o pagal Notariato įstatymo 29 straipsnį notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidedamas, jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai. Pareiškėja pateikė skundą dėl notarės veiksmų, prašydama įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į likusią S. J. palikimo dalį. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą 2018 m. liepos 25 d. nutartimi atmetė. Pareiškėja dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad 1) teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, nes nevertino aplinkybių, kurias nurodė pareiškėja; 2) notarė neturėjo pagrindo atidėti notarinio veiksmo atlikimo, kadangi: a) R. Š. yra praleidęs trijų mėnesių terminą palikimui priimti; b) įstatymas nenumato notarui pareigos aiškintis priežastis, dėl ko įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo; c) terminą atnaujinti galėtų tik teismas; be to įstatyme numatyta galimybė atnaujinti praleistą terminą nėra absoliuti; d) notarė siekia nustatyti ginčytinas aplinkybes, kurios pagal kompetenciją jai nepriskirtinos nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo notarės veiksmus pripažinti neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo bylos medžiagą bei notaro veiklą reglamentuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi, akivaizdu, jog prieš atlikdamas bet kurį notarinį veiksmą (tvirtindamas, kad atitinkamas faktas yra nustatytas), notaras turi atidžiai patikrinti tvirtinamą faktą, t. y. užtikrinti jo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla abejonių.Šiuo atveju atskirajame skunde neginčijama, kad paveldėjimo teisės liudijimas į likusią paveldimo turto dalį pareiškėjai gali būti išduotas tik R. Š. atsisakius palikimo ar jo nepriėmus. Taigi, notarė pareiškėjos prašymą galėjo tenkinti tik įsitikinusi paminėtų faktų egzistavimu. Būtent apeliantės cituojamos CK 5.50 straipsnio nuostatos, numatančios ne vieną palikimo priėmimo būdą (kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo), taip pat notarės gauta informacija, apie tai, kad kito palikėjos įpėdinio R. Š. ieško policija (t. y. pastarasis galimai slapstosi), neleido notarei daryti neabejotiną išvadą, kad jo neveikimas yra sąmoningas veiksmas atsisakant palikimo, ir kad R. Š. turėjo galimybę priimti palikimo dalį. Apeliantės niekuo nepagrįsti teoriniai samprotavimai apie dispozityvumo principo paveldėjimo teisiniuose santykiuose taikymą (nepateikus įrodymų, kad R. Š. faktiškai turėjo galimybę per visą įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą išreikšti savo valią dėl palikimo ir kad notarei apie buvo žinoma), tokios išvados nagrinėjamu atveju nekeičia. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe apie policijos pareigūnų kreipimąsi į notarę dėl R. Š., nes ji yra neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šia notarės nurodyta aplinkybe. Visų pirma, apeliantė nenurodė, kokios aplinkybės leidžia manyti, kad notarė atsakyme pareiškėjai nurodė neteisingas (melagingas) aplinkybes (ir kodėl); be to, jas iš dalies patvirtina vėliau į bylą pateikti duomenys apie R. Š. sulaikymą nuo 2018 m. kovo 12 d. Taigi, atsižvelgiant į aptartą notaro veiklos specifiką, esant aplinkybių, kurios pareiškėjos prašymo pateikimo metu trukdė konstatuoti apeliantės akcentuojamas aplinkybes, kad įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, notarė turėjo pagrindą taikyti Notariato įstatymo 29 straipsnyje numatytą galimybę atidėti notarinių veiksmų atlikimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarei A. P. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 344, 85 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokatės pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą bei prašymą dėl įrodymų prijungimo (CPK 93, 98 straipsniai).Teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl ginčo esmės. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos (apeliantės) J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarei A. P. 344,85 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 85 ct) bylinėjimosi išaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jadvyga Mardosevič