Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-350/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
1A-169-350/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37207-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Danutė Švitinienė, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
S. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1A – 169 – 350 / 9Proceso Nr. 1-01-1-37207-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.2.3; 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2019 m. birželio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Švitinienės, Algirdo Gapučio ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,nuteistajam S. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmę ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį S. G. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. (dvi paros), bei suėmime nuo 2019 m. kovo 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. balandžio 30 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1. S. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d., apie 22 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), R., P. r., smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę A. J., t. y. sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, spyrė kojomis ne mažiau kaip keturis kartus jai į nugarą, taip padarydamas nukentėjusiajai A. J. nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, - nesunkų A. J. sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį, prašo jam inkriminuotą veiką perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti švelnesnę bausmę.

2.1 Apeliantas neneigia sužalojęs sugyventinę A. J., tačiau tikina, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, nes alkūne į nosį jai pataikė lipdamas atbulas iš taksi automobilio, o ne tyčia smūgiuodamas. Dėl šio incidento jis su nukentėjusia nebuvo susipykęs, o į policiją ji kreipėsi tik po kelių dienų, įkalbėta savo motinos, kuri jo nemėgsta, melagingai pranešdama apie tariamą smurtą jos atžvilgiu.

2.2 Net vertinant, kad jis kaltas dėl sugyventinės sužalojimo, mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis vartojo smurtą šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, tuo tarpu BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aiškiai nurodyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas mušė ar smurtavo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu.

2.3 Mano, kad teismas pagal sunkesnę atsakomybę numatantį straipsnį jį nuteisė atsižvelgdamas tik į ankstesnius jo teistumus, o gal būt ir dėl to, kad jis romas, nors įstatymas turi būti taikomas visiems vienodai, todėl teisingumo tikisi iš aukštesnės instancijos teismo.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistais ginčija atlikęs tyčinius smurtinius veiksmus A. J. atžvilgiu nurodydamas, kad jai alkūne į nosį sudavė netyčia, atbulomis lipdamas iš taksi, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamąją bylą ir skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad šis skundo argumentas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir tėra deklaratyvūs nuteistojo teiginiai, dėl ko nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumu.

6. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 straipsnio reikalavimus, t. y. turi būti atlikta išdėstytų įrodymų analizė, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

6.1 Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji nepagrįstai ir melagingai, įkalbėta motinos, kaltina apeliantą smurto vartojimu, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Visi byloje surinkti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti juos sugretinus tarpusavyje, ir padaryta pagrįsta išvada, kad S. G. padarė jam inkriminuotą veiką.

6.2 Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad smurtą S. G. jos atžvilgiu vartojo būtent jam inkriminuotame kaltinime nurodytu metu ir vietoje - (duomenys neskelbtini), R., P. r., kuomet namo grįžo neblaivus ir, būdamas agresyviai nusiteikęs, ėmė prie jos kibti, o supykęs, kad ji nieko neatsako, sudavė kumščiu į veidą, nuo ko liko mėlynė, spyrė koja kelis kartus į nugarą ir vaikėsi po namus, rankose turėdamas dekoratyvinį kardą. Kitą dieną į Panevėžio miestą pas giminaitę S. J. ji su S. G. vyko užpudravusį mėlynes kosmetine pudra ir šias jos nurodomas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai padarytas nosies kaulo lūžis, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir kurie kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Liudytojos S. J. parodymai apie tai, kad S. G. ir A. J. atvykus pas ją į namus ji pastarosios veide jokių sužalojimų nepastebėjo, tik patvirtina nukentėjusios nurodomas aplinkybes apie išvakarėse atsiradusios mėlynės užpudravimą kosmetika, tačiau niekaip nepatvirtina nuteistojo teiginių apie nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes, t. y. to, jog jam ir nukentėjusiajai atvykus pas S. J. apeliantas, lipdamas iš taksi automobilio, netyčia sudavė alkūne nukentėjusiajai į nosį, o mėlynė nukentėjusiajai atsirado vėliau.

6.3 Tai, kad buvo mušama sugyventinio, nukentėjusioji nurodė ir ją dvi dienas po įvykio apžiūrėjusiam gydytojui R. B., kuris minimą faktą įrašė į nukentėjusios ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ( 1 T. b.l. 30), bei savo motinai, pas kurią atėjo kitą dieną po jos atžvilgiu vartoto smurto ir papasakojo apie sugyventinio smurtinį elgesį jos atžvilgiu, po ko nukentėjusioji pati iškvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą dėl jai padarytų sužalojimų.

6.4 Nors nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji jį kaltina nepagrįstai ir melagingai, galimai įkalbėta savo motinos, tačiau tokie nukentėjusios suinteresuotumas nepagrįstai apkaltinti apeliantą nusikalstamos veikos padarymui, nenustatytas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusiajai A. J. ir nuteistajam S. G. po aptariamo įvykio atvykus į P. ir būnant pas S. J., į pastarosios namus pagal V. J. (nukentėjusios motinos) pranešimą buvo atvykę policijos pareigūnai, nes V. J. buvo pranešta apie išvakarėse vykusį triukšmą dukros namuose, dėl ko ji įtarė, kad šios atžvilgiu buvo smurtauta ir tai ją neramino, nes su dukra susisiekti nepavyko, tačiau atvykusiems pareigūnams A. J. apie jos atžvilgiu vartotą smurtą nepranešė, taip siekdama nuslėpti sugyventinio neteisėtus veiksmus, apie kuriuos pranešė tik tuomet, kai nuėjusi pas motiną pastaroji pamatė jos sužalojimus, apie kurių atsiradimą šiai papasakojo ir vis gi nutarė pranešti policijos pareigūnams. Apklausiama apylinkės teisme nukentėjusioji parodė, kad nuteistajam jokių pretenzijų neturi, jam atleidžia, civilinio ieškinio dėl jos atžvilgiu padarytos smurtinės veikos S. G. nepareiškė, todėl teigti, kad ji nuteistąjį apkalba siekdama sau materialinės ar kitokios, naudos nėra pagrindo.

6.5 Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, nuteistojo teiginiai, kad jis nukentėjusios atžvilgiu jokių tyčinių smurtinių veiksmų neatliko, o A. J. sužalojo netyčia, nepagrįsti, todėl atmetami.

7. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad jis smurtavo šeimos nario - sugyventinės atžvilgiu, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

7.1 Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo giminaitį ar šeimos narį. Tuo tarpu atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Taigi nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje ir numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte atribojama priklausomai nuo nukentėjusiajam artimam giminaičiui ar šeimos nariui padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį. Atmetant aukščiau nurodytus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajai A. J. nustatytas nosies kaulo lūžis, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, o nosies kaulų lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55). Būtent dėl nosies kaulo lūžio A. J. padarytas sveikatos sutrikdymo mastas yra nesunkus, o tokia nusikalstama veika buvo padaryta šeimos nario atžvilgiu, todėl apelianto veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte sudėtį.

8. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

8.1 Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas apeliantui bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino S. G. padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, ankstesnius teistumus.

8.2 Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. skundžiamas nuosprendis aštuntas, ankstesniais nuosprendžiais jis buvo teisiamas už tyčinius nusikaltimus, jam buvo skirtos ir realios laisvės atėmimo bausmės. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu. Jo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš nėščią moterį, kai akivaizdu, kai ji nėščia. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nežiūrint į neigiamai apeliantą apibūdinančias aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė savo trukme žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo, o atsižvelgiant, kad nuteistasis nėra atlikęs ankstesniu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs jam paskirtos 18 MGL ( 677,88 Eurų) baudos, ši bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu visiško sudėjimo būdu pagrįstai buvo subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nustatant galutinę subendrintą bausmę.

9. Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisDanutė Švitinienė Evaldas Vanagas