Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3303-929/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-12-20Vilniaus apygardos teismas
  3. T-1375-929/2019Nutartis · 2019-12-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-22
Bylos Nr.
1-3303-929/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41849-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
B. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3303-929/2018Proceso Nr. 1-01-1-41849-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam A. V.,nukentėjusiajai B. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, ne dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)), teistas 2017-11-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. (4 veikos), paskirta galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2018 m. rugpjūčio 29 d., apie 22.19 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,57 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su sutuoktine B. V., rankomis prirėmė ją prie sienos ir, suėmęs rankomis jai už kaklo, ėmė smaugti, tuo sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. V. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad iš jų atėmė vaiką, todėl jis supyko. Grįžo namo, išgėrė. B. irgi buvo išgėrusi, jie susipyko. Jis ją prispaudė prie sienos, paskui paleido. Nukentėjusiąją sugriebė už kaklo, prispaudė. Nukentėjusiajai skaudėjo, ji pradėjo rėkti. Tai truko gal 5 min. Jis buvo išgėręs du butelius alaus ir vieną sidro. Supranta, kad jam negalima gerti, dabar nustojo vartoti alkoholį. Jis blogai su B. pasielgė, sukėlė jai fizinį skausmą. Su B. gyvena 3 metus, tai pirmas kartas, kai prieš ją smurtauja. Su ja susitaikė. Jis moka už butą, nori gyventi kartu ir padėti B.. Gailisi dėl savo poelgio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji B. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ji gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jos motinai H. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtame bute ji gyvena kartu su sutuoktiniu A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Susituokė šių metų balandžio mėnesį. Prieš pusę metų jiems gimė dukra. Šiuo metu dukrai paskirta laikinoji globa. A. V. ankščiau nėra smurtavęs prieš ją. 2018-08-29 jie buvo teisme, kur vyko posėdis dėl dukros, būtent dėl jos nuolatinės gyvenamosios vietos. Po teismo, atvykę namo, jie kartu su sutuoktiniu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pradėjo vartoti 17.00 val., o ji 20.00 val. Sutuoktinis porą kartų ėjo į parduotuvę dar nupirkti alkoholinių gėrimų. Dėl ko kilo tarp jų konfliktas, neprisimena. Prisimena, kad sutuoktinis A. V. smurtavo prieš ją. Smurtavo jų bute. Kambaryje prirėmė ją prie sienos ir pradėjo smaugti. Nuo sutuoktinio veiksmų pajautė fizinį skausmą. Greitosios pagalbos nesikreipė. Negali atsakyti kas iškvietė policijos pareigūnus. Tikriausiai kažkas iš kaimynų. Vyrui pretenzijų neturi, leidžia jam gyventi kartu. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 12).

Nukentėjusiosios B. V. apklausos protokolo priede (fotolentelėje) užfiksuotas jos patirtas sužalojimas (b. l. 15).

Liudytojas G. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (namo ir buto Nr. nurodyti), Vilniuje. 2018-08-29 po 22.00 val., jam grįžtant namo, prie pagrindinių namo durų išgirdo moters riksmus. Rėkimai buvo garsūs ir sklido nuo namo priešais. Buvo jausmas, kad vyksta muštynės, atrodė, kad moterį smaugė, todėl, kad retkarčiais girdėjo pridususį moters balsą. Jis paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Su juo buvo jo kaimynas vardu V., pavardės neatsimena ir nepažįstamas kaimynas iš namo, iš kurio sklido riksmai. Jie sulaukė policijos pareigūnų ir išsiskirstė namo (b. l. 18)

2018-08-29 tarnybiniame pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti B. V. ir A. V. paaiškinimai bei nukentėjusiosios patirtas kūno sužalojimas (b.l. 7-8).

2018-09-19 Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas iš BPC gautas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad G. L. praneša apie smurtą artimojoje aplinkoje (b. l. 21).

Alkotesterio kvite užfiksuota, kad A. V. 2018-08-29, 22.49 val. nustatytas 2.57‰ girtumo laipsnis (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. V. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką - įrodyta. Kaltinamasis teismo posėdyje savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo žmoną B. V.. Jis prirėmė ją prie sienos suėmė rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir papildo nukentėjusiosios B. V., liudytojo G. L. parodymai, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimojoje aplinkoje duomenys, BPC garso įrašo stenogramos bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto namuose metu smurtaudamas prieš savo šeimos narį - žmoną B. V., sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie A. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę A. V., vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų, smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, į šio nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – A. V. vedęs, nedirbantis, teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės už ankstesnį nusikaltimą.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 str. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. V. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-27 baudžiamuoju įsakymu paskirtos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės. Iš teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-24 nutartimi A. V. paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą, tačiau ši nutartis apskųsta apeliacine tvarka (neįsiteisėjusi). Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu A. V. paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kaltinamajam A. V. teismas įvertina jo padarytų nusikaltimų pobūdį – padarytas nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą už analogiškų nusikaltimų padarymą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, jis yra neįgalus. A. V. susitaikė su nukentėjusiąja B. V., pastaroji jam pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 75 str. 2 d. numato, kad asmeniui, kuriam laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos. BK 72² str. 1 d. nustato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. A. V. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – žmoną. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri jam padės koreguoti savo elgesį.

A. V. BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-08-29 iki 2018-08-30, šis laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. V. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 4) per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-29 iki 2018-08-30 (dvi dienas).

A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.).

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė