Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamiesiems U. B. ir T. Š., jo gynėjui advokatui Albertui Kruminui, atstovei pagal įstatymą S. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

U. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista;

T. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tokiais savo veiksmais U. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Tokiais savo veiksmais T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

1. I. D. padaryti šie sužalojimai: kairio alkūnkaulio atviras lūžis, muštinė žaizda kairiame momenyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste pereinanti į žandą ir smakrą, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje su aplinkine poodine kraujosruva pereinančia į dešinės akies vokus.

2. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje, kietais bukais daiktais.

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku.

4. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

5. I. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio alkūnkaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Visi kiti sužalojimai tiek imant juos kiekvieną atskirai, tiek visumoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 94–95).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą. Pagal šį straipsnį, be kitų alternatyvių veikų, asmuo atsako už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tuomet, kai turtui pagrobti kaltininkas panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įsibrovimas į patalpą yra vienas iš plėšimą kvalifikuojančių požymių, kurį nustačius veika kvalifikuojama pagal 180 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimui pagal minėtą BK straipsnio dalį kvalifikuoti svarbu tai, kad kaltininkas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog kaltinamųjų U. B. ir T. Š. prisipažinimai padarius nusikalstamą veiką ir jų nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jų kaltė taip pat įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2019 m. gruodžio 7 d., apie 5 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), U. B. ir T. Š., veikdami kartu, turėdami tikslą užvaldyti svetimą – nukentėjusiajai I. D. priklausantį turtą, prieš nukentėjusiosios valią, t. y. jėga atidarę nukentėjusiosios laikytas savo namų duris, įsibrovė į patalpą – I. D. gyvenamąjį namą ir panaudodami fizinį smurtą, t. y. sudavę kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajai bei padarydami jai sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiajai I. D. priklausančią neapibrėžtos vertės pinigų sumą bei nenustatytą kiekį alkoholinių gėrimų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji reikalaujamo turto nedavė, o kaltinamieji jo nerado. Kaltinamieji suvokė, kad panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tokiu būdu palauš jos pasipriešinimą, ir būtent tokiu būdu siekė užvaldyti nukentėjusiosios turtą, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės ir jų skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Atsižvelgiant į teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia, ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad kaltu pripažintam asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį, t. y. būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, jos metu ir po jos. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnė negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tuomet, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Kaltinamoji U. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą, veika tyčinė, nebaigta dėl nuo kaltininkės valios nepriklausančių aplinkybių (BK 11 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Kaltinamosios U. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupėje bei būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Nors U. B. vidutinis – 2,30 promilės girtumo laipsnis nustatytas tik 2019 m. gruodžio 7 d. 16 val. 2 min., t. y. praėjus pusdieniui nuo nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tiek jos pačios, tiek kaltinamojo T. Š. parodymais nustatyta, kad abu jie girtavo 1-2 paras iki minėtos dienos ir nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamosios atsakomybę sunkinančia.

U. B. teisiama pirmą kartą (1 t., b. l. 123–124); administracine tvarka bausta, paskirtas nuobaudas įvykdžiusi, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 125–130); mokosi (duomenys neskelbtini) nuo 2018-09-01, (duomenys neskelbtini) specialybės, mokyklos vadovybės charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 133); psichikos sveikatos centro registre neįrašyta, nesigydo (1 t., b. l. 136).

Už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų, jokių kitų alternatyvių bausmių įstatymas nenumato. Pagal šio straipsnio dalį laisvės atėmimo bausme nuteistam asmeniui iki 2020 m. liepos 1 d. nebuvo galimybės taikyti ir bausmės vykdymo atidėjimo institutą reglamentuojančio BK 75 straipsnio nuostatų. Tačiau, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Pagal aktualią baudžiamojo įstatymo redakciją – 2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2263, įsigaliojusią nuo 2020 m. liepos 1 d., asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 3, 4 dalys).

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys, jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismo vertinimu, kaltinamajai U. B. prokurorės pasiūlyta 1 metų 6 mėnesių reali laisvės atėmimo bausmė nors formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, o jos dydis artimas minimaliam, tačiau šiuo konkrečiu atveju vertintina kaip neatitinkanti teisingumo principų reikalavimų, per griežta, nebūtų efektyvi siekiant įstatyme numatytų bausmės tikslų ir iš esmės užtikrintų tik vieną tikslą – nubaudimą. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pobūdį (įsibrovus į patalpą ir panaudojus fizinį smurtą pasikėsinta pagrobti svetimą turtą), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (sunkus, tyčinis nusikaltimas, pasikėsinimo stadijoje), šiuo nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (veika padaryta dviejų bendravykdytojų, dėl jų panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), į pačių nuteistųjų veiksmų reikšmę ir vaidmenį darant bendrą nusikaltimą (nusikaltimas iš anksto nesuplanuotas, U. B. sumanymas nusikalstamu būdu gauti alkoholio ir pinigų kilo spontaniškai), nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl ko yra galimybė bylą nagrinėti sutrumpinto rodymų tyrimo tvarka, ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi,) ir dvi sunkinančias (veika padaryta bendrininkų grupėje bei apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes kaltinamoji parodė, jog būdama blaivi tikrai nebūtų taip pasielgusi), bei kaltinamosios asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, tačiau paskirtas nuobaudas įvykdžiusi, padaryti administraciniai nusižengimai išimtinai susiję su alkoholio vartojimu, mokosi, mokymo įstaigos vadovybės charakterizuojama teigiamai, iki bylos teisminio nagrinėjimo atsiprašė nukentėjusiosios, teismo posėdžio metu prašė leisti atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, kurią nukentėjusioji pareiškė bylos teisminio nagrinėjimo metu, įvertinus kaltinamosios jauną amžių – nusikalto tik sulaukusi pilnametystės – 18 metų amžiaus), nenustačius kitų, itin neigiamai U. B. charakterizuojančių duomenų, darytina išvada, kad kaltinamoji savo neteisėtais veiksmais, veikdama kartu su T. Š., nors ir padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju U. B. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad tik jos ilgalaikiu izoliavimu nuo visuomenės būtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl U. B. skirtina prokurorės pasiūlyta, t. y. mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai U. B. atžvilgiu bus pasiekti dalį jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės realiai atlikus pataisos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus, o dalį likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėjus vidutiniam įstatymo numatytam, terminui bei įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis ar tęsti mokslą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio (BK 75 straipsnio 3, 4 dalys, 5 dalies 5, 10 punktai).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tokia bausmė bus pakankamai griežta, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumą, tačiau neturės ilgalaikio neigiamo poveikio ir efektyviau užtikrins ne tik nubaudimo tikslą, bet ir realias pasitaisymo galimybes, bei kitų baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji U. B. prisipažino kalta padariusi nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme U. B. išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 7 d. 16 val. 00 min. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 15 val. 5 min. (2 paros) ir laikytina ją atlikus dalį bausmės – 2 laisvės atėmimo dienas.

2019 m. gruodžio 9 d. nutarimais kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, naikintinos pradėjus vykdyti bausmę pagal šį nuosprendį.

Kaltinamasis T. Š. padarė vieną sunkų nusikaltimą, veika tyčinė, nebaigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 11 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis T. Š. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, pilnametystės nesulaukęs ir nuosprendžio priėmimo dieną. Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Nors T. Š. girtumas alkoholio kiekio matuokliu nenustatytas, kadangi jis sulaikytas tik kitą dieną po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia, kadangi tiek paties kaltinamojo, tiek U. B. parodymais objektyviai nustatyta neblaivumo faktas, kadangi abu iki nusikaltimo padarymo girtavo 1-2 paras.

T. Š. anksčiau neteistas, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, kaip nepilnamečiui pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 t., b. l. 1–4); administracine tvarka baustas du kartus, abu – už alkoholinių gėrimų vartojimą, paskirtos nuobaudos galioja, viena įvykdyta (2 t., b. l. 8–9); šiuo metu nedirba, nesimoko (2 t., b. l. 10). Iš Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. pateiktos informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad T. Š. šeima nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašytas į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl alkoholio vartojimo. Šeimai taikoma atvejo vadyba. Nuo 2018 m. gegužės 8 d. T. Š. nustatyta laikinoji rūpyba, jo rūpintoju buvo paskirtas brolis D. S., nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. rūpintoja paskirta jo sesuo R. S., gyvenamoji vieta nustatyta adresu (duomenys neskelbtini). Lankymosi šeimoje metu T. Š. lankė (duomenys neskelbtini) specialiąją mokyklą (2 t., b. l. 15–16). Kaip teismo posėdžio metu nagrinėjant karomosios priemonės pratęsimo T. Š. klausimą pažymėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas Audrius Klišauskas, T. Š. užaugo šeimoje, kuriai buvo teikiamos socialinės paslaugos, nes vaikų motina piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, vaikų auklėjimui skiriamas dėmesys buvo minimalus. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu vaiko priežiūra buvo patikėta kaltinamojo broliui D. S., tačiau šis tuo metu dėl asmeninių šeiminių problemų savo kaip rūpintojo pareigas vykdė aplaidžiai, neužtikrino vaiko rūpybos. T. Š., jo teigimu, buvo paliktas be priežiūros, pradėjo lankytis pas mamą, tuomet ir nusikalto. Atsiradus pagrindu buvo pakeistas nepilnamečio vaiko rūpintojas, ja paskirta R. S. Nei iš jos, nei iš mokyklos jokių nusiskundimų dėl T. Š. elgesio ar galimai padarytų nusižengimų tuo metu negauta, priešingai – jo elgesys stabilizavosi, jis išreiškė norą gyventi sesers šeimoje. Institucijos atstovo nuomone, T. Š. ne kartą atsidūrė situacijoje, kai jį palieka artimi žmonės ir tokią situaciją skaudžiai išgyvena, yra pakankamai patiklus ir nuoširdus vaikas, pripažįsta savo klaidas ir savo elgesį taiso, yra vertas pasitikėjimo (2 t., b. l. 118–121). Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. birželio 11 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) T. Š. nuspręsta paimti iš nesaugios aplinkos – rūpintojos sesers R. S. šeimos ir jis laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centre (2 t., b. l. 30–31). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. birželio 22 d. nepilnamečio T. Š. laikinuoju rūpintoju paskirta jo sesuo S. A., jo rūpybos vieta nustatyta jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40–41). Be to, Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskirtos bei vėlesnėmis nutartimis pratęstos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų kaltinamasis T. Š. grubiai nepažeidė, laikėsi jam nurodytų pareigų ir draudimų.

T. Š. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, nuosprendžio priėmimo metu jis taip pat nėra sulaukęs aštuoniolikos metų, todėl jų atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje (BK 81 straipsnio 1 dalis), kurių paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) būtų ribojamos laisvės atėmimo bausmės ir didinamos auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybės; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis). Pagal BK 91 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių teismas atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai nepilnamečiui skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnyje, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Kaip jau minėta, nors T. Š. neteisėtais veiksmais padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau šioje situacijoje nusikaltimo pavojingumas ir nedidelis kaltinamojo asmenybės pavojingumas neturėtų lemti griežčiausios – realios laisvės atėmimo bausmės taikymo. Realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nubaustas pirmą kartą teisiamas jauno amžiaus asmuo, teismo nuomone, nepatirs siekiamo resocializacinio bausmės poveikio, o pataisos namuose atliktina laisvės atėmimo bausmė turės išimtinai neigiamą rezultatą jam, paskatins nusikaltimų recidyvą. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, pirmą kartą teisiamam T. Š. suteiktina galimybė pasitaisyti ir įrodyti teismui, jog yra pagrindas juo pasitikėti.

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad bausmės tikslai T. Š. atžvilgiu bus pasiekti jam paskiriant prokurorės siūlomą – mažesnę laisvės atėmimo bausmę už BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį. Be to, anksčiau aptartos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad T. Š. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vidutiniam įstatymo nustatytam terminui – dvejiems metams (BK 92 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 82 straipsniu 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu T. Š. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant jį mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis T. Š. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme T. Š. išbūtas laikas nuo 2019 g. gruodžio 8 d. 15 val. 30 min. iki 2019 m. gruodžio 10 d. 13 val. 40 min. (2 paros) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 2 laisvės atėmimo dienas.

Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam paskirta bei vėlesnėmis nutartimis iki 2020 m. liepos 10 d. pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, naikintina terminui pasibaigus. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. Š. skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusioji I. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi pripažinta civiline ieškove. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos metu patyrusi aukščiau specialisto išvadoje nustatytus kūno sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, neginčijamai turėsiantį įtakos likusiam gyvenimui, nes dėl senyvo amžiaus patirti sužalojimai sunkiau gyja, ji patyrė didesnius skausmus. Minėtu nusikaltimu buvo pasikėsinta į svarbiausias vertybes – sveikatą, gyvybę ir turto neliečiamumą. Po įvykio ji nurodė jaučianti baimę, nerimą dėl galimo įsibrovimo į jos namus ir galimo pakartotinio sužalojimo. Nukentėjusioji nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų ir sugadinto turto padarytos turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų nereikalaujanti, jiems atleidusi, o patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 Eur (3 t., b. l. 60–62).

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu su I. D. pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad I. D. buvo užpulta ir sužalota savo namuose, kas jai sukėlė nesaugumo jausmą, dvasinį sukrėtimą, atsižvelgus į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą – jai padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiosios garbų amžių, dėl sužalojimų jos patirtus nepatogumus bei neigiamus išgyvenimus, tą aplinkybę, kad neigiamų sveikatos prognozių ateičiai dėl liekamųjų reiškinių, susijusių su nurodytu sveikatos sutrikdymu nenustatyta, bei teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydį analogiškose baudžiamosiose bylose, darytina išvada, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Padarytą žalą kaltinamieji privalo atlyginti solidariai. Atsižvelgus į nuteistųjų turtinę padėtį (U. B. mokosi, T. Š. – nepilnametis, nedirba, nesimoko, nuosavybės teise jiems priklausančio turto neturi, darbo užmokesčio ar kitokių pajamų negauna), įvertinus jiems skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį ir objektyvias galimybes objektyviai realiai atlyginti priteistiną pinigų sumą nukentėjusiajai, kaltinamiesiems U. B. ir nepilnamečiui T. Š. nustatytinas 1 metų terminas neturtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui T. Š. neturint turto ar lėšų, iki jo pilnametystės padarytą žalą privalo atlyginti civiline atsakove šioje byloje pripažinta R. S.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš T. Š. ir U. B. 187,25 Eur turtinę žalą už I. D. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 107–108). Kartu su ieškiniu pateikti gydymo išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, jog už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, iš viso 187,25 Eur (1 t., b. l. 110).

Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios I. D. gydymo išlaidos – 187,25 Eur dydžio buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ką patvirtina ieškovės pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas asmeniui. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 31 straipsnio 1 punktu, 34 straipsnio 1 punktu, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamųjų solidariai priteistinos 187,25 Eur išlaidos už nukentėjusiosios I. D. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnis, 6.279 straipsnis). Nepilnamečiui T. Š. neturint turto ar lėšų, iki jo pilnametystės padarytą žalą privalo atlyginti civiline atsakove šioje byloje pripažinta R. S. (1 t., b. l. 118).

VI. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas; daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir bylai nagrinėti

Teisminio nagrinėjimo metu byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. birželio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai I. D., jos advokato užmokesčio išlaidos yra 176 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai. Nukentėjusiosios atstovė advokatė Juta Kareivė teismo posėdžiu metu prašė minėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš kaltinamųjų.

Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi įgaliotojo atstovo paskyrimas nukentėjusiajai I. D. pripažintas būtinu (3 t., b. l. 21). Nukentėjusiosios įgaliotąja atstove paskirta advokatė Juta Kareivė (3 t., b. l. 49). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1, 3 dalimis ir remiantis byloje pateiktais išlaidas patvirtinančiais duomenimis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos solidariai iš kaltinamųjų U. B. ir T. Š. valstybės naudai. Nepilnamečiui T. Š. neturint turto ar lėšų, iki jo pilnametystės padarytą žalą privalo atlyginti civiline atsakove šioje byloje pripažinta R. S. (1 t., b. l. 118).

Daiktai, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: nuoplova (1 vnt.) 2020 m. vasario 5 d. nutarimu ir 2020 m. vasario 7 d. kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduota saugoti į Telšių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambarį, plytos (3 vnt.) 2020 m. sausio 29 d. nutarimu ir 2020 m. vasario 5 d. kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotos saugoti į Telšių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

U. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti U. B. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, U. B. paskirtos 1 (vienerių) laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti. Nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį nuosprendžiui įsiteisėjus atlikti pataisos įstaigoje, likusios neatliktos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant U. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis ar tęsti mokslą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, U. B. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 7 d. 16 val. 00 min. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 15 val. 5 min. (2 paras) ir laikyti ją atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio U. B. sulaikymo įsiteisėjus nuosprendžiui dienos.

2019 m. gruodžio 9 d. nutarimais U. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje panaikinti pradėjus bausmės vykdymą pagal šį nuosprendį.

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. Š. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, nepilnamečiui T. Š. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu T. Š. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, T. Š. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 8 d. 15 val. 30 min. iki 2019 m. gruodžio 10 d. 13 val. 40 min. (2 paras) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam paskirtą bei vėlesnėmis nutartimis iki 2020 m. liepos 10 d. pratęstą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – panaikinti pasibaigus jos terminui. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. Š. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nukentėjusiosios I. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš U. B. bei nepilnamečio T. Š., o pastarajam neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės iš civilinės atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), solidariai priteisti nukentėjusiajai I. D. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nustatant 1 (vienerių) metų terminą neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš U. B. bei nepilnamečio T. Š., o jam neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės iš civilinės atsakovės R. S., solidariai priteisti 187,25 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 25 ct) žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 176,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 00 ct) dydžio išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti solidariai iš kaltinamųjų U. B. ir T. Š., o pastarajam neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės padarytą žalą iš civilinės atsakovės R. S., valstybės naudai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: nuoplovą (1 vnt.) ir plytas (3 vnt.), saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.