- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- AS-826-438/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01883-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei „Registrų centras“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-120548 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto; 2) įpareigoti mokesčių administratorių, kuriam tenka pareiga apskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną žemės mokesčio sumą, priimti sprendimą perskaičiuoti pareiškėjui už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mokėtiną žemės mokesčio dydį už 2015–2016 m. laikotarpį.
Skundas neatitiko ABTĮ skundui keliamų reikalavimų, pareiškėjui 2017 m. birželio 8 d. teismo nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui, be kita ko, buvo paaiškinta, kad, nesutikdamas su apskaičiuotu žemės mokesčiu, jis turėtų ginčyti mokesčio deklaraciją (-as), o ne sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką. Be to, ginčui dėl žemės mokesčio dydžio yra privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra, todėl pareiškėjas įpareigotas pateikti įrodymus, kad pasinaudojo privaloma ikiteismine tvarka, ir suformuluoti skundo reikalavimą dėl žemės mokesčio deklaracijų ir mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimo, atsižvelgdamas į teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje.
2017 m. liepos 20 d. pareiškėjas išsiuntė teismui skundo patikslinimą, kuriame prašė: 1) panaikinti VMI žemės mokesčio deklaracijas už 2015 ir 2016 metus už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti VMI 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-120548 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto; 3) įpareigoti mokesčių administratorių, kuriam tenka pareiga apskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną žemės mokesčio sumą, priimti sprendimą perskaičiuoti pareiškėjui už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mokėtiną žemės mokesčio dydį už 2015–2016 m. laikotarpį.
Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, ar pasinaudojo privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra žemės mokesčio deklaracijoms apskųsti bei nesuformulavo argumentų, kodėl prašo panaikinti VMI 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-120548, todėl teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
2017 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas pateikė teismui skundo patikslinimą, kuriame prašė: 1) panaikinti VMI žemės mokesčio deklaracijas už 2015 ir 2016 metus už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti VMI 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-120548 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto; 3) įpareigoti mokesčių administratorių, kuriam tenka pareiga apskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną žemės mokesčio sumą, priimti sprendimą perskaičiuoti pareiškėjui už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mokėtiną žemės mokesčio dydį už 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. mokestinius laikotarpius.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo G. J. skundą laikė nepaduotu ir išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, t. y. jei centrinis mokesčių administratorius priimtų pareiškėjo netenkinantį sprendimą. Nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais bei pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė įrodymų, jog pasinaudojo ginčams dėl mokesčių administratoriaus apskaičiuoto žemės mokesčio privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra.
Pareiškėjas manė, reikalavimas panaikinti žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir tai grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-2380/2012. Teismas pareiškėjui išaiškino, jog minimoje byloje be teritorinio mokesčių administratoriaus žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų teismui buvo skundžiamas ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas perskaičiuoti mokėtiną žemės mokestį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog naudojosi privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, todėl teismas jo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Pažymėjo, kad prašymas panaikinti VMI 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-120548 dėl išieškojimo iš pareiškėjo turto 2017 m. rugpjūčio 11 d. skundo patikslinime grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir apskaičiuotas žemės mokestis (patikslinto skundo 19 punktas), todėl yra išvestinis ir teismas jį taip pat atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas G. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymi, kad jis teismui nurodė, jog nėra pradėjęs ikiteisminės nagrinėjimo procedūros dėl žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų.
Pareiškėjo nuomone, jo reikalavimas panaikinti žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas ir kiti jo reikalavimai, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, yra teismingi Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2380/2012. Mano, kad minėtoje byloje sprendžiamas ginčas ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas iš esmės analogiškas, o anoje byloje teismas sprendė ginčą pareiškėjui nesinaudojus ikiteisminio nagrinėjimo procedūra (kuri apima vietos mokesčio administratoriaus sprendimo apskundimą centrinio mokesčio administratoriaus apskundimą, Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimą). Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo specifiką, jo pareikštus reikalavimus, jų pobūdį, taip pat į teismo, kaip universalaus teisių gynimo instituciją, šis ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Kiti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra susiję su pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, keliamų reikalavimų nagrinėjimu iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia inicijuoti ginčą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės dydžio nustatymo už 2015–2016 m..
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Pagal Žemės mokesčio įstatymo 9-11 straipsnių nuostatas žemės mokestinės vertės nustatymą atlieka turto vertinimo įmonė, remdamasi masinio žemės vertinimo arba individualaus vertinimo būdais, o kilę ginčai tarp suinteresuoto asmens ir turto vertinimo įmonės, tvarkančios Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, yra nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatyme nuostatų, susijusių su šios kategorijos ginčams nustatyta privaloma išankstine nagrinėjimo ne teismine tvarka, nėra įtvirtinta. Priešingai Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad „Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.“
Iš Žemės mokesčio įstatymo nuostatų taip pat matyti, kad taisyklių apie privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, nėra nustatyta. Todėl teismo išvada apie privalomą tokią tvarką šios kategorijos ginčams, yra neteisinga bei nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju neteisinga teismo nuoroda ir į Mokesčių administravimo įstatymo normas, reglamentuojančias mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką, nes Mokesčių administravimo įstatyme numatytos procedūros taikomos visiems šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, tik tuo atveju, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip (Mokesčių administravimo įstatymo 14 str. 1 d.).
Kadangi Žemės mokesčio įstatymas šio pobūdžio ginčams nustatė kitokią tvarką - Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti Mokesčių administravimo įstatymo normų.
Remiantis aptartomis teisės aktų nuostatomis teismas ir turėjo spręsti skundo teismui reikalavimų tikslinimo bei priimtinumo nagrinėti klausimus.
Tačiau kaip matyti iš bylos, pareiškėjas pirminiame skunde teismui suformulavo reikalavimą panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-120548, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Tokiais sprendimais yra pradedamos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai, kai ginčo dėl mokėtino mokesčio dydžio nebegali būti keliama (Mokesčių administravimo įstatymo 105 str.). Todėl tokio pobūdžio ginčai neatitinka mokestinio ginčo sąvokos, o jiems nagrinėti yra taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y., tokie sprendimai yra tiesiogiai ginčijami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas vėliau byloje pateikė ir patikslintą skundą, kuriame be minėto reikalavimo, suformulavo ir reikalavimą – panaikinti žemės mokesčio deklaracijas už 2015-2016 metus. Kadangi šias deklaracijas mokesčio mokėtojui teikia mokesčių administratorius, todėl tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nesutinka su deklaracijos rezultatais, jo inicijuotas ginčas turi būti nagrinėjamas pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką (Žemės mokesčio įstatymo 12 str. 4 d.).
Pareiškėjas pripažįsta, kad minėtų deklaracijų Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad teismas atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimą – panaikinti žemės mokesčio deklaracijas už 2015-2016 metus, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, tačiau atsisakymas nagrinėti reikalavimą – panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-120548 yra neteisingas bei naikintinas, perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo skundo šioje dalyje priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo G. J. skundo reikalavimą – panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos žemės mokesčio deklaracijas už 2015-2016 metus palikti nepakeistą.
Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti spręsti iš naujo pareiškėjo G. J. skundo priėmimo klausimą.
Nutartis neskundžiama.