- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-05
- Bylos Nr.
- 2A-1408-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03655-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- A. B., A. R.
- Atsakovas
- M. R.
- Trečiasis asmuo
- notarei G
- Advokatai
- Loreta Kraujutaitienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Leono Jachimavičiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B. ir A. R., atstovaujamų advokatės Loretos Kraujutaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1094-2851/2013 pagal ieškovų A. B., A. R. ieškinį atsakovei M. R., trečiajam asmeniui notarei G. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. B. ir A. R. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiu 2009-06-23 J. R. testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. (T.1, b.l. 25-27). Nurodė, kad po tėvo J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties per tris mėnesius kreipėsi į Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarę G. K. dėl palikimo priėmimo. Tačiau notarė jų prašymo nepriėmė, kadangi 2009-06-23 yra sudarytas J. R. testamentas, patvirtintas Kauno miesto 12-pjo notarų biuro notarės G. K. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo palikėjas savo turtą paliko M. R.. Ieškovai pažymėjo, kad jų tėvas niekada neminėjo, kad planuoja ar ruošiasi sudaryti testamentą. Iki mirties J. R. visuomet sakydavo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliks savo sūnui A. R. ir dukrai A. B., kadangi šitas butas priklausė jų mirusiai motinai ir po jos mirties atiteko J. R.. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad 2009-06-23 J. R. testamente nurodyta, kad J. R. dėl ligos pasirašyti negali, todėl už jį, jam asmeniškai prašant, jo testamentą pasirašė R. R. dviejų liudytojų A. B. ir S. S. akivaizdoje. Ieškovai mano, kad J. R. buvo sveiko proto, veiksnus, suprato savo veiksmus, jo mąstymas buvo be sutrikimų, todėl jo sveikatos būklė leido jam skaityti bei rašyti ir jis pats dėl savo sveikatos būklės buvo pajėgus pasirašyti testamentą. Ieškovų nuomone, M. R. ir R. R. apgaulės būdu, pasinaudodamos jo gerumu ir patiklumu, neteisingai išaiškindamos jam testamento reikšmę privertė J. R. pasirašyti testamentą.
Atsakovė M. R. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti (T.1, b.l. 55-58). Nurodė, kad nuo 1993 m. gyveno santuokoje su J. R. iki pat jo mirties. Nuo 1999 m. atsakovė su J. R. pradėjo gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), darė buto remontus. Atsakovė sutuoktiniu rūpinosi viena, o jai negalint to padaryti dėl sveikatos būklės, jai padėdavo namų ūkyje jos artimieji ir kaimynai. Ji viena rūpinosi savo sutuoktinio gydymu ir slaugymu, o jam mirus savo lėšomis jį palaidojo ir iki šiol rūpinasi velionio kapu. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai jai niekada nepadėjo nei materialiai, nei morališkai, o ieškovų santykiai su tėvu nebuvo artimi. Pažymėjo, kad 2009 m. itin pašlijo J. R. sveikata, jau (duomenys neskelbtini) jam buvo konstatuotas didelių slaugos poreikių reikalingumas, nes jis savimi pasirūpinti pats negalėjo. 2009 m. J. R. sudarė notarinės formos įgaliojimą, kuriuo daugelį klausimų spręsti pavedė atsakovei, be jokios ieškovų pagalbos. Dėl paūmėjusių onkologinių sveikatos sutrikimų buvo nuovokus, tačiau labai silpnas, jis negalėjo tinkamai pasirašyti, nulaikyti rašiklio, jį reikėdavo pamaitinti, maudyti, aprengti. Testamentą sudaryti valią išreiškė pats velionis ir notarė išaiškino tokio sandorio pasekmes, su kuo velionis pats sutiko, testamente išreikšta valia atitiko tikrąją testatoriaus valią. Ieškovai nepateikė jokių argumentų, dėl kurių testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio.
Trečiasis asmuo notarė G. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įstatymas suteikia palikėjui teisę palikti visą turtą ar jo dalį savo nuožiūra vienam ar keliems asmenims. Testamentas turi būti testatoriaus pasirašytas, kadangi parašas yra vienas iš svarbiausių rekvizitų sudarant testamentą, reikalaujama ne tik pasirašyti įprastu parašu, bet dar pilnai parašyti savo pavardę ir vardą. Jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje testamentą gali už jį pasirašyti kitas veiksnus fizinis asmuo. 2009 m. birželio 23 d. sutartu laiku ji nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) pas J. R. patvirtinti testamento. Pas šį asmenį jau lankėsi 2009 m. balandžio 7 d. tvirtindama įgaliojimą gauti pensiją ir kitas išmokas. J. R. taip pat pareiškė norą po savo mirties butą, kuriame gyvena, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti žmonai. Ji pasiūliusi dar gerai pagalvoti ir susitikti kitą kartą. Kadangi testatoriaus pozicija nepasikeitė 2009 m. birželio 23 d. atvykdama pas J. R. dėl testamento sudarymo, pasiruošė du testamento variantus: viena, kurį pasirašytų pats testatorius, ir antrą, jei testatorius pasirašyti negalėtų, jį už testatorių pasirašytų kitas asmuo ir liudytojai, nes prieš du mėnesius matė, kad pačiam J. R. sunku tinkamai pasirašyti. Pažymėjo, kad garsiai perskaičius testamento turinį, jį pasirašyti pasiūlė pačiam testatoriui, tačiau jis tinkamai to padaryti negalėjo. Tada pasiūlė pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe testamentą pasirašyti kitam asmeniui, dalyvaujant liudytojams. Pažymėjo, kad testamento turinys pilnai atitiko testatoriaus J. R. valią, pats testamentas yra tinkamai įformintas, todėl yra teisėtas ir galiojantis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų atsakovei ir valstybei bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 19-24). Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl testatoriaus veiksnumo ir galimybės tinkamai suprasti aplinką ir vykstančių reiškinių esmę nėra: iš esmės visi proceso dalyviai parodė, kad testatorius vykstančius reiškinius suprato tinkamai ir adekvačiai. Nors ieškovų atstovė advokatė Loreta Kraujutaitienė baigiamojoje kalboje nurodė, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nagrinėjamoje byloje testamentas siekiamas nuginčyti kitu pagrindu, o atstovė baigiamojoje kalboje nurodydama naują aplinkybę ir motyvą, kurio teismas netyrė, iš esmės pažeidė CPK 253 straipsnio 4 dalį, todėl teismas šiais argumentais nesivadovavo. Teismas pažymėjo, kad civilinėje teisėje yra taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Teismo nuomone, atsakovės, notarės ir liudytojų R. R., A. B., S. S. parodymai apie testamento sudarymo aplinkybes iš esmės yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa. Testamento turinys testatoriui buvo garsiai perskaitytas, testatorius jo turinį suprato. Nustatyta, kad J. R. kelis kartus bandė pats pasirašyti testamentą, tačiau jam nepavykus notarė priėmė sprendimą, kad už testatorių turi pasirašyti kitas asmuo. Teismas nenustatė, kad tiek už testatorių pasirašiusi R. R., tiek pasirašymą liudijusios A. B. ir S. S. būtų kaip nors suinteresuotos ar dėl kitų priežasčių negalėtų atlikti tų veiksmų, kuriuos kiekviena iš jų atliko. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad už testatorių pasirašiusi R. R. yra atsakovės sesers duktė, t.y. penktosios eilės atsakovės turto paveldėtoja, tačiau teismo nuomone, ši aplinkybė, pasirašant už J. R., nėra teisiškai reikšminga. Teismas nenustatė, kad notarė G. K., tvirtindama ginčijamą sandorį, elgėsi kaip nors neteisėtai, pažeisdama teisinį reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju notarė, turėdama diskrecijos teisę spręsti, įvertinusi testatoriaus galimybę pasirašyti testamente testamento sudarymo metu, J. R. negalėjimą pasirašyti laikė absoliučiu. Nors ekspertai davė išvadą, kad duomenų apie rankų drebėjimą, silpnumą rankose ir koordinacijos sutrikimus nėra, taip pat nėra duomenų, dėl kurių J. R. testamente negali aiškiai parašyti savo vardo ir pavardės bei pasirašyti, tačiau teismo vertinimu jau testatoriaus įgaliojime rašytas testatoriaus vardas ir pavardė bei parašas nėra parašyti nei aiškiai, nei visiškai įskaitomai. Byloje nėra kitų dokumentų ar jų fragmentų, kuriuos testatorius būtų rašęs ar pasirašęs pats testamento sudarymo laiku. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad testamento sudarymas yra emociškai sudėtingas aktas, nes juo testatorius pažvelgia kaip pasaulis atrodys be jo, todėl vien ši aplinkybė gali apsunkinti ir taip silpnos sveikatos testatoriaus galimybę pačiam pasirašyti testamente. Teismo nuomone, ieškovai, teigdami, jog testatorius neturėjo valios savo gyvenamą butą palikti savo sutuoktinei, nepateikė jokių kitų duomenų apie kitokią (alternatyvią) testatoriaus valią. Iš nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, kad J. R. nebūtų norėjęs savo turimo buto, kuriame gyveno kartu su atsakove, palikti sutuoktinei. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas – apgaulė – bylos nagrinėjimo metu nėra įrodinėtas, nes nei ieškovai, nei jų atstovė nėra nurodžiusi, kokiais konkrečiais tyčiniais veiksmais ar sąmoningu veikimu pasireiškia atsakovės apgaulė. Teismas laikė, kad J. R. sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo, todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir A. R., atstovaujami advokatės Loretos Kraujutaitienės prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 44-50). Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas vertindamas įrodymus, paskirstydamas įrodinėjimo pareigą. Teismas, priimdamas sprendimą, objektyviai ir visapusiškai neįvertino testatoriaus sveikatos būklės testamento sudarymo metu, liudytojų parodymų bei kitų rašytinių įrodymų, kurie akivaizdžiai paneigė aplinkybes, kad testamento sudarymo dieną testatorius pats negalėjo pasirašyti testamento dėl sveikatos būklės ir taip išreikšti savo valią dėl palikimo. Testamente nurodyti duomenys dėl J. R. sveikatos būklės yra akivaizdžiai neteisingi, testamentas neišreiškia tikrosios testatoriaus valios. Vertindamas tik vienos šalies įrodymus, tuo pačiu kitos šalies atmesdamas kaip nereikšmingus, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į teismų praktikos išaiškinimus dėl įrodymų vertinimą nustatančių teisės normų taikymo. Laikydamiesi dispozityvumo ir rungimosi principų, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, teismas neišanalizavo į bylą pateiktos medžiagos ir išsamiai bei argumentuotai nepasisakė dėl testamento pripažinimo negaliojančiu teisės normų. Esant sąlygų, kurių laikantis testatorius gali nepasirašyti testamento pats, pažeidimų visumai: prieštaringiems pasirašiusių testamentą asmenų parodymams, giminystės ryšiais su testatoriaus žmona saistomų asmenų dalyvavimo testamento surašyme, bei notarės prieštaringų veiksmų, teismas neteisėtai atmetė ieškovų ieškinį kaip neįrodytą.
2. Priimdamas sprendimą, teismas nesiaiškino, ar testamento turinys atitinka tikrąją testatoriaus J. R. valią ir kokiomis sąlygomis jo valia buvo formuojama. Byloje nėra patikimų duomenų, kad ginčijamą testamentą pasirašė kitas asmuo būtent J. R. prašant, kad testamentas buvo jam perskaitytas, ir kad testatoriaus valia buvo palikti būtent tokio turinio testamentą. Tai neatitinka CK 5.29 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo, kad už testatorių kitas asmuo pasirašo testatoriaus prašymu. Apeliantų nuomone, atsakovė ir R. R. apgaulės būdu sudarė sąlygas pasirašyti testamentą kitiems asmenims, pasinaudodamos testatoriaus patiklumu ir neteisingai išaiškindamos jam testamento reikšmę.
Atsiliepimas
Atsakovė M. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.3, b.l. 57-61). Nurodė, kad atsakovė nuo 1993 m. gyveno santuokoje su velioniu J. R. iki pat jo mirties. Jie vedė bendrą ūkį, atsakovė slaugė J. R. jo ligos metu, juo rūpinosi: gamino maistą, lydėjo pas medikus, pirko vaistus. Šiuos argumentus patvirtina teismui pateikiami rašytiniai įrodymai, atsakovės pakviestų liudytojų parodymai. Ieškovų ir jų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie yra nelogiški, prieštaraujantys kitiems įrodymams ir vieni kitiems, nepatikimi. Atsakovės teigimu, ieškovai klaidina teismą, nes nurodytos aplinkybės dėl velionio J. R. sveikatos būklės yra absurdiškos ir tik dar kartą įrodo, kad ieškovai su tėvu niekada artimai nebendravo. Niekada nei atsakovė, nei kiti asmenys velionio J. R. atžvilgiu nenaudojo jokios prievartos (psichinės ar fizinės), todėl ieškovų ieškinyje nurodyti teiginiai žemina atsakovę ir jos artimuosius, jų garbę ir orumą. Valią sudaryti testamentą išreiškė pats velionis, jis sutiko su notarės išaiškintomis pasekmėmis. Aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu, ieškovų neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), jo teisėtumas bei pagrįstumas peržiūrimas apeliaciniame skunde suformuotose faktinėse bei teisinėse ribose (CPK 320 str.), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo institutą, ar teisingai nustatė faktines aplinkybes ir ar tinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias vienašalio sandorio (testamento) pripažinimo negaliojančiu ieškinyje įvardintais pagrindais – pagal CK 1.91 ar 1. 93 straipsnius
Dėl žodinio nagrinėjimo. Ieškovų atstovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nesutariama dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo. Šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu. Pažymėtina, kad ieškovų atstovė visiškai neargumentuoja žodinio proceso būtinybės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą, ir apeliantų atstovės prašymą atmeta.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad testamentas, kaip vienašalis sandoris, išreiškia testatoriaus valią ir turi atitikti sandoriams keliamus reikalavimus dėl testatoriaus veiksnumo, jo valios tikrumo, turinio teisėtumo, testamento formos. Testamentas, kaip sandoris, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra bent vieno sandorio elemento. Testatorius turi turėti visišką veiksnumą testamento sudarymo momentu. Net tuo atveju, kai testatorius pripažįstamas neveiksniu po testamento sudarymo, tai neturi įtakos testamento galiai. Niekas negali versti asmenį sudaryti testamentą kieno nors naudai. Įstatymas nedraudžia asmenims prašyti, kad testatorius sudarytų testamentą. Tuo atveju, kai testamentas sudarytas kam nors paprašius, bet laisva testatoriaus valia, be prievartos ir apgaulės, tai nedaro savaime testamento negaliojančiu.
Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams ir specialieji – paveldėjimo teisės normų nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Ginčijant testamentą, galima remtis visais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad testatorius J. R. 2009 m. birželio 23 d. sudarė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu ar jo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) paliko sutuoktinei M. R. (T.1, b.l. 16-17). J. R. mirė (duomenys neskelbtini). (T.1, b.l. 12). Palikėjas J. R. mirė būdamas santuokoje su atsakove M. R. (T.1, b.l. 65).
Kaip matyti iš bylos duomenų, J. R. anksčiau buvo sudaręs kitą santuoką, ir ieškovai A. B. ir A. R. yra jo vaikai iš ankstesnės santuokos (T.1, b.l. 9-11).
Vienašalio sandorio (testamento) pripažinimo negaliojančiu teisiniu pagrindu ieškinyje buvo nurodytos dvi teisės normos: CK 1.91 ir 1.93 straipsniai. Ieškovai siekė nuginčyti testamentą teigdami, kad testamentas neatitiko tikrosios testatoriaus valios, nes jis niekada nebuvo kalbėjęs apie tai, kad butą ruošiasi palikti atsakovei, taip pat, kad iš esmės buvo pažeistos paties testamento, kaip dokumento, sudarymą reglamentuojančios taisyklės, t.y. testamente už testatorių pasirašyti kitam asmeniui nebuvo pagrindo, nes pagal savo sveikatos būklę tai galėjo padaryti ir pats testatorius.
Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t.y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai.
Dėl valios trūkumų. Sandorių, turinčių valios trūkumų, kategorijai yra priskiriami ir CK 1.91 straipsnyje išvardinti atvejai. Vienašalio sandorio (testamento) ginčijamas šiuo teisiniu pagrindu, teigiant apie sandorio sudarymo metu buvusią situaciją, suformavusią netinkamą testatoriaus valią ar veiksmų nekontroliavimą, yra galimas tik pagal paties sandorį sudariusio fizinio asmens, o ne pagal kitų kurių nors asmenų ieškinį (CK 1.91 str. 1 d.). Mirus testatoriui, jo valia pagal šią teisės normą negali paneigiama, nebent vėliau nustatyta tvarka byloje buvo įrodyti šie pagrindai – apgaulė, piktavališkas susitarimas, ekonominis spaudimas ar realus grasinimas, susidėjusios sunkios aplinkybės būtų įrodytos. Byloje nei atsakovės, nei trečiųjų asmenų apgaulė, ar, juo labiau, prievarta nebuvo įrodyta (CK 178 str.). Pažymėtina, kad vien tik ieškovų teiginiai, kad J. R. vaikams nesakė, kad jie atsisakė palikimo po motinos mirties, neleidžia kitiems asmenims nuginčyti jo testamento ir kartu aiškiai nepakanka testatoriaus buvusiai valiai paneigti. Byloje apklausta notarė G. K., liudytojai M. D., A. L., iš dalies R. B. ir A. B., R. R. taip pat patvirtino testatoriaus valią viską palikti žmonai atsakovei M. R. (T.2, b.l. 33-36, 47-49, 58). Todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokią aplinkybę visų šios bylos faktinių aplinkybių kontekste įvertino teisingai, nepažeidė nei CK 1.5 straipsnio nuostatų, nei įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių.
Dėl kito asmens pasirašymo testamente. Vadovaujantis CK 5.29 straipsniu, jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už testatorių J. R. testamente pasirašė kitas asmuo – R. R., dviejų liudytojų – A. B. ir S. S. akivaizdoje. Testatorius neprieštaravo, kad už jį pasirašytų kitas asmuo. Notarė patvirtino, kad testamentą pasirašytų R. R. pageidavo pats testatorius (T.2, b.l. 34), o atsakovė tvirtinamą veiksmą liudyti pakvietė S. S. ir A. B..
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t.y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami šios kategorijos bylas, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai. Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).
Byloje esančiais liudytojų parodymais nustatyta, notarei atvykus pas testatorių, buvo nustatyta palikėjo tapatybė, veiksnumas ir išsiaiškinta, ar testamentas sudaromas laisva valia.
2010 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje liudytojos A. B. ir S. S., dalyvavusios notarei tvirtinant testamentą, nurodė, kad testatorius aiškiai išreiškė savo valią palikti butą atsakovei, kad testamentas buvo perskaitytas palikėjui, o notarė keli kartus perklausė, ar J. R. sutinka su testamentu (T.2, b.l. 37-38). Abi liudytojos patvirtino, kad testamento sudarymo metu J. R. pasirašyti negalėjo, nes drebėjo rankos, neišlaikė tušinuko, bet aiškiai pareiškė, kad butą palieka atsakovei. Ginčijamo testamento turinys patvirtina, kad testamente yra užfiksuota paskutinioji testatoriaus J. R. valia, kuri byloje nustatyta vienas kitą papildančiais liudytojų parodymais (T.1, b.l. 16-17). Tą aplinkybę, kad testatoriaus judėjimas buvo apsunkintas, jam buvo sunkiau rankose kažką nulaikyti patvirtino ir šeimos gydytojas A. N. (T.2, b.l. 35). Apeliantų argumentai, jog atliktos ekspertizės akte nustatyta, jog testamentą galėjo pasirašyti pats testatorius atmestini kaip nepagrįsti. Ekspertai savo išvadas pateikė vertindami, tik medicininių dokumentų duomenis, todėl ekspertizės akto išvada, jog duomenų (kas reiškia tirtuose medikiniuose dokumentuose) apie silpnumą, rankų drebėjimą, koordinacijos sutrikimus testamento sudarymo metu 2009-06-23 nėra, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – atsakovės M. R., notarės G. K. paaiškinimams, liudytojų A. N., R. R., S. S., A. B. parodymams. Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymu teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Ekspertizės išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagristą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Kasacinis teismas dėl ekspertizes akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo yra pasisakęs – ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, t.y. ekspertizes išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad testamento tvirtinimo instituto tikslas yra suteikti testatoriui, dėl fizinių sunkumų – ligos simptomų negalinčiam pasirašyti, galimybę sudaryti testamentą ir kitam asmeniui leidžiant pasirašyti už testatorių liudytojų akivaizdoje. Klausimą, ar liga, t.y. testamento sudarymo ir pasirašymo testatoriaus fizinė būklė laikytina pakankama ar nepakankama kliūtimi pasirašyti sprendžia pats testatorius ir notaras, o ne kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–135/2007). Nagrinėjamoje byloje notarė G. K. parodė, kad testatoriui nurodžius, jog negalės pasirašyti, buvo pakviestos liudytojos. Liudytojai patvirtino, kad testamento sudarymo metu J. R. negalėjo pasirašyti, nes jo rankos drebėjo. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog J. R. pats pasirašė 2009-04-17 įgaliojimą (T.1, b.l. 63), nepaneigia kitų bylos įrodymų, liudytojo A. N. parodymų, kad skirtingomis dienomis testatorius galėjo jaustis geriau ar blogiau (T.2, b.l. 35), kitų liudytojų R. R., S. S., A. B. ir notarės parodymų, kad dėl rankų drebėjimo palikėjas negalėjo pats pasirašyti testamento. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas nereikalauja, jog negalėjimas pasirašyti turėtų būti ilgalaikis arba negrįžtamas, todėl esant laikinam negalėjimui pasirašyti, testamentą pasirašyti gali kitas asmuo. Priešingas aiškinimas, t.y. reikalavimas laukti, kol testatoriaus fizinė būklė pasikeis ir jis asmeniškai galės pasirašyti testamentą, galimai sudarytų situacijas, kuomet vyresnio amžiaus asmenų teisė palikti turtą testamentu apskritai liktų neįgyvendinta. Byloje nustačius, kad testatorius pats negalėjo pasirašyti testamento, darytina išvada, kad notarė turėjo pagrindą taikyti CK 5.29 straipsnyje nustatytą testamento pasirašymo procedūrą.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, bei tas aplinkybes, kad atsakovė buvo ne svetimas velioniui asmuo, o jo sutuoktinė, su kuria santuokoje pragyveno daugiau kaip 16 metų, darytina išvada, jog sudarytas testamentas, kuriuo jis butą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko atsakovei M. R., atitiko testatoriaus J. R. tikrąją valią, ir neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, byloje nėra duomenų, kad notarė G. K., tvirtindama testamentą, neatliko LR Notariato įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytų veiksmų ir nenustatė tikrosios testatoriaus valios. Apeliantai nepateikė duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Vien tos aplinkybės, kad apeliantai mano turintys prigimtinę teisę paveldėti testatoriaus turtą, yra testatoriaus pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, savaime nesuteikia apeliantams jokių teisinių privilegijų, nes testatorius, sudarydamas 2009-06-23 testamentą, nebuvo pripažintas neveiksniu, neturėjo psichikos sutrikimų, jo valia buvo tikra ir laisva, testamento turinys teisėtas ir testamento forma atitinka imperatyvius įstatymų reikalavimus ir tai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimą. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tokių įrodymų nėra, apgaulės nenustatyta. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.