Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-08-07 · Administracinė byla Nr. AS-146-441-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-07
Bylos Nr.
AS-146-441-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr.AS146–441/08Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. B. (pranešėja), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. leidyklos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. leidyklos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. P. leidykla skundu prašo teismą panaikinti statybos leidimą Nr. GR/306/08-0142, išduotą 2008 m. balandžio 7 d. A. P. ir V. P., dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad pagal parengtą rekonstrukcijos projektą numatytas inžinerinių tinklų (šilumos trasos) tiesimas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančioje žemėje bei bendrą sieną su pareiškėju turinčių patalpų rekonstrukcija, neturint pareiškėjo sutikimo.

Pareiškėjas 2008 m. liepos 2 d. prašymu pakartotinai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. balandžio 7 d. išduotą statybos leidimą Nr. GR/306/08-0142 iki teisme bus išnagrinėtas skundas. Prašymą grindė tuo, jog patenkinus skundą ir panaikinus ginčijamą atsakovo administracinį aktą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti negalimas, nes tretieji asmenys atsakovės išduoto leidimo statybai pagrindu pradėjo vykdyti statybos darbus. Pareiškėjų teigimu, tai patvirtina antstolio 2007 m. liepos 1 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.40/08/269.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu. Pažymėjo, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašo panaikinti statybos leidimą, išduotą 2008 m. balandžio 7 d. A. P. ir V. P., dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijai, motyvuodama tuo, jog pagal parengtą rekonstrukcijos projektą numatytas inžinerinių tinklų (šilumos trasos) tiesimas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančioje žemėje bei bendra siena su pareiškėju turinčių patalpų rekonstrukcija, neturint pareiškėjo sutikimo. Teismas konstatavo, jog duomenų, kad tretieji suinteresuoti asmenys realiai vykdo pareiškėjui priklausančioje žemėje kokius nors statybos - rekonstrukcijos darbus, byloje nėra, o pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.40/08/269 nepatvirtina, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės - ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo - teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Nurodyta, jog teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, t.y. panaikinus ginčijamą administracinį aktą, būtų atkurtos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, buvę iki pastato rekonstrukcijos. Padaryta išvada, jog nurodytų aplinkybių visuma neleidžia daryti besąlygišką išvadą, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo, teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjas nurodo, kad 2008 m. liepos 2 d. pakartotinai kreipdamasis į teismą, pateikė antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir prie jo pridėtą vaizdinę medžiagą. Jo manymu, ši medžiaga patvirtina, kad suinteresuoti asmenys vykdo statybos-rekonstrukcijos darbus pagal leidimą statybai, išduotą pažeidžiant teisės aktus. Teigiama, jog vykdomi statybos darbai gali sukelti nenuspėjamas pasekmes, nes bendra pastato siena (pastatas statytas 1940 m.) turi įtrūkimų ir tai nebuvo įvertinta, išduodant leidimą statybai. Pareiškėjas teigia, jog tretiesiems asmenims vykdant jiems priklausančios pastato dalies rekonstrukciją, iš esmės ją kapitališkai pertvarkant, neišvengiamai bus paliesta bendra pastato siena, kuri yra kritinės būklės. Todėl, kol bus įvertinta situacija ir teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas statybai, būtina sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas sutinka su teismo išvada, jog taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šiuo atveju netikslinga. Atsakovas pažymi, jog ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas teisės aktų nustatyta tvarka, turint pareiškėjo sutikimą atlikti tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių patalpų rekonstrukciją. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS15-183/2006, 2008 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-417/2008.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. P. ir A. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomi statiniai (atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) niekada neturėjo bendrų sienų. Bendra siena atsirado tik tada, kai pareiškėjas, atlikdamas jo valdomo statinio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, t. y. įrenginėdamas antrąjį ir mansardinį aukštus, išgriovė išorės sieną pirmame savo (duomenys neskelbtini) namo aukšte, besiribojančią su trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomo namo išorės siena. Įtardami, kad pareiškėjas rekonstruodamas pastatą (duomenys neskelbtini), nesilaikė rekonstrukcijos projekto, bei siekdami išsiaiškinti, kokią įtaką namui (duomenys neskelbtini) galėtų turėti namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai, tretieji suinteresuoti asmenys nurodo 2008 m. gegužės 19 d. kreipęsi į Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto (toliau - VGTU) Pastatų konstrukcijos katedrą, prašydami atlikti minėtų pastatų ekspertinę apžiūrą bei pateikti atitinkamas išvadas. Pažymima, jog 2008 m. birželio 3 g. VGTU Pastatų konstrukcijos katedros ekspertų pateiktoje Objekto ekspertizės ataskaitoje nieko užsimenama apie šiuo metu bendrojoje pastato sienoje esančius įtrūkimus ar kritinę jos būklę, konstatuojama tai, jog bendroje sienoje galėtų atsiverti plyšiai tik dėl papildomos namo (duomenys neskelbtini) palėpėje esančios ugniasienės apkrovos. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškina, jog jiems priklausančio namo (duomenys neskelbtini) statybos ir rekonstrukcijų planuose pirmiausia numatyti atlikti pamatų stiprinimo po išorės ir laikančiomis sienomis darbai, kurie yra būtini, siekiant apsaugoti minėtą bendrą sieną nuo sutrūkinėjimo, o ne, kaip teigia pareiškėjas, gali pakenkti jai. Tretieji suinteresuoti asmenys remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS1-433/2004, 2008 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje AS62-217/2008, pažymėdami, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina vadovautis ir proporcingumo kriterijumi. Teigiama, jog trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atliekami statybos - rekonstrukcijos darbai jiems priklausančiose patalpose pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo niekaip negali įtakoti, vykdomi darbai niekaip neįtakoja jokių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Akcentuojama, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų nutrauktas ir pamatų stiprinimas po išorės ir laikančiomis sienomis, tuo tarpu dėl papildomai apkrautos (duomenys neskelbtini) palėpėje esančios ugniasienės, laikui bėgant, prasidės pamatų sėdimas po bendrąja siena ir pastaroji iš tiesų ims trūkinėti. Tretieji suinteresuoti asmenys remiasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime Nr. 33/03 aptartu teismų jurisprudencijos tęstinumo imperatyvu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju, kaip matyti ir pareiškėjo teismui pateikto skundo, buvo prašoma imtis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto (A. P. ir V. P. 2008 m. balandžio 7 d. išduoto statybos leidimo Nr. GR/306/08-0142) galiojimo laikino sustabdymo.

Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.

Pareiškėjas reikalavimą panaikinti ginčijamą statybos leidimą grindžia tuo, jog leidimas neteisėtai išduotas, A. ir V. P. nepateikus pareiškėjo sutikimo tiesti šilumos trasą per pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią žemę, rekonstruoti bendrą sieną turinčias patalpas. Pareiškėjo teigimu, byloje jo ginčijamo statybos leidimo pagrindu jau atliekami statybos darbai, iškilo grėsmė bendrai pastato sienai, kurioje yra įtrūkimų, todėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas (pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnį skundžiamo akto panaikinimo atveju turėtų būti atkurta buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis) gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas statybos leidimą ginčija tuo aspektu, kad jis nėra davęs tretiesiems suinteresuotiems asmenims sutikimo tiesti inžinerinius tinklus (šilumos trasą) nuosavybės teise valdomoje žemėje ir rekonstruoti bendrą sieną turinčias patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei pareiškėjo pateiktas antstolio surašytas 2008 m. liepos 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 40/08/269 ir prie jo pridėtos fotonuotraukos (b.l. 110-116), nei kita bylos medžiaga nepatvirtina, jog vyksta statybos darbai pareiškėjo nurodytose ginčo vietose (nėra duomenų, jog pradėtas inžinerinių tinklų tiesimas pareiškėjo žemėje, ir kad vyksta statybos darbai, keliantys grėsmę pareiškėjo nurodytai pastato sienai). Statybos leidime nurodytos statytojo pareigos, tarp jų pareiga griežtai laikytis projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tretieji suinteresuoti asmenys šiuos reikalavimus pažeidė ir dėl to gali pasunkėti, ar pasidaryti neįmanomu teismo sprendimo, jei jis būtų palankus pareiškėjui, vykdymas.

Nesant įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu teismo sprendimo vykdymas, tenkinti pareiškėjo prašymą nėra pagrindo.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, tenkinant pareiškėjo atskirąjį skundą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. leidyklos atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį paliekant nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasVaida Urmonaitė