Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad bylos šalims ir tretiesiems asmenims V. L. P., V. P. ir L. B. nuosavybės teise priklauso butai gyvenamajame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims V. L. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ieškovams K. S. ir E. S. – butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ieškovui V. B. ir trečiajam asmeniui L. B. – butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodytam gyvenamajam namui priskirtas 0,1128 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis bylos šalims ir tretiesiems asmenims. Atsakovui J. G. priklauso 22875/112800 dalys nurodyto žemės sklypo, atsakovams M. G. ir T. I. – po 68625/1128000 dalis, ieškovui V. B. ir trečiajam asmeniui L. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise – 237/1128 dalys, ieškovams K. S. ir E. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise – 201/1128 dalis, tretiesiems asmenims V. L. P. ir V. P. – 324/1128 dalys. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 25 d. sprendimu nustatyta naudojimosi nurodytu žemės sklypu tvarka pagal R. T. IĮ „Geoido“ 2003 m. birželio 2 d. parengtą projektą. Ieškovai tvirtina, kad atsakovai pažeidžia teismo nustatytą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, nes ant bendro naudojimo tako prie jiems priklausančio pagalbinio pastato (sandėliuko), plane pažymėto raide „N“ (esančio prie ūkinio pastato, pažymėto raidėmis „MN“) pasistatė priestatą (sandėlį), nors jis nebuvo pažymėtas teismo patvirtintame naudojimosi sklypu plane. Ieškovai nurodo, kad nurodytas sandėlis trukdo jiems patekti prie jų sandėliuko, yra netvarkingas, apleistas. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo sandėlis buvo teismui nustatant naudojimosi bendru sklypu tvarką, bet šiuo metu šio statinio ribos pasikeitusios ir jis užima daugiau bendro naudojimo tako. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad atsakovai ant bendro naudojimo tako prie gyvenamojo namo, po jų buto trimis langais savavališkai pasistatė tris betoninius laiptelius, kurie trukdo ieškovams patekti į po namu esantį rūsį. Ieškovai teigia, kad atsakovams naudotis paskirtoje sklypo dalyje, plane pažymėtoje „A142“, prie ieškovams K. S. ir E. S. naudotis paskirtos sklypo dalies, plane pažymėtos „C118“, ribos 0,14 m atstumu auga atsakovų obelis, o jos laja 4,40 m patenka į ieškovams K. S. ir E. S. naudotis paskirtą sklypo dalį. Ieškovų tvirtinimu, dėl nurodytos obels šakų, augančių į jiems priskirtą sklypo dalį, krenta pavėsis ir sunkiau prižiūrėti jiems priskirtą sklypo dalį. Be to, ieškovai nurodo, kad ant atsakovams naudotis paskirtos sklypo dalies, plane pažymėtoje „A35“, ir bendro naudojimo tako, kuris dar nesuformuotas, auga slyva, trukdanti suformuoti bendro naudojimo taką. Ieškovai tvirtina, kad prie ginčo slyvos bendro naudojimo takui skirtoje teritorijoje auga krūmai. Ieškovai teigia, kad atsakovai nesutinka pašalinti ant bendro naudojimo tako pastatytų sandėlio, laiptelių. Atsakovai taip pat atsisako pašalinti ginčo slyvą ir krūmus, todėl, ieškovų teigimu, trukdo suformuoti bendro naudojimo taką. Be to, atsakovai atsisako apgenėti pirmiau nurodytą obelį.

Atsakovė nurodo, kad ieškinio reikalavimai nekonkretūs, nes grindžiami nepatikimu R. T. IĮ „Geoidas“ parengtu ginčo žemės sklypo planu, kuriame nėra vėjų rožės, t. y. nepavaizduotos pasaulio šalys, nors ieškinyje reikalavimai suformuluoti nurodant pasaulio šalis. Be to, objektai, dėl kurių reiškiamas ieškinys, ieškinyje apibūdinami ne konkrečiai, bet apibūdinant juos spalvomis, linijomis, medžio ženklu.Atsakovė teigia, kad prie ieškinio pridėtas R. T. IĮ „Geoidas“ parengtas sklypo planas vertintinas kaip eskizas, grafinė priemonė.Atsakovė tvirtina, kad ieškovai įrodė tai, kad jie yra sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, bet neįrodė, kad atsakovai pažeidžia ieškovų teises, nors, pagal kasacinio teismo praktiką, reikšdami negatorinį ieškinį (actio negatoria), ieškovai turi įrodyti abi sąlygas: kad ieškovas yra turto savininkas ir kad jo teisės pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Dėl reikalavimo nugriauti priestatą. Atsakovė mano, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus nugriauti priestatą prie atsakovų sandėliukų, ginčo žemės sklypo plane pažymėtų „MN“ ir „N“, nepagrįstas, nes priestatas buvo iki įsiteisėjo Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. sprendimas, kuriuo nustatyta naudojimosi ginčo sklypu tvarka.Atsakovė teigia, kad ieškovų argumentas, jog prašomo nugriauti priestato ribos per beveik dešimt metų prasiplėtė į bendro naudojimo tako pusę, nepagrįstas, nes priestato ribos nepakito, kadangi priestatas pastatytas iš lentų ir metalinio tinklo bei uždengtas šiferiu.Atsakovės nuomone, ieškovų reikalavimas nugriauti priestatą nepagrįstas taip pat dėl to, kad priestatas – tai nesudėtingas statinys, o pretenzijų jį nugriauti ieškovai atsakovams nepareiškė per vienerius metus nei nuo priestato statybos pradžios, nei vėliau, nei įsiteisėjus Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. sprendimui. Nurodytą argumentą atsakovė grindžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi, 23 straipsnio 25 dalimi, pagal kurias žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl nesudėtingų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios sutikimus turėję duoti asmenys nepareiškė pretenzijų statytojui ar statinio savininkui.Atsakovė nurodo, kad Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. sprendimas, turi prejudicinę ir res judicata galią. Nurodytame sprendime nustatyta, kad priestatas prie atsakovų sandėliukų, ginčo sklypo plane pažymėtų „MN“ ir „N“, paliekamas atsakovams kaip kompensacija už padidintą bendrą plotą. Remdamasi nurodyta aplinkybe, atsakovė teigia, kad ieškovai nepagrįstai teigia esą atsakovai po to, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. sprendimas, savavališkai pasistatė sandėliuką ant bendro naudojimo tako.Atsakovė pabrėžia, kad ieškovai neįrodė, jog prašomas nugriauti priestatas pažeidžia jų teises. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai teisių pažeidimą argumentuoja tuo, jog dėl priestato jie negali privažiuoti prie savo sandėliukų, esančių už atsakovų priestato, ir atsivežti malkų, bet atsakovų priestatas yra jau daugelį metų, o jų namas šildomas gamtinėmis dujomis.Dėl reikalavimo nugriauti betoninius laiptelius. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl betoninių laiptelių nugriovimo, nes laipteliai buvo iki tol, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. sprendimas, keitėsi tik medžiagos, iš kurių pagaminti laipteliai. Anksčiau laipteliai buvo sumūryti iš plytų. Po to atsakovai juos pakeitė mediniais laipteliais. 2004 m. gegužės 2 d. kažkas medinius laiptelius sudegino (tai padarė ne atsakovai). Dėl to atsakovai 2004 m. rugpjūčio mėn. vietoj medinių, įrengė dviejų pakopų betoninius laiptelius. Atsakovė nurodo, kad prašomi nugriauti laipteliai būtini virš jų esančių atsakovams priklausančio buto langų langinėms uždaryti, t. y. laipteliai turi funkcinę paskirtį. Tai patvirtina antstolio R. K. 2012 m. liepos 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nurodytą aplinkybę pripažįsta taip pat ir ieškovai.Atsakovė teigia, kad laiptelių būtinybę lemia taip pat ir tai, jog atsakovai T. I., J. G. yra neįgalūs, be to, atsakovas J. G. gimęs 1920 m. sausio 26 d., todėl jiems būtina pasilipti ant laiptelių, norint uždaryti langines.Atsakovė nurodo, kad laipteliai nepažeidžia kitų bendraturčių teisių, nes yra prie namo sienos, o, esant laipteliams, bendro naudojimo tako plotis yra apie 1,24–1,27 m, todėl taku galima vaikščioti ir vežti karutį. Tai patvirtina antstolio R. K. 2012 m. liepos 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad prie bendro naudojimo tako yra atsakovams priklausanti betoninė talpa vandeniui surinkti (betoninė vonelė), ties kuria bendro naudojimo takos plotis yra apie 1 m, t. y. siauresnis negu ties prašomais nugriauti laipteliais. Tako plotis siauresnis taip pat ieškovui V. B., tretiesiems asmenims V. L. P.. V. P. naudotis paskirtomis ginčo sklypo dalimis, o ties nurodyta trečiųjų asmenų bei ieškovų K. S. ir E. S. naudojamų sklypo dalių riba ant bendro naudojimo tako įrengti varteliai, kurių vidinės dalies plotis 0,64 m.Atsakovės teigimu, ieškovai nesinaudoja namo rūsiu.Dėl reikalavimo apgenėti obels lają. Atsakovė prieštarauja ieškinio reikalavimui apgenėti obels lają, nes atsakovų obelis, prie ieškovų K. S. ir E. S. naudojamos ginčo sklypo dalies auga jau daugelį metu, ji buvo iki nurodytiems ieškovams tampant ginčo sklypo bendraturčiais, taip pat ir Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. sprendimu patvirtinus bendraturčių naudojimosi sklypo tvarką. Atsakovė nurodo, kad pirmiau nurodytu teismo sprendimu naudojimosi ginčo sklypu tvarka nustatyta pagal ieškovų K. S. ir E. S. pateiktą projektą. Pastariesiems tiko naudojimosi ginčo sklypu tvarkos projektas, kuriame jiems paskirtos sklypo dalies riba nubrėžta šalia obels. Atsakovės nuomone, teikdami teismui naudojimosi sklypu tvarkos projektą, ieškovai turėjo atsižvelgti į ginčo sklype esančius pastatus, statinius, medžius, jų vainiko užimamą plotą, krūmus, sklypo reljefą ir kt.Atsakovės tvirtinimu, ieškovų teiginys, kad obels šakos trukdo jiems naudotis jiems priskirta ginčo sklypo dalimi – esant prie obels reikia pasilenkti, nepagrįstas, nes ginčo sklypo reljefas nelygus, obelis auga ant šlaito. Stovint šlaito apačioje (ieškovų K. S. ir E. S. naudojamoje sklypo dalyje), iki obels šakų yra keli metrai, o viršuje – šakos yra keliasdešimt centimetrų virš vidutinio ūgio žmogaus galvos. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad obels šaknys laiko šlaitą, todėl nugenėjus ir sunaikinus obelį, gali kilti pavojus šlaito stabilumui.Atsakovės įsitikinimu, ieškinio reikalavimas apgenėti obels lają neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes, patenkinus šį, reikalavimą, reikėtų nupjauti didžiąją dalį obels šakų, todėl apie keturis dešimtmečius auganti obelis būtų sunaikinta.Dėl reikalavimo pašalinti krūmus. Atsakovė nurodė, kad krūmai auga atsakovams naudotis paskirtoje ginčo sklypo dalyje, o medžių ir (ar) krūmų buvimas per se nepažeidžia ieškovų teisių. Anksčiau prie šios gyvenamojo namo dalies praėjimo nebuvo. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. sprendimu pagal ieškovų pateiktą planą aplink gyvenamąjį namą nustatytas bendro naudojimo takas, kertantis atsakovų naudojamą sklypo dalį, taip pat ir krūmų gyvatvorę. Dėl jos pasisakė nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka peržiūrėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kuri 2003 m. spalio 30 nutartyje nurodė, kad netgi tuo atveju, jeigu pagal faktinę padėtį gyvatvorė atsidurs bendrojo naudojimo žemėje, tai savaime nereiškia, jog ji turi būti išrauta, nes želdiniais, esančiais bendrojo naudojimo žemėje, bendraturčiai taip pat privalo naudotis bendru sutarimu, nepažeisdami kitų bendraturčių interesų.Dėl reikalavimo pašalinti slyvą. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu pašalinti slyvą, nes šis medis auga atsakovams priskirtoje sklypo dalyje, be ne bendro naudojimo take. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai, prie ieškinio pateiktame R. T. IĮ „Geoidas“ 2012 m. spalio 11 d. plane nepagrįstai padidino atsakovams priklausančių pagalbinių pastatų ir statinių pločius ir tuo pačiu dirbtinai pamažino bendro naudojimo tako plotį.Dėl reikalavimo nustatyti baudą už įpareigojimų nevykdymą. Atsakovė nurodo, kad mano, jog ieškinio materialieji reikalavimai nepagrįsti, todėl turėtų būti atmestas taip pat ir procesinis reikalavimas dėl baudos nustatymo.

Išvadą byloje duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo teikti išvados, nes ši byla nesusijusi su viešojo intereso gynimu (CPK 49 straipsnio 3 dalis, Statybos įstatymo 27 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismo posėdžio metu ieškovai atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovus apgenėti prie jų verandos augantį vynmedį. Atsakovė T. I. ir jų atstovė prašė patenkinti kitus ieškinio reikalavimus, nurodė tokius pat, kaip ir ieškinyje išdėstytieji, argumentus, papildomai paaiškino, kad, sprendžiant teisme ginčą dėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymo, atsakovai įrodinėjo, kad priestatas jiems nereikalingas, kad tai yra šiukšlių krūva, o dabar teigia priešingai. Ieškovai teigė, kad prašomas nugriauti sandėliukas yra ant bendro naudojimo tako. Ieškovai nurodė, kad betoniniai laipteliai ant bendro naudojimo tako po atsakovų langais, trukdo ieškovams patekti į namo rūsį, anksčiau laipteliai buvo mediniai ir kilnojami. Ieškovai nurodė, kad dėl bendro naudojimo tako suformavimo siuntė atsakovei T. I. laišką į darbovietę, kitokiais būdais nepavyksta su ja susisiekti. Ieškovai paaiškino, kad kai norėjo nugenėti šalia slyvos augančius krūmus, atsakovai iškvietė policiją. Ieškovė E. S. paaiškino, kad slyva auga ties atsakovams paskirtos sklypo dalies ir bendro naudojimo tako riba.

Teismo posėdyje atsakovės T. I. ir jos bei atsakovo J. G. atstovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi tais pačiais, kaip ir ieškinyje išdėstytieji, argumentais, papildomai paaiškino, kad ieškovai nesiekia atkurti 2003 metais, t. y. teismui nustačius naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, buvusio padėties, bet siekia sukurti naują situaciją. Atsakovė nurodė, kad jeigu sandėliukas (priestatas) bus nugriautas, tai žemė po juo turėtų būti prijungta prie atsakovams paskirtos sklypo dalies, nes taip nustatyta Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. sprendime.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai: atsakovės T. I. sutuoktinis V. I. (V. I.), bylos šalių kaimynai A. B. (A. B.) ir J. G..

Byloje atlikta vietos apžiūra ginčo sklype.

Nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl teismo nustatytos naudojimosi bendru daiktu (žemės sklypu) tvarkos pažeidimų (CK 4.75 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad šalims ir tretiesiems asmenims V. L. P., V. P. ir L. B. nuosavybės teise priklauso butai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Nurodytas namas yra 0,1128 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bylos šalims ir tretiesiems asmenims (b. l. 22–24, 33–35). Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 25 d. sprendimu nustatyta naudojimosi nurodytu žemės sklypu tvarka pagal R. T. IĮ „Geoido“ 2003 m. birželio 2 d. parengtą projektą (T. 1, b. l. 50–54). Pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką V. L. P. ir V. P. paskirta naudotis 204 kv. m sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (žalia spalva), J. G. ir A. G. – 231 kv. m sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (ruda spalva), K. S. ir E. S. – 127 kv. m sklypo dalimi, plane pažymėta raide C (rožinė spalva), V. B. – 150 kv. m sklypo dalimi, plane pažymėta raide D (mėlyna spalva), bendrai naudotis paskirta 416 kv. m sklypo dalis, plane pažymėta raidėmis ABCD (geltona spalva) (civilinė byla Nr. 2-2780-02/2003, b. l. 230, 255–258). Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 25 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatyta, kad ieškovai, kompensuodami padidintą bendrą plotą prie ūkinio pastato, leido J. G. naudotis bendrame sklype esančiu laikinu statiniu, kuris yra prie J. A. G. priklausančių statinių, plane pažymėtų raidėmis „MN, „N“; šią vietą ieškovai savo projekte priskyrė prie J. G. skirtos žemės dalies (civilinė byla Nr. 2-2780-02/2003, b. l. 230, 257). Nurodytas laikinas statinys nepažymėtas plane, pagal kurį teismas nustatė naudojimosi ginčo sklypu tvarką, taip pat jis nepažymėtas ginčo žemės kadastrinių matavimų byloje esančiame sklypo plane (kadastrinių matavimų byla, b. l. 1, 22, 45, 74, 83). Atsakovams naudotis paskirtoje sklypo dalyje, plane pažymėtoje „A142“, prie ieškovams K. S. ir E. S. naudotis paskirtos sklypo dalies, plane pažymėtos „C118“, ribos 0,14 m atstumu auga atsakovų obelis, didžioji jos lajos dalis auga į ieškovams K. S. ir E. S. naudotis paskirtą sklypo dalį (2012 m. gruodžio 10 d. vietos apžiūros protokolas, T. 2, b. l. 45). Prie namo pietinės sienos, po atsakovų buto trimis langais pastatyti treji betoniniai dvipakopiai laiptai. Jie stovi ant bendro naudojimo tako (2012 m. gruodžio 10 d. vietos apžiūros protokolas, T. 2, b. l. 45). Priešais atsakovų verandą auga krūmai ir slyva. Nurodytoje vietoje bendro naudojimo takas nesuformuotas (2012 m. gruodžio 10 d. vietos apžiūros protokolas; T. 2, b. l. 44).

Pagal CK 4.75 straipsnį, jeigu bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, kiekvienas iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai teigia, kad atsakovai pažeidžia teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas šioje byloje atskirai pasisako dėl kiekvieno iš ieškovų nurodomų ginčo objektų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo priestatas stovi daugelį metų. Tai nurodė atsakovė T. I., teigdama, kad jame atsakovai augino vištas, triušius, šiuo metu ten laikomos išardytų šiltnamių dalys. Šią aplinkybę taip pat patvirtino byloje apklausti liudytojai. Ieškovai neginčija nurodyto fakto. Iš kitos civilinės bylos, kurioje teismas nustatė naudojimosi sklypu Vilniuje, Varšuvos g. 8, tvarką, duomenų matyti, kad aptariamas priestatas buvo Vilniaus miesto 3–iajam apylinkės teismui 2003 m. birželio 25 d. priimant sprendimą ir nustatant naudojimosi ginčo sklypu tvarką (civilinė byla Nr. 2-2780-02/2003). Nurodyto teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakyta dėl ginčo priestato. Teismas nurodė, kad ieškovai (t. y. V. L. P., V. P., E. S., K. S. ir V. B.) kompensuodami padidintą bendrą plotą prie ūkinio pastato, leido atsakovams (t. y. J. G., A. G.) naudotis bendrame sklype esančiu laikinu statiniu, kuris yra prie atsakovams priklausančių statinių, plane pažymėtų raidėmis „MN“, „N“; šią vietą ieškovai savo projekte priskyrė prie atsakovams skirtos žemės dalies (civilinė byla Nr. 2-2780-02/2003, b. l. 230, 257). Nurodytą aplinkybę teismas vertina kaip prejudicinį faktą CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme, nes ji nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, t. y. ieškovai K. S., E. S., V. B. ir atsakovai J. G., T. I. ir M. G. yra civilinėje byloje Nr. 2-2780-02/2003 atsakove buvusios A. G. teisių perėmėjai 2006 m. rugsėjo 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (T. 1. b. l. 22). Aptariamos aplinkybės nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Dėl to teismas ja vadovaujasi kaip reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes ji be kitų yra šios bylos nagrinėjimo dalyko sudėtinė dalis. nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad padidėjo ieškovų prašomo nugriauti priestato ribos. Atlikus vietos apžiūrą, nustatyta, kad ginčo priestatas tvarkingas. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad ginčo priestatas trukdo jiems patekti prie savo sandėliukų dėl per siauro bendro naudojimo tako, esančio ties priestatu ieškovai negali pravažiuoti automobiliu ir atsivežti malkų į savo sandėliukus, savaime nereiškia, kad dėl ginčo priestato pažeidžiama jų teisė naudotis bendrąja daline nuosavybe. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas, nustatydamas naudojimosi ginčo sklypu tvarką, vadovavosi ieškovų pateiktu, R. T. IĮ „Geoidas“ 2003 m. birželio 2 d. parengtu projektu, taip pat atsižvelgė į ieškovų siūlymą suteikti ginčo priestatą atsakovams ir priskirti po priestatu esančią vietą prie atsakovams naudotis skirtos žemės dalies. Tai reiškia, kad, teismui nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, ieškovus tenkino tai, jog ginčo priestatas ir po juo esanti žemė būtų paskirti naudotis atsakovams. Taigi, reikšdami reikalavimą nugriauti ginčo priestatą, ieškovai iš esmės siekia paneigti aplinkybę, nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo. Dėl to teismas daro išvadą, kad tai, jog atsakovai naudojasi pagal teismo nustatytą naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką nepažeidžia ieškovų teisių. Ieškovai byloje neįrodė aplinkybės, kad atsakovai nesilaiko teismo nustatytos naudojimosi sklypu tvarkos, t. y. netinkamai naudojasi jiems paskirtu priestatu ir po juo esančia žeme, taip pažeidinėdami kitų sklypo bendraturčių teises. Ieškovų argumentas, kad ginčo priestatas nepažymėtas R. T. IĮ „Geoidas“ 2003 m. birželio 2 d. parengtame plane, kad šis statinys yra ant bendro naudojimo tako, nepaneigia Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 25 d. sprendimu nustatytos bendraturčių naudojimosi sklypu tvarkos. Nurodytu teismo sprendimu nustatyta bendraturčių naudojimosi sklypu tvarka pagal ieškovų pateiktą projektą. Pabrėžtina, kad, įgyvendinant teismo nustatytą bendraturčių naudojimosi sklypu tvarką, teismo patvirtinto naudojimosi sklypu plano sprendiniai turi būti aiškinami ir vertinami atsižvelgiant į teismo sprendime nustatytas aplinkybes. Dėl to teismas pripažįsta nepagrįstu ieškinio reikalavimą nugriauti ginčo priestatą.

Teismas laiko pagrįstu atsakovų argumentą, kad ieškovai be pagrindo reikalauja nugriauti priestatą, nes ieškovai atsakovams dėl jo nepareiškė pretenzijų per vienerius metus nuo priestato statybos pradžios ar Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 6 dalimis, 23 straipsnio 25 dalimi, žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl nesudėtingų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios sutikimus turėję duoti asmenys nepareiškė pretenzijų statytojui ar statinio savininkui. Ieškovų prašomas nugriauti priestatas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį laikytinas nesudėtingu statiniu. Pagal aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punktą, nesudėtingam statiniu statyti ar rekonstruoti privaloma turėti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, nurodyti sutikimai neprivalomi, jeigu dėl nesudėtingų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios sutikimus turėję duoti asmenys nepareiškė pretenzijų statytojui ar statinio savininkui. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovai būtų pareiškę atsakovams pretenzijų dėl ginčo priestato per Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatytą terminą. Dėl šios priežasties ieškovų reikalavimas nugriauti ginčo priestatą taip pat laikytinas nepagrįstu.

Ieškinyje taip pat suformuluotas reikalavimas nugriauti tris betoninius laiptus, pastatytus po atsakovams priklausančio buto, langais, bendrai naudotis paskirtame take, ir sutvarkyti statybvietę. Nurodytą ieškinio reikalavimą teismas taip pat laiko nepagrįstu dėl tokių priežasčių.

Atsakovai nurodė, kad ginčo laipteliai buvo iki bendraturčių naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, t. y. iki 2003 m. birželio 25 d. Priimant teismo sprendimą, kuriuo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, ginčo laipteliai buvo mediniai. Atsakovai paaiškino, kad prieš pastatant medinius laiptelius, jų vietoje buvo iš plytų sumūryti laipteliai. Tai patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja J. G., nurodžiusi, kad vaikystėje žaisdavo ant ginčo laiptelių (T. 2, b. l. 35). 2004 metais mediniai laipteliai sudeginti. Juos sudegino ne atsakovai. Dėl to atsakovai vietoj sudegintųjų įrengė betoninius laiptelius. Ieškovai nurodytų aplinkybių neginčija. Įvertinęs atsakovų ir liudytojų paaiškinimus, atsižvelgęs į vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, t. y. kad ginčo laipteliai yra po aukštai nuo žemės esančiais atsakovų buto langais, teismas daro išvadą, jog ginčo laiptelių funkcinė paskirtis yra atsakovų langinėms uždaryti. Ginčo laipteliai iki naudojimosi bendraturčių sklypu tvarkos teismo tvarka nustatymo ir nustačius šią tvarką buvo naudoti ir naudojami pagal nurodytą funkcinę paskirtį. Ieškovai nurodo, kad, pastatę betoninius laiptelius, atsakovai pažeidė teismo nustatytą bendraturčių naudojimosi sklypu tvarką, nes laipteliai pastatyti ant prie namo einančio bendro naudojimo tako, todėl susiaurėjo tako plotis ir ieškovai negali taku vežti karučiu ir laisvai patekti į namo rūsį. Įvertinęs tako plotį, ginčo laiptelių matmenis, taip pat tai, kad bendro naudojimo takas ties atsakovams priklausančia betonine talpa (vonelė) yra ženkliai siauresnis negu ties ginčo laipteliais, teismas daro išvadą, kad nurodyti laipteliai ieškovų interesų nepažeidžia. Ties ginčo laipteliais bendro naudojimo tako plotis yra apie 1,24–1,27 m. Ties atsakovams priklausančia betonine talpa vandeniui surinkti (vonelė) takos plotis yra apie 1 m, taigi siauresnis negu ties prašomais nugriauti laipteliais (2012 m. gruodžio 10 d. vietos apžiūros protokolas; T. 2, b. l. 45, 46). Ieškovų argumentus, kad atsakovai gali naudoti kilnojamas pakopas, kad betoniniai laipteliai negražūs, teismas atmeta, nes byloje nustatyta, jog laipteliai buvo stacionarūs tiek iki, tiek ir po bendraturčių naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nustatymo teismo tvarka. Ieškovų apibūdinimą, pateiktą ginčo laiptelių išvaizdą, šios konkrečios bylos atveju teismas vertina kaip subjektyvią bylos šalies nuomonę, nepagrįstą konkrečiais įrodymais, kad ginčo laipteliai objektyviai trukdo naudos bendru daiktu pagal teismo nustatytą naudojimosi sklypu tvarką. Įvertinus byloje atliktos vietos apžiūros duomenis, darytina išvada, kad betoninis laiptelis, esantis arčiausiai prie ieškovų naudojamo rūsio, iš esmės nepažeidžia jų teisės naudotis rūsiu, nes atstumas tarp nurodytų objektų yra pakankamas tam, jog būtų galima patekti į rūsį.