Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Mažeikių rajono savivaldybės administracijai bei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patikslino pareiškimo reikalavimą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą ir ¼ dalį jo priklausinių, esančių Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13, ne nuo 1990 metų, o nuo 1993 m. kovo 30 d., kai buvo sumokėta už įsigytą būstą. Paaiškino, kad 1992 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vadovas, vykdydamas būtų privatizavimo įstatymą, pasirašė įsakymą, kuriuo įsakė parduoti gyvenamojo namo dalį su ūkiniais pastatais, esančiais Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) apylinkėse, (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo inv. Nr. 3102, pareiškėjai D. S.. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės sudaryta komisija 1993 m. kovo 23 d. sudarė parduodamo gyvenamojo namo – buto įkainavimo aktą, nustatydami paduodamo buto kainą. 1993 metais pareiškėja su Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės atstovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėja įsigijo butą Nr. 1 ir ¼ jo priklausinių, o 1993 m. kovo 30 d. nuo Taupomojo banke esančios pareiškėjos nebalansinės sąskaitos buvo nurašyta visa suma už perkamą butą. Pareiškėja iki šios dienos minėto būsto savo vardu nėra įregistravusi, nors jame gyvena nuo 1990 metų ir juo naudojasi, prižiūrį jį ir moka visus mokesčius. 2018 m. gegužės 25 d. pareiškėja pateikė prašymą Valstybės įmonei „Registrų centras“, kad ji įregistruotų jos nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą, tačiau Valstybės įmonė „Registrų centras“ atsisakė šį prašymą patenkinti motyvuodama tuo, kad 1993 m. sudaryta būsto pirkimo-pardavimo sutartis nėra patvirtinta notariškai.

Suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašymų nepateikė.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja gyvena jo kaimynystėje, adresu Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13, nuo 1990 metų. Įsidarbinus kolūkyje, jai buvo paskirtas butas, kurį, pradėjus butų privatizaciją, pareiškėja išsipirko talonais. Pareiškėja jam yra minėjusi, kad nėra pilnai susitvarkiusi nuosavybės dokumentų.

Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su pareiškėja yra pažįstamos nuo 4 klasės. Pareiškėja nuo to laikotarpio gyveno Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) k. su tėvais. Nuo 1990 metų ji apsigyveno kolūkio paskirtame bute, tame pačiame kaime. Po kurio laiko pareiškėja išsipirko šį būstą, tačiau iki šios dienos pilnai nesusitvarkė nuosavybės dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. 1993 m. kovo 23 d. pareiškimo, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės 1992 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 153, 1993 m. kovo 23 d. gyvenamojo namo, buto įkainavimo akto, 1993 m. kovo 30 d. Taupomojo banko pranešimo, 1993 m. sutarties, buto techninės apskaitos bylos, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. pažyma dėl pastatų priežiūros Nr. ŽV4-71, VĮ Registrų centro 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. MMs-219, nustatyta, jog pagal 1993 m. (mėnuo ir diena neįskaitomi) sudarytą sutartį (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė pardavė pareiškėjai D. S. nekilnojamąjį turtą – butą Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – ¼ dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. 6196-3006-3108, esančių Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13-1 (ankstesnis adresas – Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) apyl., (duomenys neskelbtini) k.). Sutarties 2 punktu numatė, kad parduodama nekilnojamojo turto kaina yra 8606 talonų, data iki kada pirkėjas turi sumokėti už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą Sutartyje neįskaitoma. Sutarties šalys 1993 m. kovo 23 d. pasirašė buto įkainavimo aktą. Pareiškėja 1993 m. kovo 30 d. Taupomajame banke sumokėjo privatizavimo tarnybai už perkamą butą Sutartyje nurodytą sumą – 8606 talonų.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

Pareiškėja nurodo, kad ji negali gauti įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisės atsiradimą į minėtą nekilnojamąjį turtą. Byloje esančioje 1993 m. sudarytoje nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios pagrindinės dalys spausdintose mašinėle, neįskaitomas ranka įrašytas tekstas, t. y. sutarties sudarymo mėnuo ir diena, Sutarties 2 punkte numatyti pinigų įmokėjimo banke terminas.

Juridinę reikšmę turinis faktas nustatomas minėto turto įregistravimui, spręstina, jog pagal teisinį reglamentavimą, pareiškėjos pareiškimas atitinka juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kriterijus, nes CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t. ) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie dingę. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą gali būti nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas bet kokiam pastatui (jo daliai) – gyvenamajam namui, butui, ūkinės komercinės paskirties ar pagalbiniams. Juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Be to, bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam iš vis nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Taigi, bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė.

Buto byloje yra įrašyta, kad pareiškėja jau 1992 m. rugsėjo 5 d. valdė butą ir jo priklausinius, esančius Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) k., inv. Nr(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vadovo įsakymu Nr. 153 įsakyta parduoti pareiškėjai gyvenamo dalį su ūkiniais pastatais, esančiais Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) apyl., (duomenys neskelbtini) k., sklypo inv. Nr(duomenys neskelbtini) Iš 1993 m. Sutarties matyti, kad Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė pardavė pareiškėjai, o pareiškėja nupirko butą, malkinę ir tremperį, kurių bendras plotas 49,3 kv. m., esančius Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) apyl., (duomenys neskelbtini) k., už 8606 Eur talonų sumą. Iš taupomojo banko 1993 m. kovo 30 d. pranešimo apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. I-1079 matyti, kad pareiškėja privatizavimo tarnybai sumokėjo 8606 Eur talonų sumą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas Nr. 1 ir jam priklausantys ¼ kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13-1, nėra įregistruoti nuosavybės teise. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. pažymoje dėl pastatų priežiūros nurodyta, kad pareiškėja nuo 1990 m. gyvena bute Nr. 1, valdo ir prižiūri sandėliukus ir ūkinius pastatus, esančius Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13-1. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pažymos, ESO 2017 m. rugsėjo 15 d. pažymos, UAB Mažeikių vandenys“ pažymos nustatyta, kad pareiškėja moka mokesčius už minėtą nekilnojamąjį turtą. Taip pat iš pareiškėjos, liudytojų V. J., M. M. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai įsidarbinus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonėje buvo paskirtas minėtas butas su jam priklausančiai ūkiniais pastatais, kuriuos vėliau pareiškėja išsipirko, tačiau tinkamai nesusitvarkė pirkimo dokumentų. Paminėtina, kad byloje nėra duomenų, kad kas nors kitas būtų kreipęsis su pretenzija dėl pareiškėjos valdomo buto ir jam priklausančių ūkinių pastatų, esančių Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13-1.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą Nr. 1, ir jo priklausinių – ¼ dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13-1, su tikslu šiuos statinius ir daiktines teises į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. VĮ „Registrų centro“ Telšių filialo 2018 m. gegužės 25 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjos registrų tvarkytojui pateikta 1993 m. pirkimo-pardavimo sutartis nėra patvirtinta notaro, todėl daiktinių teisių registravimas jos pagrindu negalimas, kitu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimo į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą. Kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėja neturi kitokių dokumentų įrodančių minėto nekilnojamojo turto įsigijimo faktą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nuosavybės teisę į šiai bylai aktualius nekilnojamuosius daiktus įgijo CK 4.47 straipsnio 1 punkto pagrindu. Kadangi pastatai ir statiniai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis). Teismo nuomone šioje byloje nustatytos būtinosios sąlygos buto Nr. 1, ir jo priklausinių – ¼ dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13-1, valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis) konstatuoja, kad pareiškėja nuo 1993 m. kovo 30 d., t. y. nuo įmokos už privatizuojamą butą sumokėjimo privatizavimo tarnybai dienos, nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą – butą bei ¼ dalį jo priklausinių (inžinerinių statinių), esančius Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13-1. Juridinę reikšmę turinis faktas nustatomas minėto turto įregistravimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį Ne-kilnojamojo turto registre, kad pareiškėja D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. kovo 30 d. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą – butą Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – ¼ dalį inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13-1.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Silva Plungienė