- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-222-603/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16041-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- I. T.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J. E.
- Kategorijos
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. T. ir suinteresuoto asmens A. J. E. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atšauktas 2011 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotas vykdomojo rašto dublikatas ir netenkintas pareiškėjos I. T. reikalavimas dėl baudos A. J. E. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja I. T. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-26 išduotą vykdomojo rašto dublikatą civilinėje byloje Nr. 2-496-36/2002, įpareigoti antstolį M. D. nutraukti minėto vykdomojo rašto dublikato pagrindu pradėtą vykdomąją bylą bei skirti A. J. E. 2000 Lt baudą, ½ dalį baudos išieškant pareiškėjos naudai. Nurodė, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomojo rašto dublikatas, yra įvykdytas, išieškotoja vykdomojo rašto nėra pametusi, todėl dublikatas išduotas neteisėtai ir turi būti panaikintas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. T. pareiškimą dalyje dėl reikalavimo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0028/11/04184; atšaukė 2011 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomojo rašto dublikatą civilinėje byloje Nr. 2-496-36/2002; netenkino pareiškėjos I. T. reikalavimo dėl baudos A. J. E. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog antstolio ir J. E. sudarytas vykdomojo dokumento įvykdymo aktas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad 2002-02-14 teismo sprendimas 2002-07-20 jau buvo įvykdytas. Vadinasi, vykdomojo rašto dublikatas negalėjo būti išduotas, kadangi jo dalyko įgyvendinimas, jau kartą įvykdžius teismo sprendimą, prieštarautų teisingumo principo esmei. Teismas pripažino, kad pakartotinai kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir vėl inicijuoti teismo sprendimo vykdymą J. E. neturėjo teisės. Pirmosios instancijos teismo nuomone, kartą pareiškėjai jau įvykdžius teismo sprendimą, reikalavimas jį pakartotinai vykdyti negali sukelti I. T. jokių teisinių pasekmių, todėl padarė išvadą, kad A. J. E. piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis mastas ir galimos pasekmės nesudaro pagrindo skirti jai CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Suinteresuotas asmuo A. J. E. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį iš dalies panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato atšaukimo atmesti. Nurodė, kad 2002 m. vasario 14 d. teismo sprendimas iki šiol yra neįvykdytas, nes skolininkė I. T. iki šiol yra užtverusi suprojektuotą įvažiavimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002 m. vasario 14 d. sprendimu įpareigojo I. T. atlikti tam tikrus veiksmus - o būtent nukelti tvorą priešais įvažiavimą į ieškovės A.J. E. sklypą taip, kaip nustatytas įvažiavimas pagal 1998 m. birželio 25 d. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoštą ir suderintą su Landšafto grupės vyriausiuoju architektu įvažiavimą į ieškovės A.J. E. sklypą, pažymėtą generaliniame plane. Šis nurodymas yra ne vienkartinis veiksmas, tai yra nuolatinio pobūdžio nurodymas, kuris privalo būti įgyvendintas pilna apimtimi. Jis negali būti įvykdytas iš dalies, arba kitaip nei nurodyta teismo sprendime. Be to, tai nėra laikinas veiksmas, kurį atlikus, prievolė pasibaigia. Tai yra nuolatinė, tęstinė prievolė. Kadangi po antstolių reformos antstolio A. Š. kontoros nebeliko, suinteresuotas asmuo kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, kad patartų, kaip gauti vykdomąjį raštą, kuris liko pas antstolį, kurio veiklos teritorija buvo prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo, ir kuris po antstolių reformos veiklos nebevykdo. A. E. buvo patarta pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo. Prašymą išnagrinėjo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Stanislava Todesienė ir jį patenkino - išdavė vykdomojo rašto dublikatą, kurį suinteresuotas asmuo perdavė vykdyti antstoliui M. D.. Taigi jokio procesinio piktnaudžiavimo iš A. E. pusės šiuo atveju nebuvo, ir priešingai, pareiškėja, pasinaudodama įvairiais teisiniais ir neteisimais instrumentais, vis išvengia teismo sprendimo įvykdymo. Mano, kad vykdomojo rašto dublikato atšaukimas yra nepagrįstas, nes kaip matyti iš naujai padarytų tiksliųjų matavimų bei išieškojimą vykdančio antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. vasario 14 d. sprendimas yra neįvykdytas, nes skolininkės tvora iki šiol tebestovi ant A. E. suprojektuoto įvažiavimo dalies ir užima net 9 kvadratinius metrus suprojektuoto kelio. Vykdomojo rašto dublikato atšaukimas vien formaliais pagrindais pažeistų Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimų privalomumo principą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja I. T. prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vykdomojo rašto dublikatas atšauktas pagrįstai ir teisėtai, nes jis buvo išduotas, nors vykdomasis raštas niekada nebuvo prarastas (jis įvykdymo antstolio 2002-10-30 patvarkymu grąžintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ir nuo laiko yra saugomas to paties teismo archyve). Be to, pagal šį vykdomąjį raštą užvesta vykdomoji antstolio 2002-07-29 aktu, kurį yra pasirašiusi ir išieškotoja, 2002 metais buvo užbaigta konstatavus visišką vykdomojo rašto dalyku esančio teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas vykdomojo rašto dublikatą išdavė tik dėl to, kad A. E., teikdama prašymą, nuslėpė jai žinomas esmines aplinkybes, kurios paneigia jos kreipimosi dėl dublikato išdavimo pagrįstumą ir kurias žinodamas teismas vykdomojo rašto dublikato nebūtų išdavęs. Pažymi, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, o A. E. atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl tvoros išlinkimo atmestini kaip nepagrįsti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja I. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos reikalavimas dėl baudos A. J. E. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ir išspręsti klausimą iš esmės - nustatyti, kad A. J. E., pateikdama prašymą išduoti vykdomojo rasto dublikatą civilinėje byloje Nr. 2-496-36/2002, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir paskirti jai baudą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad A. J. E. ne tik žinojo, kad pakartotinai kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir vėl inicijuoti teismo sprendimo vykdymą jį neturėjo teisės, bet, teikdama prašymą, sąmoningai nuslėpė jai žinomas esmines aplinkybes, kurios paneigia kreipimosi dėl dublikato išdavimo pagrįstumą ir kurias žinodamas teismas vykdomojo rašto dublikato nebūtų išdavęs - ji nuslėpė, kad yra pasirašiusi vykdomojo rašto, dėl kurio dublikato kreipėsi, įvykdymo aktą; kad jos pareiškimo pagrindu pareiškėjos I. T. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikšti įtarimai pagal BK 245 str. dėl vykdomojo rašto dublikato dalyku esančio teismo sprendimo nevykdymo, kad šis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus visišką teismo sprendimo įvykdymą. Be to, teismas visiškai neįvertino to, kad, kreipdamasi dėl vykdomojo rašto dublikato, A. J. E. teigė, kad negali vykdomojo rašto kitaip surasti, nors jo net neieškojo. Jeigu A. J. E. būtų ieškojusi, būtų jį radusi, nes vykdomasis raštas nuo 2002 metų yra saugomas to paties teismo archyve, į kurį ji kreipėsi dėl dublikato išdavimo. Taigi, teismas neįvertino, kad tokiais veiksmais (neveikimu) A. J. E. net kelis kartus pažeidė CPK 7 str. 2 d. įtvirtintą proceso dalyvių pareigą elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti. Nurodo, kad dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo yra iškelta daugiau civilinių bylų, dėl kurių pareiškėja patiria nuostolių, todėl skyrus baudą A. J. E., o pusę baudos paskirsčius pareiškėjos naudai, I. T. nuostoliai sumažėtų.
Suinteresuotas asmuo A. J. E. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė nutarties dalį, kuria atsisakyta skirti baudą suinteresuotam asmeniui, palikti nepakeistą. Nurodė, kad pati pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama išvengti 2002 m. vasario 14 d. sprendimo įvykdymo, o jos teikiami prašymai dėl piniginės baudos skyrimo A. J. E. asmeniškai bei teismui atsisakius tai padaryti - teikiamas atskirasis skundas byloja išimtinai tik apie asmeninio pobūdžio kerštavimus, bandant pasitelkti ir teismines institucijas. Suinteresuotas asmuo kreipėsi į atsakingą instituciją - Lietuvos Respublikos teismą, kur jos prašymas buvo svarstomas pagal teismui suteiktą kompetenciją, ir šis prašymas buvo patenkintas. Su vykdomojo rašto dublikatu kreipėsi į teisėsaugos institucijos pareigūną - antstolį, kuris savo kompetencijos ribose patikrino ir nustatė, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas. Taigi A. J. E. pati asmeniškai nesiėmė jokių neteisėtų veiksmų prieš skolininkę I. T., o kreipėsi į atsakingas institucijas, kurios savo kompetencijos ribose šiuos prašymus įvertino bei patenkino. Būtent dėl skolininkės I. T. pradėto ir net šešerius metus trukusio teisminio proceso A. J. E. pati patyrė milžiniškas išlaidas, kurias sudarė tiek išlaidos matininkams, atliekant masę pakartotinių sklypų ribų tikslinimų, tiek atstovavimo išlaidų, kurių tik dalį priteisė teismas ir kurių iki šiol skolininkė I. T. neatlygino. Šios išlaidos tik auga, nes vėl tenka patirti išlaidas, įrodinėjant akivaizdžius faktus – tvora tebestovi ant A. J. E. suprojektuoto įvažiavimo, kas reiškia, kad teismo nurodymas atlaisvinti įvažiavimą nėra įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Dėl suinteresuoto asmens A. J. E. atskirojo skundo
Pagal kiekvieną teismo sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu vykdomasis raštas prarastas, išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas jo dublikatas (CPK 649 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atšaukė išduotą vykdomojo rašto dublikatą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas panašaus pobūdžio bylą, yra išaiškinęs, kad kai yra faktiškai žinoma vykdomojo rašto buvimo vieta, negalima laikyti, jog nagrinėdamas ginčą teismas būtų pažeidęs CPK 649 straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2009). Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl išduoto vykdomojo rašto dublikato atšaukimo nurodė, kad vykdomasis raštas Nr. 2-496-36/2002 po įvykdymo buvo grąžintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ir yra saugomas šio teismo archyve. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pareiškėjos argumentai yra pagrįsti, kadangi nurodytas vykdomasis raštas yra pridėtas prie civilinės bylos (b. l. 100), todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, jog vykdomasis raštas yra prarastas (CPK 649 str. 1 d.). Suinteresuotas asmuo A. J. E. atskirajame skunde teigia, jog vykdomojo rašto dublikato atšaukimas vien formaliais pagrindais pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teismo sprendimų privalomumo principus. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais nesutinka, kadangi, kaip minėta aukščiau, pagal kiekvieną teismo sprendimą išduodamas tik vienas vykdomasis raštas, o CPK 649 str. 1 d. numatyta tik viena galimybė išduoti vykdomojo rašto dublikatą – jeigu vykdomasis raštas yra prarastas, todėl teigti, jog pirmosios instancijos teismas atšaukė išduotą vykdomojo rašto dublikatą vien formaliais pagrindais, nėra pagrindo. Taip pat atskirajame skunde apeliantė įrodinėja, kad 2002-02-14 teismo sprendimas nėra įvykdytas, nes skolininkės tvora iki šiol tebestovi ant A. J. E. suprojektuoto įvažiavimo dalies ir užima 9 kv. m suprojektuoto kelio, tačiau apeliacinės instancijos teismas suinteresuotam asmeniui išaiškina, kad sprendimo įvykdymo/neįvykdymo kvestionavimas nėra šios civilinės bylos dalykas, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl vykdomojo rašto dublikato atšaukimo teisėtumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl sprendimo įvykdymo nepasisako, kadangi tai neturi įtakos teisingam klausimo išsprendimui. Dėl aukščiau paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens A. J. E. atskirojo skundo, kadangi pirmosios instancijos teismas, atšaukdamas išduotą vykdomojo rašto dublikatą, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto dublikato išdavimo tvarką, todėl apylinkės teismo nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl pareiškėjos I. T. atskirojo skundo
CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).
Atskiruoju skundu pareiškėja įrodinėja, kad A. J. E., pateikdama prašymą išduoti vykdomojo rašto dublikatą, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi nuslėpė, kad yra pasirašiusi vykdomojo rašto įvykdymo raštą, taip pat nuslėpė, kad dėl vykdomojo rašto įvykdymo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad A. J. E. galimai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tačiau atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog reikalavimas pakartotinai įvykdyti jau įvykdytą teismo sprendimą negali sukelti I. T. jokių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodyta apylinkės teismo išvada, taip pat akcentuodamas, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo, o tik aplinkybės, ar A. J. E., kreipdamasi dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad esant įvykdytam sprendimui, vykdomojo rašto dublikato išdavimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai sukelti negalėtų. Pareiškėja teigia, jog dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ji patiria tiek neturtinio pobūdžio išgyvenimų, tiek ir materialinių nuostolių. Nurodo, kad dėl priimto vykdyti vykdomojo rašto dublikato pareiškėja įtraukta į tris teisminius procesus, kadangi antstolis M. D. neteisėtai priėmė vykdomojo rašto dublikatą vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais nesutinka, kadangi pareiškėja neįrodė neturtinio pobūdžio išgyvenimų galimybės (CPK 178 str.), o ieškovės nurodyti teisminiai procesai, nors ir yra susiję su vykdomojo rašto dublikato išdavimu, įtakos pareiškėjos turtinei padėčiai galimai neturės, kadangi CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi pareiškėja dėl bylinėjimosi patirtas išlaidas galėtų išsiieškoti, jeigu teismas priimtų procesinius sprendimus nurodytose bylose pareiškėjos naudai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad 2011-10-20 antstolio M. D. patvarkymu vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0028/11/04184 sustabdyti iki įsiteisės skundžiama 2011-10-17 nutartis, todėl akivaizdu, jog iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos vykdymo veiksmai nėra vykdomi, tuo pačiu nesukeliama ir jokių pasekmių pareiškėjai. Teismas taip pat pažymi, kad antstolis M. D. atsisakė pareiškimo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ir baudos skyrimo skolininkei I. T., todėl pareiškėjos atskirajame skunde minima civilinė byla Nr. 2-16512-803/2011 yra nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-07 nutartimi.
Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nors ir yra tikimybė, kad A. J. E., pareikšdama prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tačiau įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog už nurodytus A. J. E. veiksmus turi būti skiriama bauda CPK 95 str. nustatyta tvarka.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė vykdomojo rašto dublikato išdavimo tvarką bei baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 302 str.). Suinteresuotas asmuo A. J. E. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą patyrė 1 200 Lt dydžio išlaidas (b. l. 104). CPK 98 str. 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtų rekomendacijų 8.15 punktą ir bylos sudėtingumą, sprendžia, kad suinteresuotam asmeniui A. J. E. priteistinos išlaidos už atsiliepimo pateikimą atmetus pareiškėjos I. T. atskirąjį skundą yra mažintinos iki 200 Lt. Pareiškėja I. T. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už suteiktas teisines paslaugas pateikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 200 Lt dydžio išlaidas (b. l. 78). Atmetus suinteresuoto asmens A. J. E. atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytais motyvais, priteisia 200 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens A. J. E. pareiškėjai I. T.. Įvertinus tai, jog byloje dalyvaujantiems asmenims už priešingus reikalavimus priteistos vienodo dydžio bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas įskaito priteistas 200 Lt sumas, todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisia nei iš suinteresuoto asmens A. J. E., nei iš pareiškėjos I. T..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.