- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 1S-154-319/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjęs nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos įstaigos lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) nutarimą dėl A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2005-11-10 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 str. 2 d., 266 str., 300 str. 2d., 232¹ str. 5 d., 63 str. 1 d. 5 d. 2 p. 12 metų laisvės atėmimu. Pagal 2007-03-26 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendį BK 300 str. 2d. perkvalifikuoti į BK 300 str. 1d. ir nuteisti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, remiantis BK 63 str. 1, 5 d. 2 p. šią bausmę subendrinti su BK 266 str., 253 str. 2 d., 232¹ str. 5 d., ir galutinė bausmė- 12 metų laisvės atėmimo. Pagal 2007-10-09 Aukščiausiojo teismo nutartį pakeisti 2005-11-10 ir 2007-03-26 nuosprendžiai, vadovaujantis BK 64 str. 1, 4 d. 5 d. 2 p., 6 d. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 6 mėnesiams.
Bausmės pradžia: 2005-11-10, bausmės pabaiga: 2018-10-28.
Atsiliepimas
2014-12-02 Komisijos priimtu nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau–BVK) 157 str. sąlygas. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
Skunde nuteistasis prašo teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad prokurorės atsiliepime yra nurodytos faktinių aplinkybių neatitinkančios, melagingos aplinkybės, kurios buvo pateiktos teismu, kuris prokuroro teikiamoje išvadoje esančius pažeidimus ignoravo ir priėmėm neteisingą nutartį. Nurodo kad pagal naujas BVK 157 str. 164 str. redakcijas sprendimo dėl lygtinio paleidimo taikymo pareiga perkelta lygtinio paleidimo komisijoms, o teismui palikta pareiga tik patikrinti komisijos sprendimo teisėtumą pagal formaliuosius kriterijus ir teismas neprivalo vertinti nuteistojo atitikimo faktiniams lygtinio paleidimo kriterijams. Nuteistojo vertinimu, iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokius kriterijus nuteistieji turi atitikti, kad jiems būtų galima taisyti lygtinį paleidimą. Pats teismas nutartyje nurodo, kad jis pateiktas rekomendacijas įvykdė, komisija padarė išvadą, kad jis atitinka lygtinio paleidimo kriterijus, dėl ko buvo nutarta talyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo įsitikinimu, teismas, netvirtindamas tokio argumentuoto ir įstatymiškai pagrįsto komisijos nutarimo, turėjo pateikti motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo, tačiau to nepadarė, todėl laiko, kad nutartis nemotyvuota ir turi būti panaikinta. Skunde nurodoma, kad teismas, nurodydamas, jog taikant lygtinį paleidimą turi būti užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas, pasiekta bausmės paskirtis pagal BK 41 str. 2 d., išėjo už įstatymo ribų, nes BVK 157 str. aiškiai apibrėžia ratą asmenų, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas bei paleidimo taikymo sąlygas ir apie jokios bausmės tikslus ir teisingumo principus šiame įstatyme nėra kalbama. Nuteistasis skunde nurodo eilę apygardos teismo nutarčių, kuriose, jo vertinimu, esant panašiom aplinkybėm, t.y. asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus bei anksčiau teistiems buvo taikytas lygtinis paleidimas, nurodant, jog šios aplinkybės neturi būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Prašo įvertinti tai, kad jis neįgalus, serga nepagydoma liga, turi judėjimo sutrikimų, dėl ligos nekalbantis, jam reikalingas gydymas, taip pat atsižvelgti, kad jis turi gyvenamąją vietą, sutuoktinę, kuri juo pasirūpintų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis A. G. skatintas 5 kartus, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu jis tris kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, kas neduoda pagrindo teigti, kad bausmę jis atliko nepriekaištingai. Pataisos įstaigoje nuteistasis mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje veikloje, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip vidutinė – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 41 balas. Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami netinkamas pažįstamų ir draugų rato pasirinkimas, netinkamo elgesio modelių pasirinkimas, finansinio stabilumo trūkumas. Iš psichologinės tarnybos išvadų matyti, kad nuteistasis problemų sprendimui taiko netinkamas strategijas, kartoja tas pačias klaidas, linkęs pateisinti savo veiksmus, stengiasi nepasiduoti kitų įtakai, tačiau ne visada pavyksta, kartais elgesys yra nerūpestingas, rizikingas.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai dėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai netenkinto komisijos nutarimo, yra neteisingi. Iš pateiktos medžiagos dėl lygtinio paleidimo matyti, kad Komisija vertino tuos pačius duomenis, kurie buvo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti. Skundo argumentai, kad teismui palikta pareiga tik patikrinti komisijos sprendimo teisėtumą pagal formaliuosius kriterijus ir teismas neprivalo vertinti nuteistojo atitikimo faktiniams lygtinio paleidimo kriterijams, nepagrįsti jokiais faktiniais, juos patvirtinančiais duomenimis, o apelianto remtasi tik deklaratyvia paties skundo autoriaus nuomone.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka. Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, į nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).
A. G. bausmę atlieka už sunkių ir labai pavojingų nusikalstamų veikų padarymą. Savo kaltę bylos nagrinėjimo metu dėl padarytų nusikaltimų neigė, apie jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas duomenų medžiagoje nėra, tačiau iš kitų duomenų apie tai, kad jis tvirtino pragyvenęs iš gaunamo atlyginimo, kad finansiškai padėdavo žmona, iš to, kad savo elgesį nuteistasis linkęs pateisinti, darytina išvada, jog kaltės dėl padarytų veikų jis pilnai nepripažino, kas reiškia, jog jis nesuvokia savo padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo, nesigaili dėl padaryto, todėl Komisijos nutarime įvardintas A. G. tinkamas ir nuoseklus elgesio koregavimas nesietinas su noru daugiau nenusikalsti.
Negalima sutikti su skundo argumentais, jog ankstesnių jo teistumų bei nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, analizė ir vertinimas yra neteisėtas, laikytinas jo baudimu antrą kartą už tą patį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.
Dėl skundo argumento, jog skundžiama nutartis neteisingo, prokurorui teismui pateikus melagingus duomenis apie nuteistąjį, aukštesnysis teismas nurodo, kad įstatymas numato prokurorui pareigą pateikti atsiliepimą teismui dėl komisijos nutarimo, tačiau šis prokuroro atsiliepimas neįgalina teismo juo vadovautis priimant sprendimą dėl Komisijos nutarimo tvirtino. Tą patvirtina ir skundžiamos nutarties turinys, kurioje apie išnykusį nuteistojo teistumą visiškai nepasisakyta.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis, nuteistojo asmenybės ypatumai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis A. G. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Aukštesnysis teismas atsižvelgia į nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes dėl jo sveikatos būklės, tačiau vertindamas jas kitų, aukščiau aptartųjų kontekste, sprendžia, kad jos nelaikytinos prioritetinėmis, ir nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo skundą.
Įvertinus aptartą, aukštesnysis teismas konstatuoja paleidus nuteistąjį A. G. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-30 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.