Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1056-577/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-08-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-04
Bylos Nr.
2A-1056-577/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01688-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
Atsakovas
E. R.
Ieškovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1056-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01688-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.9; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos ieškinį atsakovui E. R. dėl mokymo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. R. 5 665,56 Eur mokymo išlaidų, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Stojimo į vidaus tarnybą 2011-08-29 sutartimi (Pirminis profesinis mokymas) Nr. 10-52/10-54, sudaryta tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens, atsakovas įsipareigojo laikytis Vidaus tarnybos statuto, mokyklos nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių ir kitų mokyklos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Sutarties 2.3. p.), atlyginti ieškovei su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu įdarbinus bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavus sutarties 2.5 p. nustatyto laiko ar atleistas kitais neigiamais motyvais (Sutarties 2.6, 2.6.2 p.). Tokiu atveju kursantas privalo per 6 mėnesius atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas (Sutarties 3 p.). Pagėgių rinktinės vado 2016-08-18 įsakymu Nr. TE-238 2016-08-31 E. R. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Atsakovas, baigęs mokymo programą ir gavęs mokyklos baigimo diplomą, ištarnavo vidaus tarnyboje 3 metus 6 mėnesius 9 dienas. Atsakovas per 6 mėnesius nuo atleidimo iš vidaus tarnybos su jo mokymu susijusių išlaidų negrąžino; jam prievoliniai santykiai atsirado sutarties pagrindu, ši prievolė yra sutartinė ir atsakovas privalo ją vykdyti. Pažymėjo, jog atsakovas vidaus tarnybą pradėjo nuo 2013 m. vasario 22 dienos (įdarbintas (duomenys neskelbtini) pasieniečiu), o 2016 m. rugpjūčio 31 d. jo paties prašymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Atleidimo dieną E. R. stažas vidaus tarnyboje buvo 3 metai 6 mėnesiai 9 dienos. Pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 46 str., pareigūno vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą ir į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose laiką. Tačiau pagal Sutartį Nr. 10-52/10-54 atsakovas įsipareigojo po mokyklos baigimo ne mažiau kaip penkerius metus ištarnauti vidaus tarnyboje, o jei jų neišdirbtų, per šešis mėnesius atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Taip pat nurodė, kad atsakovas, prašydamas atmesti ieškovo reikalavimą dėl išmokėtos stipendijos grąžinimo, klaidingai remiasi teismų praktika, kurioje išaiškintos LR Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos, apibūdinančios socialinės stipendijos paskirtį. Atsakovo atžvilgiu taikytinos kito specialaus įstatymo nuostatos – LR Vidaus tarnybos statuto, kurio pagrindu atsakovui pažeidus sutarties sąlygas, jam išmokėta stipendija yra priskiriama prie mokymosi išlaidų. Atsakovui išmokėta stipendija buvo mokama iš valstybės lėšų už būsimo vidaus tarnybos pareigūno išlaikymą. Taip pat nurodė, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusio Vidaus tarnybos statuto nuostatuose nėra numatyta išlygų, kuomet galima būtų nereikalauti iš kursanto atlyginti visų su jo mokymu susijusių išlaidų, todėl kursantai, kurie pasirašė sutartis iki 2015 m. gruodžio 31 d., esant sutarties pažeidimams, privalo mokyklai atlyginti visas su jo mokymusi susijusias išlaidas. 2015-10-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodikos patvirtinimo“ Nr. 1057 yra nustatyta, kad metodikos nuostatos taikomos profesinį mokymą vykdant pagal 2016-01-01 ir vėliau sudarytas stojimo į vidaus tarnybą sutartis. Vadinasi, pagal šią metodiką, atsakovui apskaičiuoti išlaidų proporcingai negalima, kadangi trišalė sutartis sudaryta 2011 metais. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, akcentavo, jog sistemoje įvykus reorganizacijai, buvo išsiųsti įspėjimo lapeliai dėl perkėlimo į kitą darbo vietą, 2016-08-29 Sutartis su atsakovu nutraukta nebuvo. Prieš pateikdamas prašymą atleisti iš darbo, atsakovas tarėsi dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau raštiškai su ieškove nebuvo suderinta dėl vidaus tarnybos stažo užskaitymo, mokymosi išlaidų apmokėjimo. Šiuo metu atsakovas mokosi Mykolo Romerio universitete, bet ne tarnauja. Pagal sutartį 5 metų tarnavimo stažas prasideda baigus mokslus nuo įsidarbinimo dienos. Proporcingai ištarnautam laikui atsakovui mokymo išlaidų paskaičiuoti nėra galimybės, kadangi sutartis sudaryta iki 2016 metų. Trečiasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.Atsakovas atsiliepime ir kituose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą; nurodė, kad jis tinkamai įvykdė Stojimo į vidaus tarnybą 2011-08-29 sutartį – po mokyklos baigimo per savaitę įsidarbino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) sargybų skyriaus pasieniečiu. Dirbdamas atsakovas suprato, kad turimo išsilavinimo jam nepakanka siekiant karjeros, todėl jis nusprendė studijuoti Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete, nes jame išsaugomas vidaus tarnybos statusas. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) užkardoje atsakovas 2016-07-26 pasirašė studijų sutartį Mykolo Romerio universitetu. 2016-08-18 įsakymu Nr. TE-238 nuo 2016-08-31 atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal jo prašymą. Apsisprendimą tęsti studijas vidaus reikalų sistemoje lėmė ir tai, kad 2016 m. atsakovas gavo įspėjimo lapelį, kad bus atleistas iš tarnybos dėl reorganizacijos, tačiau išeiti iš vidaus tarnybos atsakovas nesiekė ir neketina. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas studijuoja MRU VSF, kuriame yra rengiami pareigūnai, ir kad studijos šioje mokymo įstaigoje atitinka vidaus tarnybos statusą, nes su studentais sudaroma Stojimo į vidaus tarnybą sutartis. Pažymėjo, kad jis nepažeidė 2011-08-29 Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 2.5. punkto, kuris nustato, kad „kursantas įsipareigoja baigęs mokymąsi pagal Pasieniečio mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo diplomą, įsidabinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus“, kadangi: 1) per Sutarties 3 p. nustatytą 6 mėn. terminą įsidarbino vidaus tarnyboje; 2) sąlyga ištarnauti vidaus tarnyboje 5 metus nepažeista, nes atsakovas iki šiol tarnauja vidaus tarnyboje (pagal Stojimo į vidaus tarnybą sutartį), kadangi tarnavimas vidaus tarnyboje apima mokymąsi bei darbą, jeigu jie paremti Vidaus tarnybos sutartimi. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai į reikalaujamą priteisti sumą įtraukė išmokėtą stipendiją, kadangi atsižvelgiant į stipendijos socialinę paskirtį bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus stipendija negali būti priteistina (remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015). Tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad atsakovo tarnyba nutrūkusi, ieškovė negali reikalauti priteisti iš atsakovo 5 665,56 Eur sumą neįvertindama mokymo išlaidų sumos proporcingai dirbtam pasienio užkardoje laikui. Pažymėjo, jog atsakovas vykdė savo sutartinius įsipareigojimus: po Pasieniečių mokyklos baigimo maždaug per savaitę įsidarbino Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės sargybų skyriaus pasieniečiu; vidaus tarnyboje tarnauja iki šiol pagal trišalę 2016-11-25 Stojimo į vidaus reikalų tarnybą sutartį. Taip pat pažymėjo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (su kuria buvo sudaryta trišalė 2011-08-29 Stojimo į vidaus tarnybą sutartis (pirminis profesinis mokymas)) ir Policijos departamentas (su kuriuo sudaryta 2016-11-25 trišalė Stojimo į vidaus reikalų tarnybą sutartis) yra vidaus reikalų centrinės įstaigos ir yra pavaldžios tai pačiai institucijai – LR vidaus reikalų ministerijai. Todėl sudaręs 2016-11-25 trišalę Stojimo į vidaus tarnybą sutartį jis tęsia tarnybą vidaus reikalų sistemoje (vidaus tarnyboje). Asmuo, pasirašęs Stojimo į vidaus tarnybą sutartį, įgyja tarnaujančio vidaus tarnyboje statusą. Atsakovas posėdyje pažymėjo, kad ieškovė netiksliai interpretuoja žodį „ištarnauti“; tvirtina, kad mokymosi laikas yra įtraukiamas į ištarnavimo laiką pagal Vidaus statutą. Po Pasieniečių mokyklos baigimo jis toliau tarnauja pagal 2016-11-25 sutartį su Mykolo Romerio universitetu. Nurodė, kad stipendija yra teikiama neatlygintinai iš valstybės biudžeto, todėl ji negali būti priteistina iš atsakovo kaip mokymosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo E. R. ieškovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklai 5 665,56 Eur mokymo išlaidų ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 178,82 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išdėstė priteistų 5 665,56 Eur mokymo išlaidų mokėjimą 48 mėnesiams nurodydamas, kad atsakovas E. R. pirmą mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo privalo sumokėti 118,15 Eur, vėliau – po 118,03 Eur kiekvieną mėnesį ieškovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklai.

4.1. Teismas, nustatęs, kad atsakovas baigęs mokymo programą ir gavęs baigimo diplomą ištarnavo vidaus tarnyboje 3 metus 6 mėnesius 9 dienas, iš vidaus tarnybos buvo atleistas jo paties prašymu, konstatavo, kad atsakovas neįvykdė Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 2.5. p. numatyto įsipareigojimo baigus įvadinio mokymo programą ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, ir šalių sudarytos sutarties 2.6.2 p. pagrindu priteisė iš atsakovo ieškovės patirtas jo mokymo išlaidas.

4.2. Teismas atsakovo argumentą, kad jam pasirašius 2016-11-25 trišalę sutartį ir įstojus į dienines studijas Mykolo Romerio universitete tęsiasi vidaus tarnyboje stažas, laikė nepagrįstu, motyvuodamas tuo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog sąvoka „ištarnauti“ pagal sutartį turi būti aiškintina sistemiškai kartu su kitomis sutarties sąlygomis, ištarnavimą siejant su baigimo laiku, kas reiškia, kad po mokslų baigimo būtina atvykti, įsidarbinti ir nuo tada ištarnauti 5 metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015). Akcentavo, kad pagal šalių sudarytos sutarties 2.5, 2.6.2 p. nuostatas teisiškai reikšmingas nagrinėjamu atveju įsipareigojimas ištarnauti vidaus tarnyboje 5 metus yra siejamas su mokymosi pabaiga bei diplomo gavimu. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovo atleidimo iš tarnybos metu minėta sąlygas buvo įvykdyta (CPK 178 str.).

4.3. Teismas, vadovaudamasis 2011-08-29 Sutarties pasirašymo metu ir iki 2016-01-01 galiojusia Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto redakcija, kur buvo numatyta, jog privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas, šalių sudaryta 2011-08-29 Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi (pirminis profesinis mokymas) Nr. 10-52/10-54, kuria atsakovas įsipareigojo ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu įdarbinus jis bus atleistas iš vidaus tarnybos dėl jo kaltės neištarnavus šio laikotarpio – atlyginti ieškovei visas su jo mokymu susijusias išlaidas, atsakovo argumentus dėl mokymo išlaidų skaičiavimo proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, jog remtis atsakovo nurodoma teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-10-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015) nėra pagrindo, nes minėtoje byloje šalių sudarytoje sutartyje nebuvo nustatyta įsipareigojimo atlyginti visas su atsakovo mokymusi susijusias išlaidas.

4.4. Teismas, remdamasis Profesinio mokymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 31, 32, straipsnių nuostatomis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos vado 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 4-845 (su vėlesniu pakeitimu) patvirtintų Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašo 3 punktu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio nuostatomis, šalių sudarytos sutarties 1 punkto nuostatomis, sprendė, kad atsakovui išmokėta stipendija priskirtina prie mokymosi išlaidų, kurias ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti; atsakovo argumentus, kad atsakovui buvo mokama socialinę paskirtį turinti stipendija, kuri pagal atsakovo nurodomą kasacinio teismo praktiką nepriskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su jo mokymu, atmetė.

4.5. Teismas tenkino atsakovo prašymą dėl priteistų iš atsakovo mokymo išlaidų mokėjimo išdėstymo 48 mėnesiams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas E. R. apeliaciniu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina 2011-08-29 Stojimo į vidaus tarnybą sutartyje (pirminis profesinis mokymas) nurodyto termino „ištarnauti“ turinį; nepagristai siaurinamai aiškino sąvoką „ištarnauti“ ir ją neteisingai tapatino su sąvoka „išdirbti“. Pažymėjo, jog sąvokos „ištarnauti“ nepateikia joks teisės aktas. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas vidaus tarnybą apibrėžia kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visumą. Nors Vidaus tarnybos statutas yra svarbiausias teisės aktas, nustatantis vidaus tarnybos pagrindus, tačiau ir jis nepateikia tarnavimo vidaus tarnyboje apibrėžimo. Anot apelianto, šio įstatymo teisės normų visumos analizė rodo, kad tarnavimas vidaus tarnyboje apima mokymąsi bei darbą, jeigu jie paremti Vidaus tarnybos sutartimi. Būtent tarnavimas vidaus tarnyboje yra siejamas su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimu, o jis įgyjamas pasirašius Vidaus tarnybos sutartį. Todėl mano, kad tarnavimas apima ir darbą vidaus tarnybos sistemoje, ir mokymąsi, jei tai paremta Vidaus tarnybos sutartimi. Taip pat pažymėjo, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalį į pareigūno vidaus tarnybos stažą skaičiuojamas laikas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą ir į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys per 3 mėnesius raštu pareiškė valią stoti į vidaus tarnybą (minėto straipsnio 1 d. 9 p.). Šių teisės normų aiškinimas rodo, kad tarnavimas vidaus tarnyboje suprantamas kaip tarnavimas mokantis ir kaip tarnavimas dirbant. Akcentuoja, kad vien ta aplinkybė, jog 2011-08-29 Stojimo į vidaus tarnybą sutarties (pirminis profesinis mokymas) 2.5 punkte yra nurodomos dvi sąvokos: „įsidarbinti“ ir „ištarnauti“ rodo, jog pati ieškovė pripažįsta, kad tai nėra sinonimai ir nėra tapatų dalyką reiškiančios sąvokos. Pažymi, kad sutartyje nebuvo apibrėžtos minėtos sąvokos, o sutarties šalis buvo apeliantas. Mano, jog kylant abejonėms dėl atskirų sutarties sąvokų turinio, turėtų būti aiškinama nepatyrusios šalies naudai.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagristai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2016-08-18 įsakymo Nr. TE-238 „Dėl E. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ datą siejo su apelianto tarnavimo vidaus tarnyboje pabaiga. Pažymėjo, jog apeliantas nebaigė tarnauti tarnyboje iki šiol; iki šio momento apeliantas tarnauja vidaus tarnyboje įstatymų leistina forma. 2016-11-25 tarp Mykolo Romerio universiteto, Policijos departamento ir apelianto buvo pasirašyta Stojimo į vidaus reikalų tarnybą sutartis (pasirašoma su asmeniu, nusiųstu į kitą švietimo įstaigą, kai skirtas tikslinis finansavimas ar studijuoja savo ar valstybės lėšomis). 2011-08-29 Stojimo į vidaus tarnybą sutartyje (pirminis profesinis mokymas) nėra imperatyviai nurodyta, kurioje vidaus reikalų sistemos institucijoje apeliantas turėtų ištarnauti ne mažiau kaip 5 metus. Nėra jokių susitarimų, kad ištarnavimas būtų siejamas tik su pasienio tarnyba. Teismas nepagrįstai neįvertino ir nelaikė teisiškai reikšminga aplinkybės, kad apeliantas faktiškai tęsia tarnybą toje pačioje vidaus reikalų sistemoje.

5.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad 2011-08-29 Stojimo į vidaus tarnybą sutarties (pirminis profesinis mokymas) Nr. 10-52/10-54 2.6 punkte numatyti atvejai, kuriuos nustačius kursantas privalėtų atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, vienas iš jų – atleidus iš vidaus tarnybos paties prašymu be pateisinamos priežasties. Anot apelianto, sprendimas tęsti studijas ir kelti kvalifikaciją toje pačioje srityje, t.y. vidaus tarnyboje, juo labiau, kad suderinus ir informavus ieškovės ir užkardos atstovus, akivaizdžiai negali būti pripažįstama nepateisinama priežastimi. Tai visiškai netapatu, kai tarnavimas vidaus reikalų tarnyboje yra nutraukiamas dėl buvusio kursanto kaltės, pvz. dėl padaryto pažeidimo arba pačiam prašant, kai įsidarbinama ar pradedamos studijos su vidaus tarnyba nesusijusiose įstaigose.

5.4. Pirmosios instancijos teismas, stipendiją priskirdamas prie mokymosi išlaidų, nukrypo nuo teismų praktikos; teismas, motyvuodamas stipendijos priskyrimą prie mokymosi išlaidų, rėmėsi LR profesinio mokymo įstatymo nuostatomis, tačiau nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo nurodytą teismų praktiką.

5.5. Anot apelianto, ginčijamu teismo sprendimu yra paneigtas socialinio teisingumo principas.

Apeliantas yra jauno amžiaus ir išsilavinimo siekiantis Lietuvos pilietis. Priteisti tokio dydžio sumą dieninėse/nuolatinėse studijose studijuojančiam studentui, ypatingai įvertinant jo siekį tarnauti visuomenei bei ją ginti, yra socialiai neteisinga. Neteisinga visų pirma todėl, kad apeliantas stojo į MRU Viešojo saugumo fakultetą vadovaudamasis ieškovės pateikta viešinama informacija: apelianto stojimo į Pasieniečių mokyklą metu ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė viešai skelbė, kad pabaigus studijas Pasieniečių mokykloje yra galimybė stoti į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto Teisės ir valstybės sienos apsaugos programos bakalauro studijas; jokių sąlygų, kad stoti į minėtą universiteto fakultetą galima tik išdirbus tam tikrą laiką, nurodyta nebuvo. Teismas nepasisakė ir to, kokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovės teisės, ar tikrai Pasieniečių mokykla patyrė žalos dėl apelianto apsisprendimo studijuoti universitete. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete studijuojantys asmenys ne tik įgyja aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, bet ir turi vidaus tarnybos statusą (pasirašoma stojimo į vidaus tarnybą sutartis). Apeliantas savo pageidavimo studijuoti universitete ir siekti teisinio išsilavinimo neslėpė, tarėsi su įvairaus lygmens ieškovės bei užkardos darbuotojais; tuo metu niekas neprieštaravo apelianto pasirinkimui ir nenurodė, jog tai bus laikoma sutarties pažeidimu.

5.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas; teismas, pasirinkęs žodinę pasirengimo civilinei bylai formą, paskyrė parengiamojo posėdžio datą – 2017-08-09 ir apie tai informavo proceso dalyvius. Tačiau 2017-08-02 registruota pašto siunta apeliantas gavo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-07-31 pranešimą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos dubliką. Teismo pranešime nebuvo nustatyto termino, per kurį apeliantas turėtų pateikti tripliką. CPK nustatytas terminas – iki 14 d. nuo dubliko gavimo dienos. Triplikas buvo pateiktas teismui iki parengiamojo posėdžio. Parengiamojo posėdžio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją ir byla buvo išnagrinėta. Be to, net nebuvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu, nors apeliantas neturi teisinio išsilavinimo. Tokie teismo veiksmai pasirengiant bylos nagrinėjimui ir skubotumas ją nagrinėjant apeliantui sukelia abejones, ar teismas įsigilino į visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

5.7. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, netinkamai juos vertino, netinkamai ir siaurinamai aiškino sutartyje nustatytą sąlygą „ištarnauti“, todėl priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Motyvai, kuriais teismas grindžia sprendimą, neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų. Todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas yra naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

6. Ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1. Šalių 2011 m. rugpjūčio 29 d. pasirašyta sutartimi buvo sulygta, kad apeliantas E. R. baigęs mokymąsi ir gavęs profesinio mokymo diplomą įsidarbins ir ištarnaus vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Pažymėjo, jog sutarties sąlyga – baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba, baigęs mokymąsi, atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas (Statuto 9 str. 2 d. 1 p.), yra sutarties esminė nuostata. Pagal sutarties nuostatas 5 metų tarnavimo stažas prasideda baigus mokslus nuo įsidarbinimo dienos, t.y. nuo 2013 m. vasario 22 d. Statuto 12 str. numato, kad paskirtas i pareigas asmuo prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo i vidaus tarnybą. Vadinasi, kai apeliantas 2013 m. vasario 22 d. buvo įdarbintas Tarnybos (duomenys neskelbtini) pasieniečiu, jis prisiekė tarnauti Lietuvos valstybei ir įgijo pareigūno statusą. Tuo tarpu kuomet apeliantas 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos paties prašymu, jo tarnavimas Lietuvos valstybei baigėsi. Pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sąvoka „ištarnauti“ pagal Sutartį aiškintina sistemiškai kartu su kitomis sutarties sąlygomis, ištarnavimą siejant su baigimo laiku, kas reiškia, kad po mokslų baigimo būtina atvykti, įsidarbinti ir nuo tada ištarnauti 5 metus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015). Kadangi apeliantas E. R., baigęs mokymo programą ir gavęs baigimo diplomą, turėjo įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o faktiškai nuo įdarbinimo dienos vidaus tarnyboje ištarnavo tik 3 metus 6 mėnesius 9 dienas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. R. neįvykdė pareigos baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, pažeidė 2011 m. rugpjūčio 29 d. Sutarties 2.5 punktą, ir pagrįstai priteisė iš apelianto ieškovės patirtas jo mokymo išlaidas.

6.2. Statuto 37 straipsnyje nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžią laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant laikotarpius, nurodytus Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose. Šiuo metu apeliantas, studijuodamas Mykolo Romerio universitete, ne tarnauja Lietuvos valstybei, o mokosi Mykolo Romerio universitete įgydamas kursanto statusą.

Šalies argumentai

6.3. Ieškovė nesutinka su apelianto pozicija dėl jo nurodomos teismų praktikos taikymo, nes jo nurodomose bylose nebuvo taikomi ginčui aktualūs teisės aktai.

6.4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos stipendijų ir materialinės paramos skyrimo nuostatų, patvirtintų Pasieniečių mokyklos viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 5-100 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos stipendijų ir materialinės paramos skyrimo nuostatų pakeitimo“, 3 p. ir 4 p. nustatyta, jog stipendijos ir materialinė parama mokama iš stipendijų fondui skirtų biudžetinių lėšų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos vado 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 4-845 patvirtintų Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 p. nustatyta mokymo išlaidų struktūra ir 3.2 p. numatyta, kad išmokėta stipendija patenka į mokymo išlaidas. LR Vidaus tarnybos statuto įstatymo 9 str. 2 d. irgi numato atskirą tvarką užtikrinant specialius valstybės poreikius, būtinus specialistų paruošimui, kuriems visiems iš valstybės biudžeto mokamos daug didesnės stipendijos nei kitų profesinių mokymo įstaigų. Todėl, anot ieškovės, esant sutartinėms prievolėms, kad išmokėta stipendija, kuri buvo išmokėta vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje besimokusiam asmeniui, yra priskiriama prie mokymo išlaidų, kurios buvo mokamos iš valstybės lėšų už būsimo vidaus tarnybos pareigūno išlaikymą ir paruošimą tarnybai, ieškovė pagristai iš apelianto reikalauja atlyginti išmokėtą stipendiją.

6.5. Pažymėjo, kad LR Mokslo ir studijų įstatymas ir Profesinio mokymo įstatymas reglamentuoja visiškai skirtingas savo statusu ir paskirtimi stipendijas; nagrinėjamu atveju apeliantas gavo stipendiją stojimo į vidaus tarnybą sutarties pagrindu, todėl ji negali būti vertinama kaip socialinę paskirtį turinti stipendija.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko; prašė skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

7.1. Atkreipė dėmesį į kasacinio teismo sąvokos „ištarnauti“ išaiškinimus, pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015).

Atsiliepimas

7.2. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatas asmuo laikomas tarnaujančiu vidaus reikalų sistemoje (vidaus tarnyboje) tik nuo jo paskyrimo į konkrečias statutinio valstybės tarnautojo pareigas ir priesaikos davimo dienos iki jo atleidimo iš einamų pareigų dienos. Tuo tarpu asmenys, besimokantys profesinio mokymo įstaigose ar kitose švietimo įstaigose ir sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartis, tačiau nevykdantys vidaus tarnybos statutinio pareigūno pareigų, nėra laikomi asmenimis, tarnaujančiais vidaus tarnyboje. Todėl apelianto teiginį, kad jis 2016 m. lapkričio 25 d. sudarytos Stojimo į vidaus tarnybą sutarties Nr. 5-ST5-181 su Mykolo Romerio universitetu ir Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagrindu tęsia tarnybą vidaus reikalų sistemoje (vidaus tarnyboje), vertina kaip visiškai nepagrįstą. Sutikdamas su apelianto pastebėjimu, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies 9 punktą į vidaus tarnybos stažą yra papildomai įskaitomas mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpis, pažymėjo, jog minėta nuostata susijusi su pareigūno vidaus tarnybos stažo skaičiavimu, kuris susijęs su socialinių garantijų (laipsnių, apdovanojimų suteikimas, pailgintos atostogos, pensijos ir pan.), priklausančių pareigūnui, taikymu, tačiau nesusijęs su privalomu ištarnauti vidaus tarnyboje laiku, nurodytu stojimo į vidaus tarnybą sutartyje.

7.3. Tai, kad stipendija priskiriama mokymo išlaidoms, numato Profesinio mokymo įstatymas ir Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas VSAT vado 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 4-845 „Dėl Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta mokymo išlaidų struktūra, į kurią, be kita ko, įeina ir išmokėta stipendija (Tvarkos aprašo 3.2 papunktis). Pažymėjo, jog Mokslo ir studijų įstatymas ir Profesinio mokymo įstatymas reglamentuoja visiškai skirtingas savo statusu ir paskirtimi stipendijas.

7.4. Akcentavo, kad Sutartyje numatytos specialios sąlygos, t. y. apelianto mokymui panaudotų išlaidų, tame tarpe ir jam išmokėtos stipendijos, atlyginimas, šiam neįvykdžius Sutartyje prisiimtos prievolės ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, todėl Pasieniečių mokykla turi teisę reikalauti grąžinti iš apelianto su jo mokymusi susijusias išlaidas, kurias sudaro ir jam jo mokymosi metu išmokėta stipendija. Nagrinėjamu atveju apeliantas Sutarties pagrindu užsitikrino teisę gauti stipendiją, kadangi pagal Sutarties 1.8 papunktį Pasieniečių mokykla įsipareigojo jam suteikti vietą mokyklos bendrabutyje, aprūpinti uniformine apranga ir mokėti stipendiją. Pagrindo teigti, kad apeliantui buvo mokama socialinę paskirtį turinti stipendija, nėra.

7.5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo minimoje kasacinio teismo civilinėje byloje ir nagrinėjamu atveju taikomi skirtingi teisės aktai, LAT 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta c. b. Nr. e3K-3-536- 695/2015, negali būti laikoma tinkamu teisminiais precedentu, kurį taikant būtų galima spręsti iškilusį teisinį ginčą.

Atsiliepimas

7.6. Byloje nėra ginčo dėl nežinojimo, kiek metų reikia ištarnauti apeliantui, kad nereikėtų atlyginti mokymosi išlaidų; apeliantas yra nesąžininga sutarties šalis, nes nutraukė sutartį ir atsisakė tarnybos vidaus reikalų sistemoje ne dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sveikatos būklės, pareigybės panaikinimo ar pan.), bet vienašališkai, savo noru atsisakė įvykdyti teisėtai sudarytos sutarties prievolę, t. y. baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti Pasieniečių mokyklai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Tuo tarpu Pasieniečių mokykla įvykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus – garantavo mokymo kokybę, suteikė atitinkamą išsilavinimą, aprūpino uniformine apranga bei nustatyta tvarka mokėjo stipendiją.

7.7. Apelianto argumentas, kad niekas neprieštaravo jo pasirinkimui studijuoti Mykolo Romerio universitete, yra niekinis. Asmens siekis įgyti aukštojo mokslo ar kitą išsilavinimą yra asmens teisė į apsisprendimo laisvę, kurios riboti negali nei VSAT, nei Pasieniečių mokykla. Besinaudodamas šia teise, apeliantas turėjo pats įvertinti ir savo turimus įsipareigojimus – privalomą ištarnauti laiką vidaus tarnyboje. Prisiimti nauji sutartiniai įsipareigojimai pagal 2016 m. lapkričio 25 d. Stojimo į vidaus sutartį Nr. 5-ST5-181 su Mykolo Romerio universitetu ir Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos negali būti pagrindu, atleidžiančiu apeliantą nuo sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal Sutartį įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos, trečiojo asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir atsakovo E. R. 2011 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta Stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. 10-52/10-54 (pirminis profesinis mokymas). Atsakovas Pasieniečių mokyklos viršininko 2013 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. TE-14 2013 m. vasario 22 d. buvo išbrauktas iš Mokyklos pirminio profesinio mokymo kursanto sąrašų ir išsiųstas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado žinion dėl skyrimo į pareigas nuo 2013 m. vasario 22 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2016-08-18 įsakymu Nr. TE-238 „Dėl E. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atsakovas E. R. 2016-08-31 buvo atleistas iš vidaus tarnybos jo paties 2016-08-16 prašymu Nr. 8-2121 „Dėl atleidimo iš tarnybos“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsakovas, baigęs mokymo programą ir gavęs baigimo diplomą, ištarnavo vidaus tarnyboje 3 metus 6 mėnesius 9 dienas. 2016-11-25 tarp atsakovo, Mykolo Romerio universiteto, atstovaujamo Viešojo saugumo fakulteto dekano, ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo pasirašyta trišalė stojimo į vidaus tarnybą sutartis. Ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. R. 5 665,56 Eur mokymo išlaidų, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas, baigęs mokymo programą ir gavęs mokyklos baigimo diplomą, ištarnavo vidaus tarnyboje vietoje sutartyje numatytų 5 metų tik 3 metus 6 mėnesius 9 dienas, todėl, anot ieškovės, atsakovas, pažeidęs sutartimi prisiimtas prievoles, privalo atlyginti ieškovei jos patirtas mokymo išlaidas. Pirmos instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

10. Apelianto tvirtinimu, pirmos instancijos teismas nepagristai siaurinamai aiškino sąvoką “ištarnauti“ ir ją neteisingai tapatino su sąvoka „išdirbti“. Anot apelianto, „tarnavimas“ apima ir darbą vidaus tarnybos sistemoje, ir mokymąsi, jei tai paremta Vidaus tarnybos sutartimi. Apeliantas tęsia tarnybą vidaus reikalų sistemoje įstatymų leistina forma; 2016-07-26 pasirašė su Mykolo Romerio universitetu sutartį, 2016-09-01 pradėjo studijuoti universitete, 2016-11-25 tarp Mykolo Romerio universiteto, Policijos departamento ir apelianto buvo pasirašyta Stojimo į vidaus reikalų tarnybą sutartis. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisingai traktavo ištarnavimo pabaigos momentą ir nepagrįstai jį siejo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2016-08-18 įsakymo Nr. TE- 238 „Dėl E. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ data. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti neturi pagrindo:

10.1. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, kuriame reglamentuota priėmimo į mokymo įstaigą (profesinio mokymo įstaiga) ir mokymosi joje tvarka, 9 str. 1 p. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis (toliau – Sutartis) yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ir vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja laikytis šio Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga – sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga – užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas būtų paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje. Akcentuotina, jog privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra kursanto įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba, baigęs mokymąsi, atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas (Statuto 9 str. 2 d. 1 p.). Ši sąlyga yra trišalės stojimo į vidaus tarnybą sutarties esminė nuostata.

10.2. Nagrinėjamu atveju Stojimo į vidaus tarnybą 2011 m. rugpjūčio 29 d. sutartimi (pirminis profesinis mokymas) Nr. 10-52/10-54, sudaryta tarp ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos, trečiojo asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir atsakovo E. R., ieškovė įsipareigojo mokyti ir sudaryti kursantui tinkamas sąlygas mokytis pagal Pasieniečio mokymo programą, garantuoti mokymo kokybę, išduoti mokymosi pasiekimus patvirtinančius dokumentus, suteikti kursantui vietą mokyklos bendrabutyje, pagal nustatytas normas aprūpinti uniformine apranga ir nustatyta tvarka mokėti stipendiją ir kt. (Sutarties 1.1.-1.8. p.). Atsakovas (kursantas) įsipareigojo baigęs mokymąsi pagal Pasieniečio mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo diplomą, įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus (Sutarties 2.5 p.). Sutarties 2.6 punkte šalys sulygo, kad kursantas įsipareigoja atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu kursantas įdarbinus bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs Sutarties 2.5 punkte (penkerių metų) nustatyto laiko ar atleistas kitais neigiamais motyvais (Sutarties 2.6.2. punktas). Sutarties 3 punkte atsakovas įsipareigojo atlyginti visas su mokymu susijusias išlaidas per 6 mėnesius. Taigi šalių teisės ir pareigos nustatytos sutartimi ir kai atsakovas ją pažeidė, jam kilo prievolė atlyginti mokymuisi išleistas lėšas šalių sudarytos sutarties pagrindu ir ši prievolė yra sutartinė. Sutartinių prievolių esminis bruožas yra tas, kad jos atsiranda dėl šalių valios, t. y. sudarydamos sutartį šios savanoriškai prisiima tarpusavio teises ir pareigas bei sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1, 6, 7 dalys, 6.154 straipsnis).

10.3. Pagal Sutarties nuostatas 5 metų tarnavimo stažas prasideda baigus mokslus nuo įsidarbinimo dienos, t.y. nuo 2013 m. vasario 22 d. Apeliantas 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu; todėl vertinant 2011 m. rugpjūčio 29 d. Sutarties 2.5 p. ir Vidaus tarnybos statuto 9 str., spręstina, kad apeliantas E. R., baigęs mokymo programą ir gavęs baigimo diplomą, turėjo įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, tačiau nuo įdarbinimo dienos vidaus tarnyboje ištarnavo tik 3 metus 6 mėnesius 9 dienas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodoma, kad sąvoka „ištarnauti“ pagal Sutartį aiškintina sistemiškai kartu su kitomis sutarties sąlygomis, ištarnavimą siejant su baigimo laiku, kas reiškia, kad po mokslų baigimo būtina atvykti, įsidarbinti ir nuo tada ištarnauti 5 metus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog E. R. neįvykdė pareigos baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, pažeidė 2011 m. rugpjūčio 29 d. Sutarties 2.5 punktą, o tai sudaro pagrindą priteisti iš apelianto ieškovės patirtas jo mokymo išlaidas (Sutarties 2.6.2. p.).

10.4. Pažymėtina, jog Statuto 2 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma; pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 12 dalį, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas vidaus reikalų įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis pareigūnams. Tuo tarpu asmuo, kuris mokosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ir yra pasirašęs stojimo į vidaus tarnybą sutartį, yra laikomas kursantu (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 7 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, pretenduojantis į vidaus tarnybą – būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus. (Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Paskirtas į pareigas ir prisiekęs asmuo įgyja pareigūno statusą, jam išduodamas pareigūno tarnybinis pažymėjimas ir sudaroma pareigūno byla (Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 3 dalis). Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai yra reglamentuoti Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnyje, kuriame numatyta galimybė nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu.

10.5. Iš aukščiau nurodyto reglamentavimo akivaizdu, kad asmuo laikomas tarnaujančiu vidaus reikalų sistemoje (vidaus tarnyboje) tik nuo jo paskyrimo į konkrečias statutinio valstybės tarnautojo pareigas ir priesaikos davimo dienos iki jo atleidimo iš einamų pareigų dienos. Tuo tarpu asmenys, besimokantys profesinio mokymo įstaigose ar kitose švietimo įstaigose ir sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartis, tačiau nevykdantys vidaus tarnybos statutinio pareigūno pareigų, nėra ir negali būti laikomi asmenimis, tarnaujančiais vidaus tarnyboje. Todėl apelianto argumentai, kad jis 2016 m. lapkričio 25 d. sudarytos Stojimo į vidaus tarnybą sutarties Nr. 5-ST5-181 su Mykolo Romerio universitetu ir Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagrindu tęsia tarnybą vidaus reikalų sistemoje (vidaus tarnyboje), yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina ir tai, kad nors pagal Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies 9 punktą į vidaus tarnybos stažą yra papildomai įskaitomas mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpis, tačiau ši nuostata susijusi su pareigūno vidaus tarnybos stažo skaičiavimu, kuris susijęs su socialinių garantijų (laipsnių, apdovanojimų suteikimas, pailgintos atostogos, pensijos ir pan.), priklausančių pareigūnui, taikymu, bet nekaip nesusijęs su privalomu ištarnauti vidaus tarnyboje laiku, nurodytu stojimo į vidaus tarnybą sutartyje.

11. Visiškai nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, kad stipendija nėra priskiriama prie mokymo išlaidų ir kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LR profesinio mokymo įstatymo nuostatomis, nukrypo nuo teismų praktikos. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, kaip antai LAT 2018-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-695/2018, 2018-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2018), yra išaiškinęs, jog vidaus reikalų profesinis mokymas pasižymi tam tikra specifika, atsižvelgiant į tai, kad jis skirtas parengti viešojo saugumo pareigūnams, reikalingiems valstybės funkcijoms įgyvendinti, <...> vidaus reikalų profesinių mokyklų kursantams mokama stipendija yra kitokios teisinės prigimties, nei aukštųjų mokyklų studentams mokamos socialinės, skatinamosios ir studijų stipendijos, kurias iš savo ar rėmėjų lėšų skiria aukštosios mokyklos. Mokslo ir studijų įstatymas šalių santykiams netaikytinas, nes juo nustatytos stipendijos yra kitokios prigimties ir šis įstatymas reglamentuoja aukštąjį mokslą, o ne profesinio mokymo santykius. Kasacinis teismas sprendė, jog nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015 ir 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje Nr. 3K-3-133/2009 suformuota praktika dėl Mokslo ir studijų įstatymo taikymo sprendžiant dėl stipendijos priteisimo iš vidaus reikalų profesinio mokymo santykių.

11.1. Kasacinis teismas minėtose nutartyse išaiškino, jog „<...> vidaus reikalų profesinio mokymo kursantui mokama stipendija priskirtina su jo mokymu susijusioms išlaidoms, kurias atsakovas, neištarnavęs nustatyto laiko, įsipareigojo atlyginti ieškovei. Neįvykdęs savo įsipareigojimo – neištarnavęs vidaus tarnyboje sutartyje nustatyto laiko – pareigūnas privalo grąžinti išskirtinę dėl jo mokymosi būtent vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje gautą naudą.“

11.2. Taip pat kasacinis teismas, atsižvelgdamas į teisės aktus, įsigaliojusius po bylos šalių sutarties sudarymo, kuriuose expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad kursantams mokama stipendija priskirtina prie atlygintinų vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai su mokymu susijusios išlaidų, į tai, kad šios teisės aktų nuostatos nekeičia ankstesnio teisinio reglamentavimo iš esmės, o tik detalizuoja anksčiau galiojusias nuostatas, vadovaudamasis nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodikos 14 punkto nuostatomis, kur nustatyta, kad mokyklai atlyginamos su kursanto mokymu susijusios išlaidos (AI) apskaičiuojamos proporcingai asmens ištarnautam laikui (pagal formulę: AI = (ML viso laik. + ST + B) × K, kur ST – kursantui per visą profesinio mokymo laikotarpį sumokėta stipendija, eurais, konstatavo, kad atlygintinos išlaidos skaičiuotinos proporcingai atsakovo ištarnautam laikui.

12. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas vidaus tarnyboje ištarnavo 1297 dienas (3 metai, 6 mėnesiai 9 dienos), o pagal sutartį turėjo ištarnauti 1826 dienas (5 metus), liko neištarnavęs 529 dienas, turi pagrindą išvadai, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovei 1 641,34 Eur ieškovės turėtų jo mokymo išlaidų ( 529 X 5 665,56 Eur/ 1 826 = 1 641,34 Eur).

13. Kiti tiek apeliacinio skundo, tiek ieškovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos dėl bylos baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

14. Reziumuojant išdėstytą, pirmos instancijos teismo sprendimo sprendimas keistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 641,34 Eur mokymo išlaidų, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 49 Eur žyminio mokesčio ir 8,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 57,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, dalis, t.y. 49,25 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklai (j. a. k. 111961834) 1 641,34 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 34 centus) mokymo išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57,28 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 28 centus žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.“

Priteisti iš ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos (j. a. k. 111961834) atsakovui E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 49,25 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė