Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-11-14 · Civilinė byla Nr. 2A-590-267/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-14
Bylos Nr.
2A-590-267/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-07709-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
UAB „Šiaulių liftas“, UAB „Baltijos liftai“
Atsakovas
J. B., V. B.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-590-267/2012Teisėja Gražina MataitienėTeisminio proceso Nr. 2-07-3-07709-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 114.4.; 121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),

Laisvės Aleknavičienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių UAB „Šiaulių liftas“ ir UAB „Baltijos liftai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012‑05‑23 sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Šiaulių liftas“ ir UAB „Baltijos liftai“ ieškinį atsakovams J. B. ir V. B. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės UAB „Šiaulių liftas“ ir UAB „Baltijos liftai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos priteisti iš atsakovo J. B. 88,78 Lt dydžio nuostolių atlyginimą UAB „Šiaulių liftas“ naudai ir solidariai iš atsakovų sutuoktinių J. B. ir V. B. 5390,44 Lt dydžio nuostolių atlyginimą UAB „Baltijos liftai“ naudai, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei ieškinio parengimo išlaidas. Nurodė, kad atsakovas J. B. nuo 1993-04-13 iki 2011-01-01 dirbo UAB „Šiaulių liftas“ direktoriumi ir buvo pagrindinis akcininkas, kartu su savo sutuoktine V. B. valdęs 95,76 proc. bendrovės įstatinį kapitalą sudarančių akcijų. 2010-11-03 tarp ieškovės UAB „Baltijos liftai“ ir atsakovų buvo sudaryta UAB „Šiaulių liftas“ akcijų pirkimo sutartis. 2011-11-14 buvęs UAB „Šiaulių liftas“ darbuotojas S. Ž. kreipėsi į atsakovą su prašymu sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nes vadovaujant atsakovui J. B. jam nebuvo išmokėta kompensacija už dalį kasmetinių atostogų, ieškovė šią kompensaciją išmokėjo. Ieškovė UAB „Baltijos liftai“ nurodė, kad jai buvo padaryti nuostoliai, nes įmonės akcininkai pateikė ne visą žinomą informaciją apie UAB „Šiaulių liftas“ įsipareigojimus, nustatančius įmonės akcijų vertę, dėl to ji būtų mokėjusi mažesnę akcijų paketo kainą.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nes bendrovei žala nebuvo padaryta, tik įvykdyta darbdavio pareiga išmokėti darbuotojui jam priklausančias išmokas, ką numato įstatymas, prašė priteisti iš ieškovių visas atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo J. B. 88,78 Lt žalos atlyginimo, 2,66 Lt žyminio mokesčio ieškovės UAB „Šiaulių liftas“ naudai, kitą dalį ieškinio atmetė.

Teismas konstatavo, kad bendrovės vadovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, ir ne viską padarė, kad įmonė veiktų pagal įstatymus, nes atleidžiant iš darbo įmonės darbuotoją S. Ž. nebuvo teisingai paskaičiuota ir išmokėta kompensacija, dėl ko UAB „Šiaulių liftas“ už nelaiku sumokėtus mokesčius Sodrai turėjo sumokėti delspinigius. Dėl nerūpestingų vadovo pareigų atlikimo UAB „Šiaulių liftas“ patyrė 88,78 Lt žalą, todėl būtent šią sumą teismas priteisė iš atsakovo J. B..

Dėl UAB „Baltijos liftai“ galimai patirtos žalos teismas nurodė, kad UAB „Šiaulių liftas“ akcijų pirkimo-pardavimo buvo tariamasi apie pusę metų, įmonės finansinė padėtis buvo gera, įmonės finansinės atskaitomybės ataskaita buvo pateikta kaip akcijų pirkimo-pardavimo sutarties priedas, kainą pasiūlė akcijų pardavėjas J. B., pirkėjo atstovai buvo atvykę ir tikrino buhalterinę apskaitą, jiems buvo pateikiami visi pareikalauti dokumentai. Bendra akcijų kaina, kurią atsakovams sumokėjo pirkėjas, buvo 1011765,00 Lt, t.y. darbuotojui bei nesumokėtiems mokesčiams paskirta 5479,22 Lt suma yra nežymi, palyginti su sandorio suma, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė UAB „Baltijos liftai“, žinodama apie neįvykdytą tokio dydžio finansinį įsipareigojimą darbuotojui, būtų sandorio nesudariusi, arba to sandorio vertė būtų kaip nors pakitusi. Priešingai, akcijas perkančios įmonės atstovai, nors ir turėjo galimybę, buhalterinių dokumentų dėl atsiskaitymų su darbuotojais netikrino, jais nesidomėjo.

Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės neįrodė, jog informacija apie įsipareigojimus darbuotojams buvo nepateikta arba nuslėpta, pati ieškovė tokios informacijos pateikti neprašė ir ja nesidomėjo, todėl ieškovės neįrodė, kad atsakovai pateikė joms neatitinkančią tikrovės informaciją apie bendrovės finansinę būklę ir kad ieškovė UAB „Baltijos liftai“ dėl to patyrė žalą, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovų J. B. ir V. B. 5390,44 Lt dydžio nuostolių atlyginimą UAB „Baltijos liftai“ netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Ieškovės UAB „Šiaulių liftas“ ir UAB „Baltijos liftai“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą ir ieškovių ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 242 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei kitas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas labai abstrakčiai ir pažodžiui aiškino sutartį, neanalizavo visos sutarties kaip vientiso dokumento, taip pat nesirėmė detaliau šalių tarpusavio teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, verslo standartais, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog sutarties 5.2.2 punkte minimi įsipareigojimai neapima įsipareigojimų bendrovės darbuotojams, todėl pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, suformuluotas LR CK 6.193 straipsnyje bei teismų praktikoje. Minėtas materialinės teisės normų pažeidimas nulėmė tai, kad buvo pažeistos ir teisės normos, reglamentuojančios sutartinę civilinę atsakomybę.

2. Pažymėjo, kad visiškai nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovės neįrodė, kad atsakovai joms pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją, nes šioje byloje neginčijamai nustatyta ir konstatuota, kad sutarties sudarymo laikotarpiu įsipareigojimai darbuotojui nebuvo įtraukti į finansinę atskaitomybę, kuri buvo pateikta ieškovėms. Tą patvirtina į bylą pateikti dokumentai, skaičiavimai, liudytojų paaiškinimai. Be to, visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovės papildomai neprašė informacijos apie darbuotojus.

3. Be to, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos akcininkui yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi ieškovės, žinodamos realius bendrovės įsipareigojimus nebūtų prisiėmusios rizikos dėl galimų reikalavimų išmokėti kompensacijas darbuotojams ir atitinkamai nebūtų mokėjusios tokios kainos už akcijas, kurią sumokėjo.

4. Nurodo, kad nagrinėjamos bylos kontekste pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, visą įrodinėjimo naštą perkeldamas ieškovėms, nors pagal įrodinėjimo taisykles, atsakovai turi pareigą įrodyti savo teiginius / atsikirtimus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. vien atsakovų žodiniai paaiškinimai, nepateikus jokių rašytinių įrodymų, negali būti laikomi teismo sprendimo pagrindimu, kadangi teismas objektyviai šių aplinkybių patikrinti negali, todėl sprendimo argumentavimas prielaidomis neatitinka nustatytų įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai J. B. ir V. B. nurodė, kad ieškovių apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat nurodė, kad teismas teisingai nustatė, jog ieškovė informacijos apie įsipareigojimus darbuotojams pateikti neprašė ir ja nesidomėjo, be to, atsakovai buvo suinteresuoti, kad kuo daugiau rašytinių įrodymų būtų pateikta į bylą, tačiau ieškovės akivaizdžiai vengė pateikti teismui atsakovų prašomus procesinius dokumentus, susijusius su šia byla. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris buvo pagrįstas visapusišku ir objektyviu byloje esančių aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas sprendime objektyviai ir vienodai vertino tiek ieškovių, tiek atsakovų pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, todėl nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Apeliaciniu skundo ieškovės nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškovių reikalavimą solidariai iš atsakovų sutuoktinių J. B. ir V. B. priteisti 5390,44 Lt dydžio nuostolių atlyginimą UAB „Baltijos liftai“ naudai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2010-11-03 tarp UAB „Baltijos liftai“ ir atsakovų buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovai pardavė savo turimas UAB „Šiaulių liftas“ akcijas, kurios sudarė 95,76 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, o akcijų paketo kaina – 1011765,00 Lt (20–23 b. l.). 2011-11-14 S. Ž. kreipėsi į UAB „Šiaulių liftas“ su reikalavimu išmokėti jam neišmokėtą kompensaciją už nesuteiktas papildomas atostogas, kuri 2010-09-01 atleidžiant iš darbo nebuvo išmokėta (18 b. l.). UAB „Šiaulių liftas“ S. Ž. išmokėjo 3125,37 Lt, o iš viso su mokesčiais – 5479,22 Lt.

Vienas iš apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad atsakovai ieškovei UAB „Baltijos liftai“ prieš sudarant sutartį pateikė ne visą jiems žinomą reikšmingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, o atsakovai teisme šios aplinkybės nepaneigė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CK 6.163 straipsnio 4 dalies nustatyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Iš to darytina išvada, kad tuo atveju, kai šalys yra verslininkai ir jie sudaro sutartis, tai aplinkybę, kad buvo pateikta visa sutarčiai sudaryti reikalinga informacija, privalo įrodyti ta šalis, kuri turėjo šią informacijos pateikimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-77/2012). Nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar atsakovai, būdami įmonės akcininkais, ieškovei UAB “Baltijos liftai” suteikė visą jiems žinomą informaciją apie UAB “Šiaulių liftas” finansinę būklę.

Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Baltijos liftai“ ir atsakovų, 5.2.2. p. punkte pardavėjai (atsakovai) patvirtino, kad bendrovės finansinę padėtį apibūdinantys dokumentai, kurie yra pridedami prie sutarties atskiru priedu, yra teisingi, parengti laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir juose pateikti duomenys apie bendrovės finansinę padėtį, įsipareigojimus, turtą, nuosavą kapitalą atitinka realią situaciją, bendrovės realią finansinę padėtį, faktiškai egzistuojančius įsipareigojimus ir faktiškai valdomą turtą; bendrovė neturi jokių pradelstų skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Socialinio draudimo fondo valdybai bei kitoms valstybinėms institucijoms, kurioms pareigą mokėti mokesčius yra nustatę teisės aktai.

Nors pirmosios instancijos teismas spendime netinkamai aiškino sutarties nuostatas, nurodydamas, kad į akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nėra įtraukti įsipareigojimai darbuotojams, kadangi tokie įsipareigojimai turi atsispindėti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose (balanse), pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovams nebuvo žinoma apie įsipareigojimus darbuotojams dėl neišmokėtų kompensacijų už nepanaudotas atostogas. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad S. Ž. iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo UAB „Šiaulių liftas“ būtų reiškęs pretenzijas dėl neišmokėtos kompensacijos, nors pats pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad tikėjosi išeinant iš darbo gauti kompensaciją (103 b. l.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad, UAB „Šiaulių liftas“ vadovaujant J. B., darbuotojai būtų kreipęsi į J. B. su prašymais dėl papildomų atostogų suteikimo. Atsakovas J. B. tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdžiuose nuosekliai teigė, kad jam apie neišmokėtą kompensaciją nebuvo žinoma, kadangi visas atostogas žymėdavo personalo vadovė, jas apskaičiuodavo buhalterė, o jis tik pasirašydavo parengtus įsakymus (pirmosios instancijos teismo jau konstatuota, kad J. B., būdamas įmonės direktoriumi, nebuvo atidus ir rūpestingas, todėl iš jo priteista įmonės patirta žala – 88,78 Lt). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nusprendė nesivadovauti M. M. teisme duotais parodymais kaip neobjektyviais, kadangi liudytoja šiuo metu tebedirba pas vieną iš ieškovių, t. y. UAB „Šiaulių liftas“. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesivadovauti ir liudytojo S. Ž. parodymais. Teismo posėdyje liudytojas nurodė, jog buvo nemėgiamas direktoriaus, jaučiasi nuskriaustas. Be to, liudytojas S. Ž. nurodė, kad žinojo, jog jam priklauso papildomos atostogos, raštu papildomų atostogų neprašydavo, nes tikėjosi jas atgauti išeinant iš darbo, tačiau vėliau tame pačiame teismo posėdyje nurodė, kad atleidimo iš darbo metu apie neišmokėtus atostoginius jam nebuvo žinoma. Tokie nenuoseklūs liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip nešališki, priešingai, tai gali būti vertinama kaip suinteresuotumas bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovai nežinojo apie S. Ž. neišmokėtą kompensaciją, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai neįvykdė CK 6.163 str. 4 d. nurodytos pareigos ir padarė žalą ieškovei UAB „Baltijos liftai“.

Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė UAB „Baltijos liftai“, turėdama galimybę susipažinti su visais įmonės buhalteriniais dokumentais, pati netikrino atsiskaitymų su darbuotojais, jais nesidomėjo. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktos asmens kortelės akivaizdu, jog S. Ž. kurį laiką nebuvo suteikiamos atostogos už stažą, ieškovė UAB „Baltijos liftai“, prieš sudarydama akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl jos derėdamasi pusę metų, turėjo galimybę susipažinti su įmonės darbuotojų atsiskaitymais susijusiais dokumentais, byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsisakę juos pateikti.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė UAB „Baltijos liftai“, žinodama realius įmonės įsipareigojimus, nebūtų mokėjusi tokios kainos už akcijas, kurią sumokėjo. Visų pirma, iš apeliacinės instancijos teisme pateiktų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie kaip priedas buvo pridėti prie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, matyti, kad 2010-09-30 į UAB „Šiaulių liftas“ balansą buvo įrašytas 1172979 Lt įmonės turtas bei 262402 Lt mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Lyginant tuo metu buvusį įmonės turtą, įsipareigojimus ir už akcijas sumokėtą 1011765 Lt sumą su 5479,22 Lt įsipareigojimu darbuotojui akivaizdu, kad pastaroji suma yra mažareikšmė ir nebūtų turėjusi reikšmės sutartai akcijų paketo kainai. Taip pat pažymėtina, kad prieš sudarant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai ieškovei UAB „Baltijos liftai“ pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtinančius realią UAB „Šiaulių liftas“ finansinę padėtį, kadangi 5479,22 Lt įsipareigojimas darbuotojui, išaiškėjęs po akcijų pardavimo, iš esmės nepadarė jokios įtakos įmonės finansinei būklei, byloje nėra duomenų, kad dėl to būtų sumažėjęs įmonės pelnas, finansinis pajėgumas, ar kad įmonė būtų tapusi nemokia. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje iš viso nėra nurodyta, kad akcijų paketo kaina yra priklausoma nuo įmonės įsipareigojimų, todėl ieškovės UAB „Baltijos liftas“ teiginiai, kad ji galbūt nebūtų mokėjusi tokios įmonės kainos, kokią sumokėjo, jeigu būtų žinojusi apie įmonės įsipareigojimą darbuotojui, laikytini hipotetiniais ir visiškai nepagrįstais.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir, remdamasi bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinį skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjosLaisvė AleknavičienėBirutė Simonaitienė