Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui I. M. apribota teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Enterada“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas nemokumo administratoriaus prašymas apriboti apelianto, kaip buvusio BUAB „Enterada“ vadovo, teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu trejus metus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos

13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė nemokumo administratoriaus ieškinį, pateiktą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-462-1117/2024, apelianto atsiliepimą į jį kartu su priedais bei EPP kortelės išrašą kartu su nemokumo administratoriaus prašymu prijungti naujus įrodymus (skundžiamą nutartį). Nurodė, kad teikiami įrodymai pagrindžia atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, jog apeliantas su nemokumo administratoriumi bendradarbiauja, teikė jam išsamius paaiškinimus ir perdavė informaciją apie turtą ir dokumentus Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-462-1117/2024.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, prašomų prijungti duomenų sąsajumą su ginčo dalyku, taip pat į tai, kad dalyvaujantiems byloje asmenims turėjo galimybę susipažinti su naujai teikiamais įrodymais bei pasisakyti dėl jų, nenustatęs piktnaudžiavimo teise fakto, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, nutaria pateiktus duomenis priimti ir esant poreikiui vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės taikymo

17. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti JANĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.

18. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios sąlygos, todėl teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti pareigas, esant bent vienai iš nurodytų sąlygų.

19. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje (iš esmės identiškas teisinis reguliavimas dėl juridinio asmens vadovo teisės eiti pareigas apribojimo ir jo taikymo sąlygų yra įtvirtintas ir JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalyse, todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo praktikos ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-553/2022).

20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus juridinio asmens vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-443-881/2020; 2022 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-795-910/2022 29 punktas).

21. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalis) nustatyta poveikio priemonė (teisės apribojimas) yra ne teismo nuobauda, o sui generis (savita) bankroto bylą nagrinėjančio teismo civilinio proceso tvarka taikoma poveikio priemonė, užtikrinanti ne tik procesinių, bet ir materialinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi buvęs BUAB ,,Enterada“ vadovas I. M. per 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, buvo įpareigotas perduoti visą bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal įsiteisėjimo dienai, t. y. 2023 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą balansą. Byloje pateiktas patvirtinimas, kad ši nutartis apeliantui buvo įteikta (1 t., b. l. 75). Apeliantui taip pat buvo įteiktas nemokumo administratoriaus įsakymas, kokį turtą ir kokius dokumentus jis privalo perduoti nemokumo administratoriui (1 t., b. l. 73–74). Įsakymas apeliantui buvo išsiųstas bendrovės registracijos adresu ir žinomais buvusio vadovo ir akcininko adresais, taip pat elektroniniu paštu. Kadangi apeliantas nevykdė nutartimi nustatytų įpareigojimų, teismas, atsižvelgdamas į nemokumo administratoriaus prašymą, 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi skyrė apeliantui 300 Eur baudą. Be kita ko, išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo įstatyme nustatytos pareigos vykdymo. Apeliantui nevykdant ir 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties, nemokumo administratoriui pakartotinai pateikus prašymą dėl baudos skyrimo, teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi skyrė apeliantui 500 Eur baudą. Duomenų, kad apeliantas įvykdė teismo nutartis, perdavė administratoriui bendrovės turtą ar su juo susijusius dokumentus, teikė paaiškinimus, byloje pateikta nebuvo.

23. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad nemokumo administratorius Telšių apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį patikslino, prašydamas iš I. M. BUAB ,,Enterada“ naudai priteisti 100 957,55 Eur nuostolių atlyginimo. Paaiškino, kad I. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis nevykdė JANĮ reikalavimų ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. ir 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarčių, t. y. nors turėjo pareigą perduoti nemokumo administratoriui visą valdomą ir naudojamą turtą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, duomenis bei su tuo susijusius dokumentus ir informaciją apie BUAB ,,Enterada“ veiklą, tačiau net ir raginamas to nepadarė. Apelianto teismui pateiktame atsiliepime į nemokumo administratoriaus ieškinį nors ir nurodomos aplinkybės dėl tam tikrų duomenų nepateikimo, tačiau nepaaiškinama dėl kokių priežasčių apeliantas nevykdė Vilniaus apygardos teismo nutarčių.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad buvęs BUAB „Enterada“ vadovas nebendradarbiauja su nemokumo administratoriumi, nevykdo teismo nurodymų, teismo nutartimi paskirtų baudų skyrimas buvo neveiksmingas, nėra duomenų, sudarančių pagrindą tikėti, kad jis ateityje ketina vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, o apelianto argumentai, jog ši išvada buvo padaryta formaliai, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai – nemokumo administratoriaus patikslintas ieškinys ir apelianto atsiliepimas į jį – nepaneigia pirmiau nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos byloje nustatytais duomenimis.

25. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentui, kad nemokumo administratorius nuslėpė nuo teismo, jog apelianto atžvilgiu yra pareiškęs ieškinį dėl žalos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-462-1117/2024). Byloje pateiktas Vilniaus apygardos teismui adresuotas nemokumo administratoriaus 2024 m. vasario 12 d. raštas dėl informacijos pateikimo, kurio 3 punkte pažymėta, kad nemokumo administratorius 2024 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismą Telšių rūmus su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio BUAB ,,Enterada“ vadovo, nurodytas bylos numeris bei parengiamojo posėdžio data.

26. Nors apeliantas teigia, kad nemokumo administratorius yra priešiškai nusiteikęs jo atžvilgiu ir inicijuodamas procesą šioje byloje bei prašydamas apriboti apelianto teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu ir analogiškais pagrindais reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo siekia dvigubo apelianto nubaudimo, tačiau, viena vertus, aplinkybė, kad nemokumo administratorius yra priešiškai nusiteikęs, grindžiama apelianto subjektyviu vertinimu. Kita vertus, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-462-1117/2024 yra nagrinėjamas reikalavimas dėl žalos bendrovei atlyginimo, o šiuo atveju skundžiamoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl vadovo atsakomybės nevykdant teismo įpareigojimo. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytose bylose buvo sprendžiami klausimai nėra tapatūs, nėra pagrindo teigti, jog apeliantą siekiama nubausti du kartus už tą patį.

27. Bendrovę pripažinus nemokia, jos vadovas privalo užtikrinti ne tik tinkamą įmonės dokumentų ir turto perdavimą teismo paskirtam nemokumo administratoriui, bet ir bendradarbiauti su administratoriumi viso bankroto proceso metu bei netrukdyti vykdomoms bankroto procedūroms. Apelianto abstraktūs samprotavimai, kad pats nemokumo administratorius gali gauti duomenis, nepaneigia paties pareigos įvykdyti teismo įpareigojimus, juolab kad apeliantas nenurodė, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad nemokumo administratorius būtų pažeidęs bendradarbiavimo pareigą ar nevykdęs kitų JANĮ numatytų pareigų, ar būtų neaiški prašomų pateikti duomenų apimtis.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, kad apeliantas nebuvo informuotas apie prašymo dėl apribojimo eiti pareigas nagrinėjimą, todėl buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad nemokumo administratoriaus prašymas dėl teisių buvusiam BUAB ,,Enterada“ vadovui teisme gautas 2024 m. kovo 21 d. (DOK-10547) ir 2024 m. kovo 23 d. teisėjo rezoliucija priimtas. Per EPP (elektroninių paslaugų portalą) BUAB ,,Enterada“ nemokumo administratoriui ir buvusiam vadovui I. M. 2024 m. kovo 25 d. išsiųstas pranešimas su informacija, kad teisėjo 2024 m. kovo 23 d. rezoliucija buvo priimtas nemokumo administratoriaus prašymas dėl teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo buvusiam BUAB „Enterada“ vadovui I. M., nustatytas 14 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui pateikti, paskirta teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka data ir pridėta prašymo kopija. Apie rašytinį teismo posėdį taip pat informuota CPK 133, 153 straipsniuose nustatyta tvarka.

29. Papildomai pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei apie skundžiamą nutartį apeliantas sužinojo tik 2024 m. balandžio 18 d., tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nuspręsti, kad įpareigojimai neįvykdyti dėl objektyviai pateisinamų priežasčių, o ir duomenų, kad būtų įvykdęs nemokumo administratoriaus reikalavimą, nepateikė. Vien abstraktūs apelianto teiginiai, kad kitoje apelianto atžvilgiu nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pateikta dalis duomenų, savaime nepagrindžia aplinkybės, jog teismo įpareigojimai buvo įvykdyti tinkamai.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė apeliantui poveikio priemonę – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą trejiems metams. Apeliantas nepagrindė, kad paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga ir (ar) varžo jo teises, daugiau nei būtina užtikrinti procesinių ir materialinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.