Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamosios bylos Nr. 1A-607-175-2014

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01207-2013-9

2014 m. rugsėjo 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nuteistojo V. Č. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. (3 epizodai), 145 str. 1 d., ir nuteistas: pagal BK 140 str. 2 d. (2013-08-19 smurtas artimoje aplinkoje) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 145 str. 1 d. (2013-08-19 grasinimas nužudyti) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 str. 2 d. (2013-09-20 smurtas artimoje aplinkoje) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 str. 2 d. (2013-10-07 smurtas artimoje aplinkoje) – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-07-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-08-19 21.05 val. iki 2013-08-21 14.10 val., nuo 2013-10-07 20 val. iki 2013-10-09 16.50 val., t. y. iš viso 4 paros ir paskirta 2 (dvejų) metų 26 (dvidešimt šešių) dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. nuteistas už tai, kad jis 2013-08-19, apie 20.00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mažiausiai tris kartus kumščiu smogė savo sugyventinei J. B. į nugarą, koją, ranką, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą;

be to, jis 2013-08-19, apie 20.00 val., toje pačioje vietoje, būdamas agresyvus, prieš suduodant nukentėjusiajai J. B., grasino ją nužudyti, sakydamas „užmušiu tave, pakarsiu ir niekas neras“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

be to, jis 2013-09-20, apie 20.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė savo sugyventinei J. B. į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą;

be to, jis 2013-10-07, apie 19.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą įspyrė savo sugyventinei J. B. į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo V. Č. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame yra ginčijama laisvės atėmimo bausmė, o nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamų veikų kvali­fi­ka­vi­mas neginčijamas. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas ir skirdamas V. Č. bausmes laikėsi bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą.

V. Č. padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinanti ap­lin­ky­bė pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti ap­linkybė - kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginę įtaką nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). V. Č. nedirba, yra nevedęs, anksčiau buvo teistas šešis kartus, paskutinius du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę J. B., taip pat turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kadangi nusi­kal­timus padarė neiš­ny­kusio teistumo metu, kas pagal BK 27 str. 1 d. yra laikoma nusi­kal­timų reci­dyvu, nuteistasis yra recidyvistas. Visa tai leidžia manyti, kad anksčiau paskirtos bausmės nuteis­ta­jam įtakos nepada­rė, jo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, yra nulemti susiformavusių nei­giamų nuteis­to­jo dorovinių ir vertybinių nuostatų. Be to, BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nu­sikaltimo padarymą teis­mas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 140 str. 2 d. str. sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo yra numatytos ir kitos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas. BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatytos visų rūšių bausmės. Tačiau esant nustatytoms aplin­ky­bėms, ku­rias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam pa­grįstai skyrė laisvės atė­mimo bausmes, nes tik realios lais­vės atėmimo bausmės pasky­ri­mas V. Č. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tiks­lų įgyvendinimą – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebe­nu­si­kalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam gali­my­bę da­ryti naujas nusikalstamas veikas.

Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas va­do­vavosi BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. numatytų sankcijų ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. Byloje nustatyta viena V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo at­sa­ko­my­bę sun­ki­nanti ap­lin­ky­bė. Nustatydamas bausmių dydžius V. Č., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jo asmenybę ir pagrįstai skyrė mažesnes nei straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai bausmes, kurias teismas tinkamai subendrino ir vadovaudamasis BK 64¹ str. sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad paskirtoji galutinė bausmė tikrai nėra per griežta ir neprieš­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems baus­mės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo jos dar labiau švelninti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistojo V. Č. apelia­ci­nia­me skun­de nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai išnagrinėtos ir įver­tintos pirmosios instan­ci­jos teis­me. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistajam dėl jo sveikatos būklės yra reikalingas reabilitacinis gydymas, negali būti ver­ti­na­ma kaip išimtinė aplinkybė, kuri leistų manyti, jog BK 41 str. 2 d. numa­tyti bausmės tikslai bus pa­siekti V. Č. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be to, BVK ir kiti poįstatyminiai aktai nuteistiesiems užtikrina tokią pačią sveikatos priežiūrą kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Pažymėtina ir tai, kad, kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, nuteistajam gali būti atidėtas nuosprendžio vykdymas, kol jis pasveiks (BPK 338 str. 1 d. 1 p.). Tačiau nuosprendžio vykdymas atidedamas nuosprendžiui įsiteisėjus ir šį klausimą nuteistojo, jo gynėjo arba kitų asmenų prašymu sprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 338 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apy­lin­kės teismas ap­kaltinamajame nuosprendyje išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmių rūšies, jų dy­džio ir subendrinimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo, todėl nuos­pren­dis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. Č., išlaidas iki 2014 m. rugsėjo 16 d. sudaro 206,80 Lt / 59,89 EUR (t. 3, b. l. 22). BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c) p. įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Č. apeliacinį skun­dą atmesti.