- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- AN2-102-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00177-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Institucija
- VA VPK Širvintų RPK
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 1 200 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 28 straipsniu, A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – jai suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 19 d.. Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 5 dalimi, A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – jai priklausančio automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. gruodžio 19 d., apie 20.50 val., vairuodama automobilį „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama ta pačia kryptimi, nesilaikė saugaus atstumo, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti automobilį, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį „Mercedes Benz C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio pakeitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kelio atitvarus. A. M. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jų aplinkybių nustatymo, kai jai nustatytas lengvas 1,12 promilės neblaivumo laipsnis.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti nutarimo dalį, kuria jai paskirta administracinio poveikio priemonė – jai priklausančio automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas nesutikimu su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėta, kad ji nepripažino savo kaltės dėl to, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) ir, kad tai lėmė automobilio „Mercedes Benz C200“ bei kelio atitvarų sugadinimą. Priešingai, ji į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad negalėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir išvengti susidūrimo. Automobilis „Mercedes Benz C200“ neturėjo galinių žibintų, todėl tamsiuoju paros metu neapšviestame kelio ruože buvo nematomas ir staigiai „iššoko“ (jo vairuotojas „pakišo“ savo automobilį) iš kitos eismo juostos priešais jos vairuojamą automobilį. Ji nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, nes vairavo atsargiai, neviršijo leistino važiavimo greičio, važiavo dešiniąja eismo juosta, neatliko staigių ir pavojingų manevrų bei nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio arba dėl to nėra jos kaltės. Teigiama, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai ir administracinio nusižengimo protokole yra esminių trūkumų, nes nenustatyta ir nenurodyta: automobilių judėjimo ir stabdymo žymės, tai, kad automobilio „Mercedes Benz C200“ galinė dalis neturėjo apšvietimo, nors ji prašė policijos pareigūnų tai užfiksuoti, automobilių ir kito turto sugadinimai, tai, ar buvo atlikta automobilių privalomoji techninė apžiūra ir, ar jie galėjo dalyvauti viešajame eisme. Paminėta ir tai, kad apylinkės teismas pažeidė ANK 636 straipsnio 3 dalį, nes nutarimo aprašomojoje dalyje aprašė ne veiką, kurią ji padarė, o perrašė aplinkybes, kurios nurodytos administracinio nusižengimo protokole. Be to, apylinkės teismas neteisėtai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Iš jos paaiškinimų, užfiksuotų administracinio nusižengimo protokole, matyti, kad ji pageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime teisme, tačiau prieš teismo posėdį ji sulaukė teismo posėdžių sekretorės skambučio, kuri ragino ją sutikti su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, nes bylos aplinkybės yra aiškios ir nurodė jai atskiru pareiškimu prašyti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pripažinti kaltę ir gailėtis. Stokodama teisinių žinių ir neturėdama teisinės pagalbos ji elektroniniu paštu atsiuntė teismui atitinkamą pareiškimą. Pažymėta, kad elektroninis laiškas, kai nėra galimybės nustatyti jį parašiusio (išsiuntusio) asmens tapatybės (nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu, pateiktas ne per Lietuvos teismų elektroniniu paslaugų portalą), negali būti laikomas procesiniu dokumentu, išreiškiančiu proceso dalyvių valią. Apeliantė taip pat nesutinka su apylinkės teismo jai paskirta administracinio poveikio priemone – automobilio konfiskavimu, kurią vertina, kaip neproporcingą padarytam nusižengimui ir jos asmenybei.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje keistinas ir naikintina paskirta administracinio poveikio priemonė.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
6. Pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde neginčijama, jog administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai jai nustatytas 1,12 promilės neblaivumas. Be A. M. prisipažinimo, kuris išreikštas jos paaiškinimuose, užfiksuotose administracinio nusižengimo protokole (b. l. 1), elektroniniame laiške (b. l. 20) ir apeliaciniame skunde (b. l. 38), jos kaltę dėl to pagrindžia alkotesterio kvito rodmenys (b. l. 11). Be to, apeliaciniame skunde neginčijama A. M. paskirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda – bauda ir švelnesnė administracinio poveikio priemonė – jai suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, negu numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje (nors, akivaizdu, per klaidą, nes jai papildomai nepaskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai). Apygardos teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų dar labiau švelninti A. M. paskirtas administracinę nuobaudą ir nurodytą administracinio poveikio priemonę. Ginčo dėl to byloje nėra, todėl apygardos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.
7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta A. M., visų pirma, neigia savo kaltę padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė A. V. priklausančio automobilio ir kelio atitvarų sugadinimą, teigia, kad automobilis „Mercedes Benz C200“ neturėjo galinių žibintų (jo galinė dalis buvo neapšviesta), todėl tamsiuoju paros metu neapšviestame kelio ruože jis buvo nematomas ir staigiai „iššoko“ iš kitos eismo juostos priešais jos vairuojamą automobilį (A. V. „pakišo“ savo automobilį), todėl ji negalėjo išvengti susidūrimo. Taip apeliantė iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu.
8. ANK 569 straipsnio 5 dalies pagrindu teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas išvadas padaro nesiėmęs įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Jei tokių trūkumų nenustatoma, tai teismo padarytų išvadų neatitiktis proceso dalyvių lūkesčiams ar vertinimams nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto sprendimo (nutarties ar nutarimo) priėmimą.
9. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, sprendžia, kad apylinkės teismas nepadarė įrodymų vertinimo pažeidimų.
10. Pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde iškelta versija, jog administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. nematė automobilio „Mercedes Benz C200“ ir, kad jis netikėtai persirikiavo priešais jos vairuojamą automobilį, prieštarauja jos pačios iš karto po eismo įvykio duotiems paaiškinimams, kurie užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole (b. l. 1). Iš jų matyti, kad A. M., važiuodama antrąja eismo juosta, pamatė raudonas juosteles, pamirkčiojo tolimosiomis šviesomis, pamatė, kad ten yra automobilis, kuris taip pat važiavo antrąja eismo juosta, ji sulėtino greitį, rikiavosi į pirmąją eismo juostą, o kitas automobilis – rikiavosi lygiagrečiai su ja ir ji pajautė smūgį. Tokie A. M. duoti paaiškinimai, kurie nutylimi apeliaciniame skunde, rodo, kad ji iš anksto pastebėjo automobilį „Mercedes Benz C200“ ir jį matė iki pat susidūrimo, be to, neleidžia spręsti, kad šio automobilio persirikiavimas A. M. buvo netikėtas, nes ji pati, važiuodama jam iš galo ir mirkčiodama tolimosiomis šviesomis, ragino jį tai padaryti. Paminėtina ir tai, kad A. M. apylinkės teismui adresuotame elektroniniame laiške (b. l. 20) dar kartą pripažino savo kaltę padariusi jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi. Tai sustiprina A. M. duotų pirminių paaiškinimų patikimumą.
11. Dar daugiau, apeliaciniame skunde iškelta versija prieštarauja automobilio „Mercedes Benz C200“ vairuotojo A. V. iš karto po eismo įvykio duotiems paaiškinimams (b. l. 4), iš kurių matyti, kad jis važiavo antrąja eismo juosta, pastebėjo iš galo artėjančio automobilio šviesas ir norėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą, tačiau minėtas automobilis labai greitai priartėjo ir norėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą, tada jis pajuto smūgį į automobilio galą. Iš esmės analogiškus paaiškinimus A. V. davė į eismo įvykio vietą atvykusiai tyrėjai M. B., kurios tarnybiniame pranešime (b. l. 5) užfiksuota, kad A. V. paaiškino, jog važiuodamas automobiliu antrąja eismo juosta pastebėjo iš galo greitai artėjantį automobilį, kuris pamirkčiojo tolimosiomis šviesomis, jis rikiavosi į pirmąją eismo juostą, o kitas automobilis – pradėjo rikiuotis tuo pačiu metu ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą. Toks A. V. duotų paaiškinimų nuoseklumas atspindi jų patikimumą. Tokie A. V. duoti paaiškinimai taip pat leidžia spręsti, kad A. M. iš anksto pastebėjo jo vairuojamą automobilį, nes jam mirkčiojo tolimosiomis šviesomis, taip pat A. V. veiksmuose neleidžia įžvelgti pavojingo vairavimo požymių.
12. Pateiktų įrodymų sugretinimas rodo, kad jie savo esme sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vienas kitą papildo, todėl yra patikimi. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog A. M. matė A. V. vairuojamą automobilį, nepriklausomai nuo to, ar jame buvo įrengti galiniai žibintai (ar jo galinė dalis buvo apšviesta) ir, kad jo persirikiavimas nebuvo A. M. netikėtas, staigus, A. V. „nepakišo“ savo vairuojamo automobilio priešais A. M. vairuojamą automobilį, kaip tai bandoma pateikti apeliaciniame skunde. Priešingai, iš to, kad A. M. greitai priartėjo, mirkčiodama tolimosiomis šviesomis ragino A. V. persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, abu automobiliai rikiavosi lygiagrečiai ir A. M. atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą, galima suprasti, kad ji bandė apvažiuoti A. V. vairuojamą automobilį iš dešinės, nors jis rikiavosi, kad ją praleisti, todėl pati sukėlė pavojingą situaciją.
13. Pastebėtina ir tai, kad A. M. versiją, jog ji nematė automobilio „Mercedes Benz C200“ ir, kad jis netikėtai persirikiavo priešais jos vairuojamą automobilį, pirmą kartą iškėlė apeliaciniame skunde. Nors apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. M. apie tai iš karto nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau tokie jos paaiškinimai nėra užfiksuoti nei į įvykio vietą atvykusios tyrėjos M. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 5), nei iš karto po įvykio surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 1) – čia užfiksuoti priešingi A. M. duoti paaiškinimai. Nors apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad policijos pareigūnai A. M. nurodė, jog visus paaiškinimus ji galės duoti apklausiama teisme, tačiau byla buvo neteisėtai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pirmiausia pažymėtina, kad tai neatėmė A. M. galimybės nurodyti jai rūpimas aplinkybes duodant paaiškinimus, kurie užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole ir vėliau apylinkės teismui adresuotame elektroniniame laiške (b. l. 20), tačiau ji to nepadarė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad elektroninis laiškas, kai nėra galimybės nustatyti jį parašiusio (išsiuntusio) asmens tapatybės, apskritai negali būti laikomas procesiniu dokumentu, išreiškiančiu proceso dalyvių valią, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati A. M. neneigia, jog šį elektroninį laišką parašė ir atsiuntė būtent ji. Pastebėtina ir tai, kad šis elektroninis laiškas atsiųstas iš to paties elektroninio pašto, kurio adresą ji, kaip savo kontaktinius duomenis, nurodė administracinio nusižengimo protokole. Atsižvelgiant į tai, kad nėra abejonių dėl šio elektroninio laiško priklausomybės A. M., apylinkės teismas teisėtai juo rėmėsi spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo tvarkos. Šiame elektroniniame laiške pati A. M. prašė apylinkės teismo bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tai apylinkės teismui leido nesivadovauti jos administracinio nusižengimo protokole prieš tai išreikštu pageidavimu dalyvauti bylos nagrinėjime teisme. Dar daugiau, iš šiame elektroniniame laiške esančio A. M. paaiškinimo, kad ji neturi galimybės prisijungti prie „Zoom“ programos, akivaizdu, jog jai buvo sudaryta galimybė būti išklausytai garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, tačiau nepasinaudojo tokia galimybe. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kad teismo posėdžių sekretorė vertė A. M. pripažinti savo kaltę, išreikšti gailėjimąsi ir prašyti bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka yra deklaratyvūs. Teismo posėdžių sekretorė S. J. tarnybiniame pranešime (b. l. 56) paneigė apeliaciniame skunde nurodytus kaltinimus. ANK 630 straipsnio 2 dalies pagrindu administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju tiek iš A. M. duotų paaiškinimų, kurie užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, tiek iš jos teismui adresuoto elektroninio laiško matyti, kad ji pripažino savo kaltę ir prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl apylinkės teismas teisėtai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Šiame kontekste pastebėtina tai, kad apeliaciniame skunde nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-28-255/2021 susiklostė priešinga nagrinėjamai situacija, nes joje pareiškėjos atstovas teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjos atstovo užimtumo kitoje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas jo netenkino ir nusprendė skirti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka proceso šalims nedalyvaujant. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas nurodytus apeliacinio skundo argumentus vertina, kaip A. M. bandymą išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.
14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde iškelta versija yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai ir administracinio nusižengimo protokole yra esminių trūkumų, tačiau apygardos teismas tai taip pat vertina, kaip A. M. nesutikimą su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų pakanka A. M. kaltei padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįsti. Apeliaciniame skunde akcentuojamos nenustatytos automobilių judėjimo ir stabdymo žymės, duomenų apie automobilio „Mercedes Benz C200“ techninę būklę nebuvimas ir kitos aplinkybės yra susijusios su apeliaciniame skunde iškelta versija, kuri yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma, todėl neturi reikšmės A. M. veiksmų kvalifikavimui. Apygardos teismo vertinimu, A. M. pareikštas kaltinimas suformuluotas aiškiai, ji suvokia, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę ir gali gintis nuo jai pareikšto kaltinimo – tai akivaizdu iš apeliacinio skundo argumentų, todėl konstatuoti, kad administracinio nusižengimo protokolas turi esminių trūkumų, nėra pagrindo. Kita vertus, skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje išties nurodytos ne visos veikos, kurią padarė A. M., aplinkybės, todėl apygardos teismas ją patikslina.
15. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama, kad administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą. Šio punkto pagrindu eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nagrinėjamu atveju A. M. inkriminuojamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas yra susijęs su Kelių eismo taisyklių 126 punktu, kuriame numatyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Būtent šiame punkte sukonkretinama, kuo pasireiškė A. M. padarytas Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintos bendrosios pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai pažeidimas: nesilaikydama tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojantį automobilį „Mercedes Benz C200“, ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų jo vairuotojo A. V. bei kelio statinių saugumui.
16. Iš apeliacinio skundo matyti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. nesutinka su jai paskirta administracinio poveikio priemone – automobilio konfiskavimu. Apygardos teismas tam pritaria. ANK 423 straipsnio 5 dalies pagrindu už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Kita vertus, pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pastebėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas ANK 423 straipsnio 5 dalyje turto konfiskavimo galimybę susiejo su šio straipsnio 3 dalyje numatyta administracinį nusižengimą kvalifikuojančia aplinkybe – asmens neblaivumu arba apsvaigimu nuo psichika veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju A. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji padarė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų pažeidimą, kuris lėmė A. V. priklausančio automobilio ir kelio atitvarų sugadinimą ir vartojo alkoholį (nustatytas 1,12 promilės neblaivumas) po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nors A. M. duotuose paaiškinimuose, kurie užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole (b. l. 1) ir tyrėjos M. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 5), pripažino ir tai, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, tačiau A. M. nebuvo dėl to kaltinama ir nėra už tai patraukta administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgdamas į tai, kad A. M. alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nėra susijęs su automobilio vairavimu ir padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, apygardos teismas sprendžia, kad šis automobilis negali būti pripažįstamas administracinio nusižengimo priemone – konfiskuotinu turtu. Apylinkės teismo nutarimas šioje dalyje keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-130-1143/2021 ir panaikinti A. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę – jai priklausančio automobilio „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Patikslinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje aprašomąją dalį nustatant, kad A. M. 2020 m. gruodžio 19 d., apie 20.50 val., Širvintų r. sav., magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys (dešinėje pusėje) 33,5 km, vairuodama automobilį „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus, važiuodama ta pačia kryptimi, nesilaikė saugaus atstumo, kad bet kuriuo metu galėtų sustabdyti automobilį, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį „Mercedes Benz C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio pakeitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kelio atitvarus, taip juos sugadino. Pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 ir 221 punktus, A. M. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jų aplinkybių nustatymo, kai jai nustatytas lengvas 1,12 promilės neblaivumo laipsnis.
Likusioje dalyje nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.