- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- e2YT-4670-1088/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00589-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- J.A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., S. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J.A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. V., S. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. A. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės G. Z. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (el. b. dok. Nr. CBP-719).
Pareiškime nurodė, kad dėl palikimo priėmimo įstatymu nustatytu terminu į notarą nesikreipė, tačiau po sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi santuokos metu įgytame bute (duomenys neskelbtini). Rūpinosi visu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu kaip savo – tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko visus priežiūros ir išlaikymo veiksmus. Taip perėmė likusius po mirties sutuoktinės kilnojamuosius daiktus. Pareiškėjas garbaus amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, todėl paveldėjimo procedūros nebuvo žinomos.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. V., R. V. atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka (el. b. dok. Nr. DOK-9410, Nr. DOK-9614).
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. A. V. ir G. Z. V. sutuoktiniai; suinteresuoti asmenys R. V., S. V. jų vaikai. G. Z. V. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis pareiškėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (įgyti santuokos metu). Kauno miesto 25-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po G. Z. V. mirties paveldėjimo byla nepradėta (el. b. dok. Nr. CBP-719).
Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Testamentų registro duomenimis po G. Z. V. mirties palikimo priėmimo/palikimo atsisakymo faktų neregistruota. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjo vardu; nurodytu adresu deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, jog jis po sutuoktinės mirties liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, o taip pat rūpinosi ir žemės sklypu (tai patvirtina ir kartu su pareiškimu pateikti duomenys; (el. b. dok. Nr. CBP-719). Teismo vertinimu, pareiškėjas savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad J. A. V. po sutuoktinės G. Z. V. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
Pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis); procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo J. A. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.