Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos ir Nijolės Danguolės Smetonienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. J. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-857/2015 dėl nuostolių atlyginimo pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei B. J. K., trečiajam asmeniui B. Š. ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 31200 Lt (9036,14 Eur) nuostolių dėl sutarties nevykdymo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir P. K.(toliau pradinė atsakovė) 2007-08-14 buvo sudariusios žemės sklypų panaudos sutartis, pagal kurias ieškovei buvo perduoti naudotis žemės ūkio paskirties sklypai – 5,36 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 14,55 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 7,31 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyse nurodytas panaudos laikotarpis – 7 metai. Šios sutartys registruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė nuo 2007 metų iki 2013 metų pavasario naudojosi minėtais žemės sklypais, tačiau 2013-05-29 pamatė, kad ūkininkas B. Š. purškia žolę chemikalais žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio plotas 14,55 ha. Kitą pievos lauką, kurio plotas 5,27 ha, tretysis asmuo B. Š. išarė ir apsėjo vasariniais javais. Paaiškėjo, kad aukščiau minėtus žemės sklypus pradinė atsakovė perdavė naudotis trečiajam asmeniui B. Š., nors buvo įsipareigojusi leisti ieškovei naudotis šiais žemės sklypais iki 2013-08-14 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dėl tokių neteisėtų pradinės atsakovės veiksmų ji patyrusi didelių nuostolių, nes investavusi į šiuos žemės sklypus, tikėdamasi 2013 metais nušienauti pievas ir aprūpinti savo ūkio gyvulius pašaru, tačiau to padaryti negalėjusi. Pievą nupurškus chemikalais ji sugadinta 100 proc. Tokiais veiksmais pradinė atsakovė padarė jai 31200 Lt nuotolį. Pieva 2012 metais buvo tręšta mėšlu (20 kratytuvų po 6 t), kas pagal biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2012 metais, patvirtintas LR Žemės ūkio ministro 2011-12-14 d. įsakymu Nr. 3D-916, mėšlo kaina už toną yra 25-35 Lt. Patirtų nuostolių suma 3600 Lt (120 t x 30 Lt). Iš žolės gamindavusi šienainį. 2012 metais pagamino 264 t šienainio, 2013 m. planavo pagaminti 230 t. Skaičiuojant pagal biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2012 metais, patvirtintas LR Žemės ūkio ministro 2011-12-14 d. įsakymu Nr. 3D-916, neteko šienainio už 27600 Lt (230 t x 120 Lt).

Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovės B. J. K. ieškovei J. B. 7325,50 Eur. Ieškinį dalyje dėl palūkanų priteisimo tenkino visiškai, iš atsakovės B. J. K. ieškovei J. B. priteisė 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-23 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 402,16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės J. B. 57,92 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui B. Š.. Priteisė iš atsakovės B. J. K. 29,09 Eur , iš ieškovės J. B. 7,26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų panaudos sutarčių termino pabaigos. Teismas sprendė, kad pradinės atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, kad 2013-05-01 sutarčių galiojimas jau buvo pasibaigęs, nes jų pabaigos terminas yra 2012-12-31, paneigia objektyvūs bylos duomenys. Iš 2013-06-13 nutarimo Nr. 54-At-00554-13 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – nutarimas) teismas nustatė, kad pagal ieškovės pareiškimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai aiškinosi žemės sklypų nupurškimo chemikalais ir suarimo aplinkybes. Pradinė atsakovė ikiteisminio tyrimo pareigūnams paaiškino, jog ji perleido žemės sklypus naudotis trečiajam asmeniui, su kuriuo bus sudarytos naujos panaudos sutartys, bei tai, kad ji neranda sutarčių su ieškove, todėl tikslios jų pasibaigimo datos neatsimena. Taip pat nurodė, jog iš nutarimo matyti, kad tretysis asmuo paaiškino, jog 2013 m. kovo mėnesį pradinė atsakovė pasiūlė dirbti jos nuosavą žemę, minėjo, jog yra sudarytos sutartys su ieškove, kurios baigiasi 2013 metais. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad pradinei atsakovei, trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad sutartys baigiasi ne 2012-12-31, kaip jie teigia, o 2013 metais, tiksli data neminima. Teismo vertinimu, visa tai patvirtina ieškovės paaiškinimus dėl sutarčių pasibaigimo datos. Teismas darė išvadą, kad pradinė atsakovė 2013-05-01 sutartimis perleisdama neatlygintinai naudotis žemės sklypus trečiajam asmeniui pažeidė jos ir ieškovės sudarytas sutartis, dėl to ieškovė negalėjo naudotis žemės sklypais ir pagaminti šienainį iš žemės sklypuose augusios žolės. Tokiais pradinės atsakovės veiksmais buvo padaryta materialinė žala ieškovei ir ieškovė - panaudos gavėja turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (LR CK 6.256 str. 1, 2 d.). Teismas nurodė, kad žemės sklypus mėšlu ieškovė tręšė tam, kad iš juose augančios žolės galėtų pagaminti šienainį, todėl žemės sklypų tręšimas mėšlu yra tik sąnaudos šienainiui pagaminti ir į žalos dydį neįskaičiuotinos. Ieškovė ieškinyje pateikė paskaičiavimą, kad iš žemės sklypų ji 2013 metais planavo pagaminti 230 t šienainio, nors tretysis asmuo teigia, kad pievos buvo nualintos, nesutiko su paskaičiavimu, nors jokių kitų paskaičiavimų, duomenų teismui nepateikė. Teismas nurodė, kad pagal biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas patvirtintas LR Žemės ūkio ministro 2011-12-14 d. įsakymu Nr. 3D-916 vienos tonos šienainio kaina 110-130 Lt (31,85 – 37,65 Eur), todėl minimalūs ieškovės patirti nuostoliai sudaro 7325,50 Eur (230 x 31,85).

Apeliaciniu skundu atsakovė B. J. K prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2015-10-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7857/2015 panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė skundžia teismo sprendimą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, nurodydama, kad ji apie įtraukimą į bylą atsakove nebuvo informuota, apie posėdį nežinojo, todėl negalėjo tinkamai ginti savo teisių. Be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo aktualios teisminės praktikos, priėmė nepagristą sprendimą. Apeliantė nurodo, kad buvo priimtas S. P. prašymas, parengtas A. K. vardu, neturint įgalinimus patvirtinančių dokumentų, procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir adresuoti S. P., t.y. netinkamam atstovui. Apeliantė nurodo, kad tikrieji ieškovės ketinimai nagrinėjant šią civilinę bylą nebuvo išsiaiškinti, o pradinė atsakovė atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, jog Sutartys buvo sudarytos iki 2012-12-31, t.y. šią dieną buvo nustatyta žemės sklypų panaudos sutarčių pabaiga, ir jos 2013-01-01 jau buvo pasibaigusios. Lingvistinis šios sutarties aiškinimas taip pat leidžia daryti tą pačią išvadą. Apeliantė mano, jog pati ieškovė sudarė sąlygas „nuostoliams" atsirasti. Nuostolių dydžio nustatymo pagrindu buvo taikytas ieškovės nurodytas LR žemės ūkio ministro 2011-12-14 įsakymas Nr.3D-916, kuriuo nustatyta vienos šienainio tonos kaina. Apeliantė taip pat nesutinka su nuostolių paskaičiavimu. Nurodo, kad negautos pajamos turi reikšti negautą pelną, tuo tarpu ieškovė šienainiu neprekiauja. Ieškovė nenurodė, teismas nenustatė sąnaudų, reikalingų šienainiui gaminti, nebuvo išskaičiuotos kitos išlaidos, kurios atsiranda gaminant šienainį. Teismas netyrė realių ieškovės pasiruošimo veiksmų, siekiant gauti konkrečias pajamas šienainio gamybai, nenustatė ankstesnių metų analogiškų darbų ir pajamų, kiek tonų iš tokios žemės hektaro ji sugebėdavo paruošti anksčiau. Teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo, atsakovo pusėje B. Š. prašo apeliacinį skundą tenkinti, Biržų rajono apylinkės teismo 2015-10-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7857/2015 panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams. Mano, kad tikroji šalių valia pasirašant ir vykdant sutartis, teismo nebuvo nustatyta. Teismui šios pareigos neįvykdžius, nebuvo atskleista bylos esmė, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas neteisingai taikė suformuotą nagrinėjamu klausimu teismų praktiką, nenustatė visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, netyrė ir neatskleidė ne tik sutarties šalių valios, bet ir atsakovo deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, įtvirtintų LR CK 6.246-6.249 straipsniuose. Panevėžio AVPK Biržų rajono PK VPK tyrėjos E. A. 2013-06-13 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra tik tyrėjos nuomonė, kuri teismui nėra privaloma, ir neturi didesnės įrodomosios galios. Sutarčių pasirašymo aplinkybės, jų sąlygos, turinys ir oficialūs registro įrašai yra painūs ir prieštaringi. Sutartys buvo pasirašytos 2007-08-14, sutartyse yra įrašas, kad panaudos sutartys galioja iki 2013 m., nurodytas panaudos laikotarpis 7 metai. Teigia, kad visos neigiamos pasekmės, jei ir galėjo kilti, vertintinos kaip atsiradusios dėl ieškovės rizikos ir kaltės. Sutartys galiojo kaip jose ir nurodyta iki 2013 metų. Joms pasibaigus ieškovė žeme nebesinaudojo ir nesiekė sudaryti naujų panaudos sutarčių. Nesant galiojančių sutarčių, jokia sutartinė atsakomybė atsakovei negalėjo kilti. Pritaria apeliantei dėl neteisingos nuostolių skaičiavimo tvarkos. Ieškovė turėjo įrodyti realius, tikruosius nuostolius ir pagrįsti jų dydį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Teismas procesinius dokumentus ir teismo šaukimą siuntė pačios atsakovės deklaruotu ir vieninteliu teismui žinomu atsakovės adresu, kas yra laikoma tinkamu įteikimu. Atsakovė nagrinėjamoje byloje buvo apklausta kaip liudytoja, todėl priėmusi atsakovo palikimą ir būdama atsakinga ir už jo skolas, turėjo pareigą domėtis bylos eiga. Toks sutarčių aiškinimas kokį apeliantė dėsto apeliaciniame skunde neatitinka nei tikrųjų šalies ketinimų, nei pažodinio sutarčių aiškinimo. Atsakovei buvo pateiktos ne tik sutarčių kopijos, bet ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame sutarčių galiojimo terminas aiškiai nurodytas 2013 m. rugpjūčio 14 d. Neteisingas ir niekuo nepagrįstas trečiojo asmens B. Š. atsiliepimo teiginys, kuriuo remiasi apeliaciniame skunde atsakovė, kad ieškovė jam sakė, jog žemės sklypų panaudos sutartys, sudarytos su atsakove, baigiasi 2013 m. gegužės 14 d. Ieškovė planavo 2013 metais nušienauti pievas ir aprūpinti savo ūkio gyvulius pašaru, tačiau to padaryti nebegalėjo. Sumažėjus galimybei pasigaminti reikiamą kiekį šienainio, pievą nupurškus chemikalais, ji sugadinta 100 proc. Neleisdama iki sutarties termino pabaigos naudotis ieškovei sutartimis perduotais žemės sklypais, atsakovė padarė ieškovei materialinį nuostolį. Žala, priešingai negu nurodo ieškovė ir tretysis asmuo atsiliepimuose yra pagrįsta paskaičiavimu ir rašytiniais įrodymais.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami atvejai, nurodyti CPK 329 str. 2 ir 3 d. Vienu iš absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Atsakovė B. J. K. nurodo, kad apie teismo posėdį jai pranešta nebuvo, ji nežinojo, kad byloje ji yra atsakovė, todėl negalėjo tinkamai ginti savo teisių.

Byloje nustatyta jog pradinė atsakovė P. K. mirė 2014-06-06 (t.2, b.l. 36), teismo 2015-01-22 nutartimi į bylą atsakovu buvo įtrauktas pradinės atsakovės teisių perėmėjas A. K. (t.2, b.l. 50), kuris mirė 2015-04-18 (t.2, b.l. 78). A. K. teisių perėmėja B. J. K. 2015-09-01 teismo nutartimi įtraukta į bylą atsakove (t.2, b.l. 87-88), jai apie 2015-10-13 teismo posėdžio vietą ir laiką šaukimas išsiųstas adresu V. V. (duomenys neskelbtini) . Pažymoje apie šio šaukimo įteikimą nurodyta, kad šaukimas 2015-09-03 įteiktas I. S., kuri pašto darbuotojos įvardinta kaip dukterėčia. (t.2, b.l. 95). Byloje duomenų, kad šaukimas į 2015-10-13 teismo posėdį būtų įteiktas asmeniškai atsakovei B. J. K. nėra.

LR CPK 122 str.1 d. nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis, o CPK 123 str.1 d. nustatyta, kad fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir panašiai, išskyrus atvejus, kai šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, - darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.)

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dukterėčios pavarde I. S. neturi, nepažįsta net asmenų pavarde S. Be to, nurodo, kad bute (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo R. P., S. P. ir A. K., I. S. minėtame bute gyvenamosios vietos nėra deklaravusi. Apeliantė nurodo, kad nors ir valdo nuosavybės teise butą V. V. (duomenys neskelbtini) , tačiau jame negyvena ir tai įrodo, atsakovės B. J. K. ieškinio R. P. ir S. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų patenkinimas. Kadangi apeliantės santykiai ir bute neteisėtai gyvenančių R. P., S. P. nėra geri, atsakovė mano, kad viena iš jų, gavusi B. J. K. skirtus procesinius dokumentus, pasirašė kaip neegzistuojanti dukterėčia, tikslu neinformuoti jos apie teisminį procesą ir taip pakenkti. Apeliantė nurodo, kad apie priimtą skundžiamą teismo sprendimą ji sužinojo 2015-10-30, penktadienį vakare, kai jai paskambino trečiojo asmens atstovas ir ji jau pirmadienį atvyko susipažinti su byla ir gavo procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad I. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto adresu V. V. (duomenys neskelbtini) . Atsakovei B. J. K. nuosavybės teise priklausantis butas yra adresu V. V. g. (duomenys neskelbtini). Šiame bute 2015-04-15 dienos duomenimis gyvenamąją vietą deklaravo B. J. K., R. P., S. P. ir A. K.. I. S. adresu (duomenys neskelbtini) , kuriuo atsakovei buvo siųstas šaukimas į teismo posėdį, negyvena. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-21236-600/2015, asmenys (R. P., S. P.), kurie gyvena B. J. K. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) , su visais daiktais iškeldinti iš minėto buto. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovei B. J. K. apie 2015-10-13 teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Šaukimas apie 2015-10-13 teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo įteiktas nei atsakovės B. J. K. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, nei jos gyvenamosios vietos adresu.

Atsakovė turi teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį, dalyvauti bylos nagrinėjime, taip pat turi kitas civilinio proceso kodekse numatytas procesines teises ir pareigas (CPK 42 str.). Atsakovei (apeliantei) nežinant apie paskirtą teismo posėdį buvo pažeistos jos, kaip atsakovės, procesinės teisės, teisė būti išklausytai. Šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas konstatuoti absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (LR CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti Biržų rajono apylinkės teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., LR CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies, 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.