Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-622-275/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
2S-622-275/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35653-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-622-275/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35653-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Delfi“, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui prašomą informaciją ir patvirtinti faktą, nurodant konkrečiai el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) uždarymo datą ir ieškovo prašymo peradresuoti į naują el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) faktą. Sprendimą įvykdyti per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 2003 Eur žalos atlyginimo.

2. Ieškovas nurodė, kad jis 2020 m. balandžio 14 d., prašymu kreipėsi į atsakovę, kad ji suteiktų ieškovui informaciją, dėl el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) uždarymo 2017 metais ir prašė patvirtinti faktą, dėl ieškovo prašymo peradresuoti jam siunčiamą informaciją į naują el. pašto adresą (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 16 d., gautame rašte Nr. 52, atsakovė, ieškovo teigimu, nepateikė konkrečios prašomos informacijos ir nepatvirtino fakto, todėl 2020 m. balandžio 23 d., ieškovas pakartotiniu prašymu kreipėsi į atsakovę. Atsakovei nepateikus prašomos informacijos, ieškovas 2020 m. liepos 10 d., trečią kartą kreipėsi į atsakovę, ji pakartotinai atsiuntė 2020 m. balandžio 16 d., raštą Nr. 52.

3. Pažymėjo, kad atsakovė pirmiau nurodytais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnį ir turi būti įpareigota priverstinai suteikti jam prašomą informaciją ir patvirtinti faktą. Taip pat, už Konstitucijos 25 straipsnio pažeidimą, ieškovo vertinimu, atsakovė Konstitucijos 30 straipsnio pagrindu privalo atlyginti padarytą ir patirtą žalą. Padarytą žalą įrodo prašymų siuntimo paštu kvitai, patirta žala pasireiškia prašomos informacijos nepateikimu ir fakto nepatvirtinimu, atsakovui sudarant nepatogumus ir trukdymus teikti įrodymus bei ribojant teisminę ir ikiteisminę gynybą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovo pateikto ieškinio, nėra aišku, kas konkrečiai sudaro 2003 Eur prašomos priteisti patirtos žalos sumą. Jeigu ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, jis turi aiškiai nurodyti, kokia žalos dalis yra turtinė žala, ir kokia žalos dalis yra neturtinė žala. Be kita ko, ieškovas turi aiškiai įvardyti, kaip konkrečiai atsakovo nurodytos informacijos nepateikimas sukėlė žalą ieškovui bei pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

6. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nurodo, jog prašomos informacijos nepateikimu ir fakto nepatvirtinimu buvo ribojama jo ikiteisminė gynyba, tačiau ieškovas nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, kad prašė išreikalauti įrodymus ikiteisminio tyrimo metu. Išaiškino ieškovui, kad civilinės bylos savarankišku nagrinėjimo dalyku negali būti įrodymų baudžiamojoje byloje rinkimas, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

7. Pažymėjo, kad ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio ir prašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo, nes jis yra pensininkas su negalia, turintis 2 vaikus, kurie studijuoja valstybės nefinansuojamose studijose universitete, be kita ko prieš savaitę palaidojo savo tėvą. Teismas, vertindamas šiuos ieškovo argumentus pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių sunkią finansinę padėtį patvirtinančių duomenų, iš kurių galima patvirtinti dėstomas aplinkybes, todėl padarė išvadą, kad ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo, nepagrįstas. Taigi, nagrinėjamu atveju už ieškinio reikalavimą priteisti 2003 Eur sumą mokėtinas 60 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl ieškovas įpareigotinas už pateiktą ieškinį sumokėti 60 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Apeliantas (ieškovas) A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį nurodytoje civilinėje byloje ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8.1. Nurodė, kad nepagrįstai nustatyta, kad ieškinyje neaišku, kas sudaro 2003 eurų žalos dydį, kai vienareikšmiškai akivaizdu ir tai galima patikslinti teisminio nagrinėjimo metu, kad padarytą turtinę žalą sudaro 3 eurai ir patirta neturtinė žala vertinama 2000 eurų. Nepagrįstai nustatyta kad ieškinyje neaiškiai įvardinta kaip konkrečiai prašomos informacijos nepateikimu sukelta žala ir nepridėti žalą patvirtinantys įrodymai, kadangi nėra argumentų, kodėl prie ieškinio pridėti du skundai ir 14-09-2020 nutarimas, bei 10-11-2020 nutartis nelaikomi žalą patvirtinančiais įrodymais, jog prašomos informacijos nepateikimas suvaržė ir ribojo teisę į teisingą teisminį nagrinėjimą ir pažeidė teisės viršenybę. Minėtų pridėtų įrodymų vertinimas yra įrodinėjimo sritis teisminio nagrinėjimo metu ir negalimas ieškinio priėmimo stadijoje.

8.2. Pažymėjo, kad nepagrįstai nustatyta, jog ieškinyje turėjo būti nurodyti ir pateikti įrodymai apie prašytus išreikalauti įrodymus ikiteisminio tyrimo metu, kadangi ieškiniu neprašoma išreikalauti jokių įrodymų apie ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminis tyrimas už akių buvo nutrauktas LR BPK 3str. l d. 1 punkto pagrindu. Todėl ieškiniu prašoma, Konstitucijos pagrindu, įpareigoti atsakovą suteikti apeliantui jį liečiančią informaciją ir patvirtinti jį liečiančius faktus.

8.3. Nurodė, kad nepagrįstai nustatyta jog su ieškiniu nepateikta duomenų apie sunkią finansinę padėtį, kadangi nėra argumentų, iš kurių padaryta išvada, jog pensininkas su negalia turintis nefinansuojamose universiteto studijose du besimokančius vaikus ir velionio tėvo laidotuves nepatvirtina finansinės padėties, kai kitose nutartyse teismai vien faktą jog apeliantas yra pensininkas su negalia ir turi du vaikus laikė ir laiko sunkią finansinę padėtį patvirtinančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. B. pateikė ieškinį atsakovei UAB „Delfi“, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui prašomą informaciją ir patvirtinti faktą, nurodant konkrečiai el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) uždarymo datą ir ieškovo prašymo peradresuoti į naują el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) faktą. Sprendimą įvykdyti per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 2003 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas turi aiškiai įvardyti, kaip konkrečiai atsakovo nurodytos informacijos nepateikimas sukėlė žalą ieškovui bei pridėti tai patvirtinančius įrodymus, be to, ieškovas prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių sunkią finansinę padėtį patvirtinančių duomenų, todėl turi sumokėti žyminį mokestį.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.

12. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Bendrieji ieškinio formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta; 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data.

13. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, be kita ko, prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 2003 Eur žalos atlyginimo t. y. turtinę žalą sudaro 3 eurai ir patirta neturtinė žala vertinama 2000 eurų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra nurodyta, kokie konkretūs atsakovo veiksmai lėmė ieškovui padarytą neturtinę žalą. Ieškovas nenurodė, kokia konkreti neturtinė žala jam buvo padaryta, nėra pateikiami įrodymai, kad ieškovas dėl patirtų neigiamų išgyvenimų būtų patyręs išgyvenimus. Ieškovas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Apeliantas nurodo, jog prašomos informacijos nepateikimas suvaržė ir ribojo teisę į teisingą teisminį nagrinėjimą ir pažeidė teisės viršenybę, tačiau apeliantas nenurodo, kad dėl minėtos informacijos nepateikimo patyrė neigiamus išgyvenimus ar fizinį skausmą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas turi aiškiai įvardyti, kaip konkrečiai atsakovo nurodytos informacijos nepateikimas sukėlė žalą ieškovui bei pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

15. Apeliantas nurodė, kad nepagrįstai nustatyta, jog su ieškiniu nepateikta duomenų apie sunkią finansinę padėtį, kadangi nėra argumentų, iš kurių padaryta išvada, jog pensininkas su negalia turintis nefinansuojamose universiteto studijose du besimokančius vaikus ir velionio tėvo laidotuves nepatvirtina finansinės padėties.

16. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą sumokėti 60 Eur dydžio žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo, nepagrįstas.

17. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

18. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jo mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis).

19. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuotu asmens prašymu ir pateikus tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog asmuo, prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, savo sunkią turtinę padėtį turi patvirtinti teismui pateikdamas objektyvius duomenis, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti. Teismas neturi tenkinti deklaratyviais teiginiais paremto ir įrodymais nepagrįsto prašymo.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindė savo sunkios finansinės padėties ir nepateikė sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai padarė išvadą, kad ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo, nepagrįstas.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti.

22. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją panaikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 759 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė