Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-190/2012

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Teisminio proceso kategorija: 1-55-1-00064-2010-5

2012 m. kovo 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 132 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš S. B. nukentėjusiajai-civilinei ieškovei D. B. 8903,08 Lt (aštuoni tūkstančiai devyni šimtai trys litai aštuoni centai) turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) turėtų bylos nagrinėjimo (proceso) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteista iš S. B. nukentėjusiosioms-civilinėms ieškovėms D. B. ir N. B. po 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, kad atėmė kitam žmogui gyvybę dėl neatsargumo, pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. jis 2010 m. kovo 9 d. apie 11.50 val. savo asmeniniame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“, patvirtintų 1996-11-25 Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 208, 65 p., 99 p., 100 p., nustatytus reikalavimus–būdamas neapmokytas ir neatestuotas miško pjovėju, neturintis reikiamos kvalifikacijos ir tą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, dirbo miške motorpjūkliu „55 Husqvarna“, paliko pjovimo metu įstrigusią šakomis į kitus medžius nupjautą pušį, jos kaip galima greičiau nenuleido, pavojingos jos galimo kritimo zonos neapjuosė gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu neužtvėrė ir ne tik pats buvo įstrigusios pušies kritimo zonoje, bet ir pradėjo pjauti kitą pušį, neįsitikinęs ar pavojingoje zonoje nėra kitų žmonių,kur kartu dirbusiam A. V. būnant pavojingoje zonoje, pjovimo metu įstrigusiai šakomis į kitus medžius pušiai krintant, A. V. buvo padaryti daugybiniai atviri kaukolės skliauto kaulų lūžimai, kaukolės pamato kaulų lūžimai, galvos smegenų dangalų bei galvos smegenų dešinio pusrutulio sužalojimai, dešinės pusės II-X šonkaulių tiesioginiai lūžimai pagal vidurinę raktikaulinę liniją, muštinės žaizdos dešinio momens ir pakaušio dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, A. V. mirė nuo masyvaus galvos smegenų dešinio pusrutulio sužalojimo, atviro įspaustinio kaukolės skliauto ir kaukolės pamato kaulų lūžimų galvos traumos pasėkoje.

Tokiais veiksmais S. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 132 str. 3 d.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos po 50 000 Lt priteisimo kiekvienai ieškovei teismai tenkino iš dalies. Iš surinktų įrodymų byloje teismas padarė išvadą, kad ieškovės patyrė dvasinį sukrėtimą dėl brolio žūties, turėjo dėl to dvasinių išgyvenimų, dėl to kilo kitokių nepatogumų (laidotuvės, ikiteisminis tyrimas ir kiti nepatogumai), kas sudaro teisinį pagrindą tenkinti ieškinį (LR CK 6.250 str.). Tačiau teismas taip pat pažymėjo, jog iš surinktų įrodymų byloje matyti, kad tarp ieškovių ir žuvusiojo nebuvo kuo tai ypatingų santykių (pavyzdžiui, žuvusysis išlaikė ar teikė ženklią turtinę paramą ieškovėms, kas būtų sąlygoję esminį jų gyvenimo sąlygų pablogėjimą, ar kitokiu būdu būtų turėjęs gan ženklią įtaką ieškovių gyvenimo kokybei). Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į labai didelį pačio žuvusiojo A. V. neatsargumą ir sumažino prašomų priteisti neturtinės žalos dydžius iki 5000 Lt kievienai ieškovei.

Skunde pažymima, jog nustačius faktus apie nukentėjusiojo (šiuo atveju žuvusiojo) asmens rizikingą elgesį, turėjusį įtakos veikos padarymui, teismas turi įvertinti abiejų asmenų padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Mano, jog skundžiamu nuosprendžiu žuvusiojo A. V. elgesys, t.y. jo padarytas Taisyklių 100 p. pažeidimas įvertintas netinkamai.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog 2011-01-13 LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-3041 (10), tiriamojoje dalyje, nurodoma, jog A. V. buvimas įstrigusios pušies galimo kritimo trajektorijoje taip pat įtakojo tiriamą įvykį, jei jis nebūtų buvęs medžio galimo kritimo zonoje, pušis, esant visoms toms pačioms įvykio sąlygoms, ant jo nebūtų užkritusi. Taisyklių 100 p. draudžia būti įstrigusio, pradėto pjauti medžio galimo kritimo zonoje. Minėtoje išvadoje nurodoma, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad nupjauta ir įstrigusi pušis buvo palikta ir tai, kad įstrigusio medžio pavojingoje zonoje buvo A. V.. Dėl šios priežasties, S. B. manymu, nuosprendžio motyvai, jog jo (apelianto) padaryti Taisyklių pažeidimai lėmė A. V. mirtį, yra abejotini, nes jokių kitų duomenų (įrodymų) nesurinkta (nenustatyta). Šioje byloje, anot nuteistojo, svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Pažymi, jog jo veiksmuose yra Taisyklių pažeidimų, t.y. jis buvo neatestuotas, kirtavietės neapjuosė juosta, nenuleido įstrigusio pušies (neįstengė tai padaryti kartu su A. V.), tačiau šie Taisyklių pažeidimai negalėjo sukelti A. V. mirties. A. V. miške atsirado neatsitiktinai, t.y. dalyvavo jam (S. B.) atliekant kirtimo darbus, padėjo nuleisti pušis, rinkosi sau medieną malkai. A. V. matė įstrigusią pušį, matė jos galimą kritimo trajektoriją. Įstrigusią pušį įvairiais būdais kartu su A. V. jis mėgino kuo greičiau nuleisti, bet neįstengė to padaryti. Pradėdamas pjauti kitą pušį, jis (S. B.) atsistojo tokioje padėtyje, kad pakibusi pušis, jeigu ji kristų, niekaip būtų neužkritusi ant jo, nes tam būtų neleidę (trukdę) kiti miške augę (buvę) medžiai, kas akivaizdžiai matyti įvykio apžiūros schemoje ir liepė (nurodė) A. V. atsistoti už jo. A. V. atsistojo už jo, tačiau jam pradėjus pjauti kitą pušį pasišalino ir atsistojo priešais jį, o jis to nepamatė. Taisyklių 1 p. nurodoma, jog jos privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taisyklių 100 p. draudžia būti įstrigusio medžio galimo kritimo zonoje. A. V. matydamas ir žinodamas, jog yra įstrigęs medis, pats buvo jo kritimo zonoje. Jis (S. B.) negalėjo numatyti, jog bent vidutiniškai išprusęs (išsilavinęs) žmogus, kuris miškuose dirbęs ne vieną kartą (tai patvirtina ir V. K. parodymai), ir įvykio kilimo metu miške buvęs neatsitiktinai, matydamas, jog yra įstrigusi pušis, eis į jos kritimo zoną, trajektoriją. Apeliantas pažymi, jog jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu buvo nuoseklūs, jie nepaneigti kitokiais įrodymais. Minėtoje specialisto išvadoje teigiama, jog jei A. V. nebūtų buvęs medžio galimo kritimo zonoje, pušis, esant visoms toms pačioms įvykio sąlygoms, ant jo nebūtų užkritusi. Taigi šiuo atveju specialisto išvadoje nustatyta būtinoji padarinių kilimo sąlyga, t.y. A. V. buvimas pušies kritimo zonoje. Atsižvelgiant į tai, anot S. B., darytina išvada, jog ne jo (S. B.) veiksmai lėmė A. V. žūtį, t.y. jo padaryti Taisyklių pažeidimai nėra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo žūtimi. Apelianto teigimu, visos abejonės turėtų būti aiškinamos jo naudai. Nesant šio objektyvaus požymio, jo veiksmuose nėra ir kaltės, t.y. subjektyvaus požymio.

Todėl nesant visiems būtiniesiems BK 132 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiams, nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo (S. B.) veikos ir kilusių padarinių bei kaltės, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas ir jis išteisntas.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismui pripažintų, jog jis nuteistas pagrįstai, t.y. pripažintų, kad padarė BK 132 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, S. B. manymu, nuosprendžiu nepagrįstai patenkinti tokio dydžio nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo.

Dėl nukentėjusiųjų turtinės žalos pagrįstumo. Nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių patenkinimo, S. B. teigimu, yra nepagrįstas, t.y. byloje pateikti įrodymai nepatvirtina nukentėjusiųjų tokio dydžio patirtų žalų, kokios buvo priteistos. Taip pat nuosprendžiu nukentėjusiajai D. B. nepagrįstai nesumažinta priteistos turtinės žalos dydis gautos pašalpos, t.y. 1040 Lt, suma.

Ne visi D. B. pateikti su ieškiniu dokumentai įrodo jos patirtą turtinę žalą.S. B. neprieštarauja, jog ši nukentėjusioji patyrė 1832,5 Lt laidojimo išlaidų ir šios išlaidos patvirtintos teisės aktų nustatytais išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Pateikti įvairūs parduotuvių ir degalinės čekiai neįrodo, jog šias išlaidas patyrė būtent D. B. ar jos buvo skirtos ieškinyje nurodytiems tikslams. 2010-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra ALG Nr. 001271 1175,98Lt sumai neįrodo, jog pagal ją yra patirtos išlaidos, t.y. nėra dokumento patvirtinančio D. B. išlaidas. PVM sąskaita faktūra neįrodo patirtos žalos dydžio, be to, abejones kelia ir pati sąskaitos data, turint omenyje, jog A. V. žuvo 2010-03-09. Taip pat šios nukentėjusios išlaidų neįrodo ir kita 2011-03-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra serija PIN Nr. 001, kadangi nėra dokumento patvirtinančio patirtas išlaidas bei vėlgi - abejones kelia sąskaitos data.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog išlaidas, susijusias su paminklo, tvorelės pirkimu bei darbais, patyrė R. B., tačiau nei viename iš pateiktų dokumentų nenurodoma, jog jis veikia kaip D. B. įgaliotas atstovas, t.y. neatskleistas atstovavimo faktas. Apie tai, jog R. B. veikė kaip įgaliotinis, nukentėjusioji pradėjo tvirtinti tik teisme, bylą nagrinėjant iš esmės, ir tik tada pateikė įgaliojimą. R. B. turėjo pilną teisę prašyti pripažinti jį nukentėjusiuoju bei teikti savo ieškinį dėl tariamai jo (S. B.) neteisėtų veiksmų patirtos žalos atlyginimo.

Įvertinus visas aplinkybes, S. B. teigimu, D. B. patirtos turtinės žalos dydis turėtų būti 792,5 Lt.

Kita nukentėjusioji N. B. nepatyrė jokios turtinės žalos.

Dėl nukentėjusiųjų teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą. S. B. manymu, nei viena iš nukentėjusiųjų neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes nėra įstatyme bei teismų praktikoje suformuotų sąlygų ją atlyginti.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, bet būtina nustatyti, kad ieškovą su nukentėjusiu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Byloje nustatyta, jog jokių artimų, glaudžių dvasinių, emocinių ryšių tarp nukentėjusiųjų ir žuvusio jų brolio A. V. nebuvo. Nukentėjusiosios A. V. neišlaikė, kadangi jis eidavo pas žmones prašyti maisto, pinigų. Nukentėjusiosios savo parodymuose nurodė, jog nežinojo nei ką brolis veikia (užsiima), nei su kuo jis bendrauja. Liudytojai nurodė, jog pats A. V. gyveno pakankamai asocialų gyvenimą, t.y. girtaudavo, nedirbo, pas žmones eidavo prašyti maisto, pinigų.

Nukentėjusiosios N. B. teiginys, jog A. V. gyveno pas ją yra melagingas. Pati N. B. Varėnos r. apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2- 690-308/2011 pateikė dokumentus bei patvirtino, jog (duomenys neskelbtini), po motinos mirties likusi gyventi viena, jos motina E. V. mirusi 2007-02-13, kas nustatyta 2011-10-03 įsiteisėjusiu Varėnos r. apylinkės teismo sprendimu. Todėl, apelianto manymu, jokių dvasinių kančių, dėl kurių joms atsirado neturtinė žala, nukentėjusiosioms A. V. mirtis nesukėlė. Be to, N. B. dėl tariamų jo neteisėtų veiksmų nepatyrė jokios turtinės žalos. O nukentėjusiosios D. B. pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų tik patvirtina, jog ji serga nuo 2001 metų, o būklė pablogėjo po 2010-10-27, kai mirė artimas žmogus. Atkreiptinas dėmesys, jog A. V. mirė 2010-03-09.

Taigi, jokių dvasinio pobūdžio pakenkimų - dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, emocinių depresijų, pažeminimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, S. B. teigimu, nukentėjusiosios nepatyrė, todėl nuosprendžiu priteista po 5000 Lt neturtinė žala, akivaizdžiai pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Dėl žuvusiojo A. V. neatsargumo. Nuteistasis skunde teigia, jog tariamai nukentėjusiųjų žalai atsirasti padėjo paties A. V. elgesys, t.y. jo sąmoningas buvimas medžio kritimo zonoje. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Šiuo atveju būtent dėl paties A. V. rizikingo elgesio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosioms turėtų būti atmestas.

Dėl atstovavimo išlaidų. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šias išlaidas sumažinti. S. B. pažymi, jog jo turtinė padėtis yra bloga – jis gauna minimalią algą, augina mažametę dukrą bei žmonos iš pirmosios santuokos dukrą, gyvena jų su žmona bendrame bute, dėl ko nuosprendžiu priteistos išlaidos mažintinos iki 300-500 Lt sumos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo S. B. nuteisė už neatsargų gyvybės atėmimą, nes jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu bei aptarti nuosprendyje.

Nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimą.

Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, nesutikti su teismo išvadomis dėl S. B. kaltės teisėjų kolegija neturi pagrindo.

LR BK 132 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu padarė teisingas išvadas, jog nuteistasis S. B. pažeidė „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“ 65 p., 99 p., 100 p., nustatytus reikalavimus – būdamas neapmokytas ir neatestuotas miško pjovėju, neturintis reikiamos kvalifikacijos ir tą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, dirbo miške motorpjūkliu „55 Husqvarna“, paliko pjovimo metu įstrigusią šakomis į kitus medžius nupjautą pušį, jos kaip galima greičiau nenuleido, pavojingos jos galimo kritimo zonos neapjuosė gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu neužtvėrė ir ne tik pats buvo įstrigusios pušies kritimo zonoje, bet ir pradėjo pjauti kitą pušį, neįsitikinęs ar pavojingoje zonoje nėra kitų žmonių.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog A. V. pats pažeidė „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“ 100 p. numatytus reikalavimus, t.y. matydamas bei žinodamas, jog yra įstrigęs medis, buvo jo kritimo zonoje, ir dėl tarp paties žuvusiojo padaryto pažeidimo buvo tiesioginis priežastinis ryšys su kilusiais padariniais, tačiau su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, jog nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių specialaus elgesio saugumo taisyklių pažeidimų atsirado BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai. Apeliantas dėl neatsargaus A. V. gyvybės atėmimo buvo nuteistas už tai, kad būdamas neapmokytas ir neatestuotas miško pjovėju, paliko pjovimo metu įstrigusią šakomis į kitus medžius nupjautą pušį, jos kaip galima greičiau nenuleido, pavojingos jos galimo kritimo zonos neapjuosė gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu neužtvėrė ir ne tik pats buvo įstrigusios pušies kritimo zonoje, bet ir pradėjo pjauti kitą pušį, neįsitikinęs ar pavojingoje zonoje nėra kitų žmonių. Taigi anksčiau paminėtų elgesio taisyklių pažeidimai, kolegijos nuomone, būtent ir sąlygojo tiesioginę nusikalstamų padarinių atsiradimo priežastį ir tokių pažeidimų visetas būtent ir lėmė, kad A. V. buvo neatsargiai atimta gyvybė. Dėl aukščiau nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas paties žuvusiojo pažeistas elgesio taisykles teisingai vertino tik kaip jo didelį neatsargumą ir į tai atsižvelgė, skirdamas S. B. bausmę bei priteisdamas nukentėjusiosioms neturtinę žalą.

Taigi, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog aukščiau paminėtų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimų visetas lėmė kartu su nuteistuoju dirbusio kelių A. V. mirtį. Teismas padarė teisingas išvadas, kad tarp S. B. veikos ir atsiradusių pasekmių (mirtis) yra priežastinis ryšys. Tai patvirtina ir 2011-01-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3041 ( 10), kurioje nurodoma, kad S. B. veiksmai neatitiko „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“ 99 p., 100 p. nurodytų darbų saugos reikalavimų - miško pjovėjas paliko nenuleistą įstrigusį medį ir ne tik pats buvo įstrigusio medžio galimo kritimo zonoje, bet ir pradėjo pjauti kitą medį, neįsitikinęs, ar pavojingoje zonoje nėra kitų žmonių (t. 1, b.l. 182-185).

Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiųjų D. B. ir N. B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti atsižvelgiant į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, mano, kad nukentėjusiosioms iš S. B. priteisti neturtinės žalos dydžiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės materialinės teisės normų.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas D. B. ir N. B. prašomų neturtinės žalos dydžius nuo 50 000 Lt iki 5 000 Lt iš nuteistojo S. B., vertybinių kriterijų visuma vadovavosi. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog abi nukentėjusiosios dėl brolio žūties patyrė dvasinį sukrėtimą, joms kilo nepatogumų dėl ikiteisminio tyrimo ir laidotuvių, tačiau kartu ir pažymėjo, jog tarp seserų ir brolio nebuvo kažkuo ypatingų santykų, dėl ko prašomų priteisti neturtinės žalos dydžius ženkliai sumažino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, buvo taikytos tinkamai. Taigi, kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu ir jo nepriteisti, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nes teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Tačiau Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl nukentėjusiajai-civilinei ieškovei D. B. priteistos 8903,08 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog D. B. pirmosios instancijos teismui pateikė 7 903,08 Lt dydžio civilinį ieškinį patirtai turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro su A. V. laidojimu susijusios išlaidos ir tai patvirtinančius dokumentus – kasos kvitus, PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, kurie, kolegijos nuomone, yra tinkami dokumentai patirtai žalai pagrįsti ir, atsižvelgiant į juose esančias datas, patvirtina, jog patirtos išlaidos yra susijusios būtent su žuvusiojo A. V. laidotuvėmis. Tokio dydžio laidotuvių išlaidos (7 903,08 Lt), atsižvelgiant į galiojančias laidojimo apeigų, paminklų kainas, kolegijos vertinimu, yra realios ir negali būti pripažintos per didelėmis. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog D. B. pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 8903,08 Lt dydžio patirtą turtinę žalą, nes iš ieškinio matyti, jog ji prašė priteisti 7 903,08 Lt, be to, būtent tokia suma yra pagrįsta mokėjimo dokumentais (t. 2, b.l. 17-19, 21-29), todėl priteista 8903,08 Lt dydžio suma pripažintina technine klaida ir ši suma mažintina 1 000 Lt. Iš byloje esančio Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateikto rašto (t. 2, b.l. 146) matyti, jog D. B. sutuoktiniui R. B. buvo išmokėta 1 040 Lt dydžio laidojimo pašalpa už mirusįjį A. V., todėl D. B. priteista turtinė žala mažintina dar 1 040 Lt, t.y. gautos laidojimo pašalpos dydžiu.

Apeliaciniame skunde S. B., atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, taip pat prašo sumažinti nukentėjusiajai D. B. priteistas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. B. pateikė 2011 m. gegužės 23 d. pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 5803322 1000 Lt sumai, kuri, atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, vyko trys teismo posėdžiai, kolegijos nuomone, atitinka protingumo, teisingumo kriterijus ir negali būti pripažinta per didelė.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka D. B. prašė priteisti proceso išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą – 2012 m. vasario 3 d. pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 580333) 1000 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, byla išnagrinėta vieno posėdžio metu, o taip pat į nuteistojo S. B. sunkią turtinę padėtį (tvirtina byloje esanti Pažyma apie S. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, t. 2, b.l. 64), siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, apeliacinės instancijos teismo manymu, prašoma priteisti 1000 Lt suma už D. B. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija

nutarė:

S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Iš S. B. nukentėjusiosios-civilinės ieškovės D. B. naudai priteistą 8 903,08 Lt dydžio turtinę žalą sumažinti 1 000 (vienu tūkstančiu) Lt (dėl nuosprendyje padarytos techninės klaidos) bei 1 040 (vienu tūkstančiu keturiasdešimt) Lt (laidojimo pašalpos dydžiu) ir priteisti iš S. B. nukentėjusiajai-civilinei ieškovei D. B. 6 763,08 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt tris litus, 8 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 500 (penkis šimtus) Lt proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Kitoje dalyje Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.