- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1002-390/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- P. P., A. P., R. A. P.
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Labastis“, V. Z.
- Trečiasis asmuo
- O. P., N. M., G. Š., K. M.
- Kategorijos
- 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. P., A. P., R. A. P., atsakovų viešosios įstaigos „Labastis“ ir V. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1110-638/2013 pagal ieškovų P. P., A. P. ir R. A. P. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai viešajai įstaigai „Labastis“, V. Z. dėl darbo užmokesčio, skolų priteisimo, žalos atlyginimo, ir atsakovo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Labastis“ priešieškinį P. P. ir A. P. dėl paskolų sutarčių pripažinimo nesudarytomis, permokėtų lėšų priteisimo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys O. P., N. M., G. Š., K. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Priteisti iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ už suteiktas paskolas 51 045 Lt bei 336,1 Lt palūkanų, iš viso 51 381,1 Lt;
2. priteisti iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3. priteisti iš atsakovės BVšĮ „Labastis” 4 560,03 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 749,32 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 773,11 Lt vidutinio darbo užmokesčio dėl uždelsto atsiskaitymo (nuo atleidimo iš darbo 2012-05-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo); bei 25,20 Lt delspinigių;
4. priteisti 4 105,61 Lt išlaidų atlyginimą dėl komandiruočių į Dubliną ir į Olandiją;
5. priteisti 2 586 Lt skolą už sumokėtą automobilio subnuomą;
6. pakeisti ieškovo P. P. atleidimo iš darbo BVšĮ „Labastis“ formuluotę vietoje atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. įrašant atleidimą pagal LR DK 127 str. (darbuotojo prašymu);
7. Priteisti iš atsakovo V. Z. subsidiariai ieškovui P. P. 60 074, 76 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t. b. l. 3-8), (4 t., b.l.5-15), (1 t., b. l. 56-58).
Paaiškino, kad dirbo VšĮ „Labastis“ vadovaujančio partnerio pareigose. Darbo laikas buvo numatytas 5 valandos per savaitę, atlyginimas - 100 Lt per mėnesį. Realiai ieškovas dirbdavo daugiau negu 5 valandas. Nuo 2012 metų vasario 1 dienos darbo sutartis buvo pakeista- nustatytas 1000 Lt atlyginimas per mėnesį. Tačiau, padidintą atlyginimą darbdavys sumokėjo tik už du mėnesius, toliau nebemokėjo apskritai. 2012 metų pavasarį prasidėjo nesutarimai su direktoriumi V. Z.. 2012-05-24 ieškovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo. Buvo atleistas iš darbo 2012-05-25. Iš pradžių atleidimo pagrindas buvo nurodytas DK 136 str. 2 d. tačiau vėliau, jau iškėlus bylą teisme, darbdavys atleidimo pagrindą pakeitė, todėl atsisako reikalavimo dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. Ieškovas prašo priteisti jam darbo užmokestį, skaičiuojant po 1000 Lt per mėnesį, priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ir darbo užmokestį už uždelstą laiką. Ieškovas įstaigos reikalams ir dirbdamas įstaigoje naudojo automobilį, kuris buvo subnuomojamas iš V. V.. Atsakovė nesumokėjo subnuomos mokesčio, ieškovas sumokėjo mokestį už savo lėšas, todėl atsakovė turi jam šias lėšas kompensuoti. Vykdamas į komandiruotes ieškovas turėjo išlaidų už viešbutį, lėktuvo bilietus, tačiau atsakovė šių išlaidų neatlygino. Ieškovas suteikė atsakovei VšĮ „Labastis“ paskolas, iš viso 51045 Lt. Visas pagal paskolos sutartį numatytas sumas realiai suteikė, pinigus įnešdamas į atsakovo banko sąskaitą naudodamasis VšĮ „Labastis“ kortele. Pati viešoji įstaiga tokių lėšų neturėjo, ir iš kasos knygų nematyti, kad tai buvo atsakovės pinigai, perduoti ieškovui įnešti į banko sąskaitą. Tačiau atsakovė paskolintų pinigų negrąžino. Iškėlus teisme bylą ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas sužinojo, kad atsakovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu, grąžinti paskolintų pinigų. Tokia situacija atsakovės įstaigoje susidarė dėl direktoriaus V. Z. veiksmų: jo sprendimu buvo grąžintos skolos kreditoriams dar iki sueinant paskolų sutarčių terminams, parduotos prekės su pernelyg mažu antkainiu, parduotas automobilis. Todėl atsakovas V. Z. turi subsidiariai atsakyti už VšĮ „Labastis“ įsipareigojimus.
Ieškovas A. P. reiškė tokius reikalavimus:
1. Priteisti iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ 34 528 Lt skolos grąžinimui;
2. priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo;
3. Priteisti iš atsakovo V. Z. subsidiariai ieškovui A. P. 34 528 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4. Priteisti iš atsakovo V. Z. ieškovui A. P. 9 898 Lt žalos atlyginimo dėl ieškovo negautų palūkanų;
5. Priteisti iš atsakovo V. Z. ieškovui 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t. b. l. 3-8), (1 t. b. l. 67-71), (4 t., b.l.5-15).
Nurodė, kad A. P. įstaigoje „Labastis“ nedirbo, jis turėjo paveldėtų lėšų ir buvo įkalbėtas paskolinti jas atsakovei. Ieškovas A. P. nežinojo, kad viešoji įstaiga negali skolintis už palūkanas, todėl pagrįstai tikėjosi uždirbti palūkanų. Ieškovui turi būti grąžinta paskola, o padarytus nuostolius netekus galimybės prisiteisti palūkanas iš atsakovės VšĮ „Labastis“ turi atlyginti V. Z..
Ieškovė R. A. P. reiškė tokius reikalavimus:
1. Priteisti iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ 4000 Lt skolos grąžinimo;
2. Priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3. Priteisti iš atsakovo V. Z. subsidiariai 4 090,56 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4. Priteisti iš atsakovės VŠĮ „Labastis“ ieškovei 90, 56 Lt palūkanų už skolą sumokėti praleistą terminą iki 2012-06-12 ((1 t. b. l. 3-8), (1 t. b. l. 67-71), (4 t., b.l.5-15).
Nurodė, kad atsakovė negrąžino skolos pagal 2011-08-24 paskolos sutartį. Atsakovės atstovė prašė patenkinti ieškinį, palūkanas priteisiant iš V. Z. kaip padarytų nuostolių atlyginimą.
Atsakovė BVšĮ „Labastis“ pareiškė tokius priešieškinio reikalavimus:
1.Pripažinti nesudarytomis paskolos sutartis 2010-11-15 Nr. 2, 2010-11-15 Nr. 3, 2011-02-01 Nr. 5, 2011-07-01 Nr. 11, 2011-11-07 Nr. 25, 2011-12-28 Nr. 26 ir 2012-01-03 Nr. 27;
2. Priteisti solidariai iš P. P. ir A. R. P. 1317,80 Lt permokėto darbo užmokesčio;
3. Priteisti solidariai iš P. P. ir A. R. P. 1107,70 Lt nuostolių atlyginimui;
4. Priteisti solidariai iš P. P. ir A. R. P. 6685,89 Lt nuostolių atlyginimui (už pereikvotą kurą, pereikvotą telefono limitą, automobilio TOYOTA AVENSIS remontą, nepagrįstai išmokėtą avansą oro bilietų pirkimui);
5. Priteisti solidariai iš P. P. ir A. R. P. 23.818,60 Lt darbuotojų/klientų surinktų ir į įmonę negrąžintų pinigų;
6. Priteisti iš P. P. 1234 Lt darbuotojų surinktų ir į įmonę negrąžintų pinigų;
7. Priteisti solidariai iš P. P. ir A. R. P. 2439,15 Lt skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SVN00339;
8. Priteisti solidariai iš P. P. ir A. R. P. 1394,37 Lt už seminaro metu parduotą VšĮ „Labastis“ produkciją;
9. įpareigoti P. P. grąžinti įmonei visus elektroninio pašto ...@labastis.lt sistemos prisijungimo duomenis;
10. Įpareigoti A. P. grąžinti VšĮ „Labastis“ prisijungimo duomenis prie Facebook internetinio puslapio;
11. Priteisti iš A. P. 4450,88 Lt neteisėtai gautų palūkanų.
12. Išreikalauti iš atsakovo P. P. nešiojamą kompiuterį Dell Inspiror, kurio vertė 2230,58 Lt; (2 t. b.l. 98-104), (3 t., b.l.71-80), (4 t. b. l. 142-143).
Nurodė, kad ieškovas P. P. buvo VšĮ „Labastis” vadovaujantis partneris. Jis organizavo įstaigoje buhalterinę apskaitą, kasos darbą, apmokė dirbti kasininkės pareigas ėjusią O. P., kitus darbuotojus. P. P. viską suorganizavo taip, kad niekur nebūtų jo paties parašų, todėl nė vienu atveju negalima matyti, kad pinigai iš kasos arba darbuotojų už prekes surinkti pinigai būtų buvę perduoti P. P., tačiau tai patvirtina liudytojų ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. Paskolų P. P. realiai nesuteikdavo, jis įnešdavo į banko sąskaitą pinigus, kurie buvo jo gauti iš VšĮ „Labastis“ kasos. Todėl paskolos sutartys, nors jos ir pasirašytos, nėra sudarytos, nes pinigai realiai neperduoti. P. P. darbo užmokestis buvo nustatytas 100 Lt per mėnesį, atlyginimo padindinimo jis prašė, tačiau su direktoriumi V. Z. nesusitarė, todėl atlyginimas nebuvo pakeltas iki 1000 Lt. Buhalterė neteisėtai išmokėjo P. P. du mėnesius po 1000 Lt. Ši suma buvo įskaityta kaip darbo užmokestis už likusius iki darbo sutarties nutraukimo mėnesius, ir dar P. P. liko permokėtas atlyginimas. Į komandiruotę Olandijoje P. P. nebuvo siunčiamas, todėl jo išlaidų VšĮ „Labastis“ neturi atlyginti. Už komandiruotės į Dubliną išlaidas P. P. yra atlyginta. Automobilį „Toyota Avensis“ P. P. naudojo savo asmeniniais ir šeimos reikalais, todėl VšĮ „Labastis“ neturi mokėti nei už subnuomą nei už remontą. P. P. pereikvojo jam nustatytus kuro ir telefono pokalbių limitus, todėl padarė įstaigai žalą. P. P. sukūrė elektroninio pašto sistemą įstaigai „Labastis“, todėl turi grąžinti prisijungimo duomenis. Kompiuteris buvo pirktas įstaigai „Labastis“, yra įtrauktas į atsakovo turto balansą, todėl turi būti grąžintas atsakovui. Iš A. P. turi būti priteistos neteisėtai jam išmokėtos palūkanos už suteiktą paskolą, kadangi viešoji įstaiga pagal įstatymą negali mokėti palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priėmė ieškovo P. P. atsisakymą nuo reikalavimo pakeisti ieškovo P. P. atleidimo iš darbo BVšĮ „Labastis“ formuluotę ir bylą šioje dalyje nutraukė.
Priteisė ieškovui P. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“, ir subsidiariai (nesant galimybės išieškoti iš BVšĮ „Labastis“) priteisė iš atsakovo V. Z. 5000 Lt skolos grąžinimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (5000 Lt) nuo 2012-06-12 iki teismo sprendimo įvykdymo, 959,71 Lt (priskaityta suma) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1760,62 Lt komandiruotės išlaidų atlyginimo ir 81 Lt už advokato pagalbą.
Priteisė ieškovei R. A. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ir subsidiariai (nesant galimybės išieškoti iš BVšĮ „Labastis“) priteisė iš atsakovo V. Z. 4000 Lt skolos grąžinimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (4000 Lt) nuo 2012-06-12 iki teismo sprendimo įvykdymo; 666,67 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir 120 Lt žyminio mokesčio.
Priteisė ieškovui A. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ir subsidiariai (nesant galimybės išieškoti iš BVšĮ „Labastis“) priteisė iš atsakovo V. Z. 30 073,5 Lt skolos grąžinimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (30 073,50 Lt) nuo 2012-06-12 iki teismo sprendimo įvykdymo; 567 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Pripažino nesudarytomis paskolų sutartis tarp VšĮ „Labastis“ ir P. P.:
2010-11-15 Nr.2 dėl 300 Lt;
2010-11-15 Nr.3, dėl 7800 Lt;
2011-07-01 Nr. 11 dėl 1745 Lt;
2011-11-07 Nr. 25 dėl 26500 Lt;
2011-12-28 Nr. 26 dėl 3200 Lt;
2012-01-03 Nr.27 dėl 6500 Lt.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Nurodė sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio (100 Lt, priskaityta suma) ieškovui P. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ vykdyti skubiai.
Priteisė iš ieškovo P. P. valstybei 2445 Lt žyminio mokesčio ir 50 Lt pašto išlaidų.
Priteisė iš ieškovo A. P. valstybei 196 Lt žyminio mokesčio.
Priteisė iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ valstybei 1821 Lt žyminio mokesčio ir 22 Lt pašto išlaidų.
Dėl paskolų ieškovui P. P. grąžinimo, palūkanų priteisimo ir paskolų sutarčių pripažinimo nesudarytomis
Iš VšĮ „Labastis“ sąskaitos SEB banke išrašo teismas nustatė, kad 2011-07-01 P. P. įnešė į įstaigos sąskaitą 1745 Lt nurodydamas, kad tai yra grynųjų įmokėjimas į sąskaitą, dalininko įnašas (t.2, b.l. 107). Iš atsakovo pateikto išrašo apie dalininkų įnašus nustatė, kad ieškovo P. P. 2011-07-01 įmokėti 1745 Lt yra įtraukti į registrą kaip dalininko įnašas (t.3, b.l.38). Teismas sprendė, kad ieškovas 1745 Lt įmokėjo kaip dalininko įnašą, todėl pripažino, kad 2011-07-01 paskolos sutartis Nr.11 dėl 1745 Lt buvo nesudaryta.
Nesant įrodymų apie paskolos sutartyse nurodytų pinigų sumų perdavimą paskolos gavėjui, teismas sprendė, kad 2011-07-01 paskolos sutartis Nr.11 dėl 1745 Lt, 2010-11-15 paskolos sutartis Nr.3 dėl 7800 Lt, 2011-11-07 paskolos sutartis Nr. 25 dėl 26500 Lt, 2011-12-28 paskolos sutartis Nr. 26 dėl 3200 Lt, 2012-01-03 paskolos sutartis Nr. 27 dėl 6500 Lt nebuvo sudarytos.
Nurodė, kad pagal 2011-02-01 paskolos sutartį Nr.5 ieškovas P. P. suteikė atsakovei VšĮ „Labastis“ 5000 Lt paskolą, kas matyti iš atsakovo VšĮ „Labastis“ banko sąskaitos išrašo (t.3, b.l.16). Pagal paskolos sutarties 2 p. šalys susitarė, kad paskola bus grąžinta 2011 m. gruodžio 31 d. Ieškovas nurodo, kad paskolinta suma jam nėra grąžinta, atsakovė nepateikė duomenų, kad skolą grąžino, todėl iš atsakovės VšĮ „Labastis“ ieškovui P. P. priteisė 5000 Lt skolos grąžinimo. Kadangi viešajai įstaigai yra neleidžiama mokėti palūkanas savo dalininkui už suteiktą paskolą ir sutarties galiojimo laiku, ir pasibaigus sutarties galiojimui, t.y. suėjus paskolos grąžinimo terminui (Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p.), reikalavimo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino (2011-12-31) iki kreipimosi į teismą dienos, netenkintino. Vadovaudamasis LR CK 6.37 str. 2 d., ieškovui P. P. iš atsakovės VšĮ „Labastis“ priteisė 5 proc. metines palūkanas už 5000 Lt paskolintą sumą nuo 2012-06-12 iki teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl paskolos R. A. P. grąžinimo, palūkanų priteisimo
Nustatė, kad R.A. P. yra atsakovo dalininko P. P. sutuoktinė.2011-08-24 tarp ieškovės ir atsakovės VšĮ „Labastis“ buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos pinigai buvo pervesti atsakovei VšĮ „Labastis“ į banko sąskaitą ( t.1, b.l.23). Suėjus paskolos grąžinimo terminui atsakovė paskolos negrąžino, todėl iš atsakovės priteisė 4000 Lt ieškovei R. A. P.. Reikalavimo priteisti 5 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino iki kreipimosi į teismą dienos netenkintino, vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 2 d. 3p., kuris nustato draudimą viešajai įstaigai skolintis lėšas už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens. Vadovaudamasis LR CK 6.37 str. 2 d., ieškovei priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (4000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl paskolos A. P. grąžinimo, palūkanų priteisimo
Nustatė, kad 2011-10-24 tarp ieškovo A. P. ir atsakovės VšĮ „Labastis“ buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią A. P. paskolino atsakovei 10 000 eurų, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolintus pinigus iki 2011-12-31 ir mokėti 43 proc. metinių palūkanų (t.1, b.l.13). Paskolos pinigai buvo pervesti atsakovei į banko sąskaitą (t.2, b.l. 74). A. P. iš VšĮ „Labastis“ sąskaitos buvo išmokėta 1290,12 eurų (4454,53 Lt) kaip palūkanos pagal sutartį (t.2, b.l.74). Teismas šalių paskolos sutarties sąlygą, numačiusią palūkanas, pripažino negaliojančia ex oficio , nes Viešųjų įstaigų įstatymas neleidžia viešajai įstaigai skolintis už palūkanas iš savo dalininko ar su juos susijusio asmens. Ieškovas A. P. yra atsakovės dalininko P. P. sūnus, todėl laikytinas susijusiu su atsakovės dalininku asmeniu. Jau išmokėtų A. P. palūkanų sumą teismas įskaitė į paskolos grąžinimo sumą, likusią negrąžintą paskolos sumą 30 073,5 Lt priteisė ieškovui iš atsakovės. Atitinkamai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš A. P. 4450,88 Lt neteisėtai gautų palūkanų, nes A. P. išmokėtos palūkanos įskaitytos į priteisiamą skolos grąžinimą. Iš atsakovės ieškovui priteisė 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-12 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo; dėl permokėto darbo užmokesčio priteisimo
Teismas nustatė, kad tarp VšĮ „Labastis“ ir P. P. 2011-10-04 buvo sudaryta darbo sutartis, ieškovas P. P. priimtas dirbti vadovaujančio partnerio pareigose, nustatytas atlyginimas 100 Lt per mėnesį, darbo laikas - 5 valandos per savaitę (t.2, b.l.108-109). Darbo sutartis buvo nutraukta 2012-05-25 pagal LR DK 127 str. (darbuotojo prašymu). Įrašas apie darbo užmokesčio padidinimą iki 1000 Lt yra įrašytas, buvusios įstaigos buhalterės P. L. ranka, tačiau nepasirašytas darbdavio- įstaigos direktoriaus V. Z.. V. Z. nepripažino turėjęs valią sudaryti tokį susitarimą. Darbo sutartis turi būti sudaroma rašytine forma (DK 99 str.), todėl teismas sprendė, kad darbo sutartis nebuvo pakeista ir ieškovui P. P. darbo užmokestis nebuvo padidintas iki 1000 Lt.
Buhalterė, neturėdama tinkamai įforminto darbo sutarties pakeitimo, išmokėjo ieškovui P. P. 1000 Lt, pagal nepažįstamo asmens telefoninį tvirtinimą tikėdamasi, kad darbo sutartis bus pakeista, atlyginimas bus padidintas. Teismas sprendė, kad P. L. tai padarė savo valia ir savo rizika, todėl yra atsakinga prieš VšĮ „Labastis“ dėl per didelio darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojui. Todėl nėra pagrindo išieškoti iš P. P. permokėtą sumą. Esant šioms aplinkybėms, netenkintino VšĮ „Labastis“ priešieškinio reikalavimo dėl 1317,80 Lt permokėto darbo užmokesčio priteisimo iš P. P. ir R.A. P. solidariai.
Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovas P. P. prašė išmokėti jam avansą už 11 mėnesių, todėl atsakovė nepagrįstai įvertino jau išmokėtą 2000,63 Lt kaip avansą už 11 mėnesių ir nepagrįstai nemokėjo ieškovui darbo užmokesčio už 2012 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius. Todėl iš atsakovės priteisė 226,58 Lt (priskaityta suma) darbo užmokesčio ieškovui.
Ieškovą atleidžiant iš darbo jam turėjo būti išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Šalys nepateikė duomenų, kad ieškovui būtų buvę suteiktos atostogos per visą jo darbo laikotarpį. Teismas sprendė, kad atostogos ieškovui nebuvo suteiktos ir priteisė 60,21 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Kadangi su ieškovu nebuvo atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną- jam priteisė darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką- po 4,76 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2012-05-25 iki tos dienos, kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis, kuria atsakovui VšĮ „Labastis“ iškelta bankroto byla (2012-12-17), t.y. 672,92 Lt.
Nurodė, kad sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio (100 Lt) priteisimo ieškovui P. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ vykdytinas skubiai.
Dėl komandiruočių išlaidų atlyginimo
Teismas nustatė, kad atsakovės VšĮ „Labastis“ direktoriaus V. Z. 2012-03-08 įsakymais Nr. K-5 ir K-6 buvo nuspręsta išsiųsti P. P. ir R.A. P. į komandiruotę į Dubliną nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. kovo 14 d., išmokėti abiems po 1200 Lt dienpinigių ir apmokėti nakvynės išlaidas (t.3, b.l. 135, 138). Atsakovė VšĮ „Labastis“ apmokėjo už lėktuvo bilietus iš Kauno į Dubliną ir atgal 1653,54 Lt (t.2, b.l.126). Nustatė, kad į Dubliną vyko ir P. P. duktė R. P. (t.2, b.l.143-144). Kadangi duktė buvo vyresnė negu 2 metų amžiaus, teismas sprendė, kad jai lėktuvo bilietas kainavo kaip ir suaugusiam asmeniui, todėl 551,18 Lt suma, sumokėta už bilietus, turėtų būti priteista iš P. atsakovui VšĮ „Labastis“. Tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad sumokėjo 1200 Lt dienpinigių P. P., nes pateiktas kasos išlaidų orderis Nr.0172, pagal kurį 2012-03-15 buvo išlaiduota iš kasos 1685 Lt kaip komandiruotės į Airiją išlaidos yra nepasirašytas gavėjo (t.2, b.l. 127). Už nakvynę Dubline yra apmokėta 483 eurai (1667,70 Lt) ( t.2, b.l. 130, t.3, b.l. 13). Buvo apmokėta už trivietį kambarį. Teismas sprendė, kad atsakovė VšĮ „Labastis“ turėjo apmokėti 2/3 dalis šio kambario kainos (1111,8 Lt), nes nė viena iš šalių nepateikė duomenų, kokia dalis kainos sudarė kartu su Petkevičiais vykusio jų vaiko nakvynės kainą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad apmokėjo P. P. arba R.A. P. už nakvynes Dubline, todėl sprendė, kad atsakovė turėtų apmokėti P. P. dienpinigius (1200 Lt), nakvynės išlaidas (1111,80 Lt). Iš šios sumos minusavo atsakovo permokėtą sumą už lėktuvo bilietą vaikui (551,18 Lt), todėl ieškovui P. P. priteisė iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ 1760,62 Lt.
Byloje nėra pateikto atsakovo VšĮ „Labastis“ direktoriaus įsakymo, kuriuo ieškovas P. P. būtų siunčiamas į komandiruotę į Olandiją ir nuspręsta išmokėti jam dienpinigius bei atlyginti kelionės išlaidas. Iš atsakovės VšĮ „Labastis“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-04-25 aviakompanijai Ryanair buvo sumokėta 234 Lt ir 356,30 Lt (t.2,b.l.128,129) už lėktuvo bilietus iš Kauno per Londoną į Eindhoveną ( t.2, b.l. 139-142). Atsakovės atstovo paaiškinimus, kad šiuos pinigus sumokėjo pats ieškovas P. P., savavališkai prisijungęs prie įmonės internetinės bankininkystės prieigos, teismas vertino kaip neįrodytus ir niekuo nepagrįstus. Nurodė, jog net jei atsakovė ir buvo suteikusi P. P. galimybę naudotis įstaigos internetinės bankininkystės paskyra, atlikinėti piniginius pervedimus savo nuožiūra, tai už tokią situaciją ir atitinkamus nuostolius yra atsakingas įstaigos direktorius V. Z., kuris nesaugojo įmonės bankinių duomenų arba atitinkamai atsakinga įstaigos buhalterė, kuri perdavė įmonės bankininkystės duomenis P. P.. Kitų įrodymų, kad P. P. turėtų teisę gauti iš atsakovės tam tikrų išlaidų, susijusių su išvyka į Olandiją, atlyginimą arba kad VšĮ „Labastis“ patyrė žalą dėl P. P. išvykos į Olandiją, teismui nepateikta. Kasos išlaidų orderis 2012-03-0 Nr. 0186, pagal kurį kasininkė O. P. išlaidavo iš kasos 1173 Lt P. P. ( t.2, bl. 146) yra be pinigų gavėjo parašų, todėl teismas negalėjo daryti išvados, kad P. P. šiuos pinigus gavo. Vadovaujantis išdėstytu netenkintino P. P. reikalavimų priteisti komandiruotės išlaidas ir netenkino atsakovo BVšĮ „Labastis“ reikalavimų priteisti iš P. P. ir R.A. P. solidariai nuostolius už komandiruočių ir su jomis susijusias išlaidas.
Dėl mokesčio už automobilio subnuomą, už automobilio remontą
Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktose pervedimo išklotinėse mokėjimo paskirtis nenurodyta, mokėta suma nesutampa su sutartyje numatytu subnuomos mokesčiu, todėl teismui nėra pagrindo spręsti, kad P. P. sumokėjo subnuomos mokestį už atsakovę VšĮ „Labastis“.
2012-04-19 VšĮ „Labastis“ sumokėjo UAB „Autotoja“ 785,68 Lt (t.3, b.l. 133). „Autotoja“ išrašyta sąskaita ir mokėjimas buvo atliktas pagal VšĮ „Labastis“ ir UAB „Autotoja“ sutartį 2011-10-27 Nr. 2011/101TA (t.3, b.l.134). Nors sutartis teismui nepateikta, tačiau teismas sprendė, kad tokia sutartis dėl automobilio remonto buvo, ir mokėjimas buvo atliktas pagrįstai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad sutartis buvo suklastota. Taip pat nepateikta įrodymų, kad ieškovas P. P. savavališkai be jokio teisinio pagrindo prisijungė prie atsakovės bankinės paskyros ir atliko mokėjimus, tuo padarydamas atsakovei žalą. Esant šioms aplinkybėms reikalavimo priteisti iš P. P. 1215,03 Lt netenkino.
Dėl nuostolių atlyginimo už pereikvotus kuro ir telefono pokalbių limitus
Atsakovei neįrodžius, kad ieškovas P. P. buvo supažindintas su VšĮ „Labastis“ direktoriaus įsakymu Nr. V-11/02, priimtu 2011-01-10, kuriuo nustatytas kuro sunaudojimo limitas per mėnesį 400 Lt, pokalbiams mobiliaisiais telefonais -150 Lt per mėnesį (t.2, b.l.125) bei neįrodžius, kad ieškovui P. P. buvo priskirta naudotis abonentiniu numeriu 65737664 reikalavimo priteisti nuostolius už pereikvotus telefoninių pokalbių limitus netenkintino.
Atsakovei nepateikus duomenų, kad ieškovas buvo supažindintas su kuro panaudojimo limitu per mėnesį, nepateikus duomenų, kad ji apmokėjo už visą pirktą kurą bei atsižvelgiant į tai, kad iš pateiktų avansinių apyskaitų negalima nustatyti, ar jose nurodytos pinigų sumos buvo išmokėtos ieškovui P. P. kaip avansas kurui pirkti, nes visos avansinės apyskaitos yra be lėšų gavėjo parašų (t.5, b.l. 35, 74, 80, 86), teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė patyrusi nuostolį dėl ieškovo išeikvotų lėšų kurui pirkti, todėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą netenkintino.
Dėl reikalavimo priteisti solidariai iš P. P. ir A. R. P. 23.818,60 Lt iš darbuotojų/klientų surinktų ir į įmonę negrąžintų pinigų; 1394,37 Lt už seminaro metu parduotą VšĮ „Labastis“ produkciją; dėl reikalavimo priteisti iš P. P. 1234 Lt iš darbuotojų surinktų ir į įmonę negrąžintų pinigų
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad 2012-04-15 vyko renginys - seminaras, kurio metu buvo prekiaujama atsakovės prekėmis. Prekiauti buvo pavesta N. M. (byloje įtrauktai trečiuoju asmeniu), jai buvo išduota prekių už 5929,49 Lt. Tačiau tam tikru laiku prekėmis ėmėsi prekiauti ieškovas P. P., jis surinko grynaisiais 1394,37 Lt ir žadėjo šiuos pinigus į nešti į atsakovės kasą. Tačiau pinigų neįnešė. Teismo nuomone, vien N. M. paaiškinimo nepakanka įrodyti, kad P. P. pasisavino 1394,37 Lt iš atsakovės VšĮ „Labastis“. Pagal išrašytą sąskaitą Nr. SVN00603 prieš VšĮ „Labastis“ skolinga liko N. M., kuri sąskaitoje įvardinta kaip prekių pirkėja.
Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad pirkėjams G. Š. ir K. M. buvo pateikta atsakovės įstaigos prekių, pastarieji prekes pardavė, tačiau pinigus perdavė ieškovui P. P., kuris pinigų į atsakovo kasą neįnešė. Įrodinėjo trečiųjų asmenų G. Š. ir K. M. paaiškinimais (t.2, b.l. 155,156). Tą patį tretieji asmenys G. Š. ( t.6, b.l. 17-18) ir K. M. ( t.5, b.l.146) patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tačiau nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kad perdavė P. P. pinigų sumas, kurios turėjo būti sumokėtos VšĮ „Labastis“. Teismas sprendė, jog nėra pakankamai įrodymų tenkinti atsakovės reikalavimą priteisti iš P. P. 1234 Lt.
Atsakovė prašė priteisti iš ieškovų P. ir R. A. P. 23818,60 Lt, kuriuos esą į P. P. sąskaitą sumokėjo asmenys, gavę prekių iš VšĮ „Labastis“. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad pirkėjams buvo perduotos prekės, nes pateiktuose krovinio važtaraščiuose (t.4, b.l. 119-103) nėra priėmusio asmens parašų, todėl neaišku, ar tos prekės buvo išduotos iš įstaigos sandėlio, o jeigu išduotos, tai kam. Taip pat nepateikta įrodymų, kad pirkėjams buvo išrašytos sąskaitos apmokėti už prekes, kad pirkėjai gavę VšĮ „Labastis“ sąskaitas apmokėjo ne ten, kur nurodyta sąskaitoje, o kitam asmeniui, P. P.. Nepateikta įrodymų, kad su asmenimis, kurie nurodyti kaip pirkėjai, buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys dėl ginčo prekių už ginčo sumas. Atsakovė VšĮ „Labastis“ nepateikė duomenų, kad pareikalavo iš savo skolininkų apmokėti už gautas prekes, o skolininkai pateikė atsikirtimus, kad prievoles jau yra įvykdę kitam asmeniui. Nesant duomenų apie VšĮ „Labastis“ ir pirkėjų sudarytus sandorius ir atsiskaitymo sąlygas, negalima spręsti, kad P. P. yra skolingas atsakovei už tam tikras prekes, pateiktas pirkėjams.
Dėl reikalavimo priteisti solidariai iš P. P. ir A. R. P. 2439,15 Lt skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SVN00339
Atsakovė 2012-05-03 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SVN00339, kurioje nurodė, kad ieškovui P. P. yra patiekta įvairių prekių už 2439,15 Lt ir prašė priteisti iš ieškovų solidariai apmokėti už šioje sąskaitoje nurodytas prekes (t.2, b.l. 157-158). Ieškovas P. P. nurodė, kad 2012-05-03 jis jokių prekių iš VšĮ „Labastis“ neėmė, tą dieną gulėjo ligoninėje. Teismas nustatė, kad atsakovės pateiktoji PVM sąskaita faktūra yra nepasirašyta prekes priėmusiojo asmens (t.2, b.l. 159). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas P. P. gavo prekes, kurios nurodytos ginčo sąskaitoje. Iš pateikto raštelio (t.5, b.l.73) negalima spręsti, kad P. P. gavo prekes, nurodytas sąskaitoje, nes raštelis yra nežinia kieno parašytas, nepasirašytas, ieškovas nepripažįsta, kad tai jis patvirtino apie prekių paėmimą, raštelyje yra išvardintos tik keturių pavadinimų prekės, tuo tarpu sąskaitoje yra žymiai daugiau prekių pavadinimų. Todėl reikalavimas priteisti iš ieškovų 2439,15 Lt pagal sąskaitą negali būti patenkinamas.
Dėl lėšų už knygos parsiuntimą atlyginimo
Atsakovė patikslintame priešieškinyje (t.3, b.l.75) nurodė, kad ieškovas P. P. išsiuntė savo sūnui A. P. knygą į JK, tačiau už siuntimo išlaidas buvo išrašyta sąskaita atsakovui VšĮ „Labastis“, kurią atsakovė ir apmokėjo, patirdamas nuostolį 82 Lt. Iš pateiktos UAB „TNT“ sąskaitos teismas nustatė, kad pirkėja VšĮ „Labastis“ buvo užsakiusi gabenimo paslaugas, už kurias sąskaita buvo pateikta 297,22 Lt (t.3, b.l.147). Teismui nepateikta įrodymų, kad VšĮ „Labastis“ neužsakė gabenimo paslaugų, arba paslaugas užsakė neįgaliotas asmuo, nepateikta duomenų, ar ši sąskaita buvo apmokėta ir, jeigu apmokėta, kieno sprendimu tai atlikta. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. P. padarė atsakovui 82 Lt nuostolių.
Dėl įpareigojimo P. P. grąžinti įmonei visus elektroninio pašto ...@labastis.lt sistemos prisijungimo duomenis
Teismas nustatė kad subdomeno labastis.lt užsakovas yra fizinis asmuo A.P. (t.4, b.l.181), todėl ir elektroninis pašto sistema @labastis.lt galėjo būti sukurta tik asmens, turinčio nuosavybės teisę į subdomeną labastis.lt. Atsakovė nepateikė duomenų, kad VšĮ „Labastis“ sudarė sutartį su serverio valdytoju UAB „Hostex“ ir apmokėjo už domeno registraciją. VšĮ „Labastis“ 2012-05-24 apmokėjo sąskaitas (70,18 Lt) už domenų labastis.lt ir labastis.com pratęsimą (t.4, b.l. 201-202), kurios buvo išrašytos paslaugos užsakovui UAB „Idėjos internetu“. Teismas sprendė, kad VšĮ „Labastis“ apmokėjo sąskaitą už trečiąjį asmenį UAB „Idėjos internetu“, todėl turėtų teisę nebent išsireikalauti iš UAB „Idėjos internetu“ be pagrindo įgytą praturtėjimą.
Dėl įpareigojimo A. P. grąžinti VšĮ „Labastis“ prisijungimo duomenis prie Facebook internetinio puslapio
Šio reikalavimo netenkintino, nes atsakovė nepateikė duomenų, kad su įstaigoje nedirbusiu asmeniu A. P. buvo sudaryta rangos, paslaugų ar kita panašaus pobūdžio sutartis, pagal kurią A. P. įsipareigojo sukurti atsakovei Facebook prisijungimo profilį ir tos paslaugos neatliko ar atliko nekokybiškai.
Dėl nešiojamojo kompiuterio Dell Inspiror
Teismas sprendė, jog nesant duomenų, kad ieškovui turtas buvo perduotas, nėra pagrindo ir priteisti turtą arba turto vertę iš ieškovo P. P..
Dėl subsidiarios atsakovo V. Z. atsakomybės, žalos ieškovui A. P. atlyginimo
Ieškovas A. P. teigė, kad negavęs palūkanų, kurių tikėjosi, patyrė žalą 9898 Lt, ir už žalą yra atsakingas V. Z., kuris pasirašė įstatymui prieštaraujantį sandorį. Teismas sprendė, kad už savo veiksmus pirmiausia atsako pats ieškovas A. P., nes skolindamas lėšas jis buvo pilnametis ir veiksnus asmuo, turėjo ir galėjo žinoti įstatymo reikalavimus ir privalėjo jų laikytis, todėl reikalavimo priteisti negautų palūkanų sumą iš V. Z. netenkintino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad atsakovo įstaigos dalininko V. Z. veiksmai grąžinant kreditoriams paskolas anksčiau nustatyto termino, parduodant ilgalaikį turtą, buvo nesąžiningi, todėl yra pagrindo nustatyti V. Z. subsidiarią atsakomybę pagal VšĮ „Labastis“ prievoles ieškovams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas laikė, kad ieškovo P. P. ieškinys yra patenkinamas 12,18 proc. nuo pareikšto dydžio, ieškovės R.A. P. ieškinys patenkinamas 100 proc., ieškovo A. P. ieškinys patenkinamas 85 proc., atsakovo BVšĮ „Labastis“ priešieškinys tenkinamas 61 proc. Ieškovų išlaidos advokato pagalbai sudarė 2000 Lt (t.6, b.l.7-8), teismas laikė, kad ieškovai mokėjo advokatui lygiomis dalimis. Atsakovė nepateikė duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovai P. P., A. P. ir R. A. P. prašo pakeisti 2013-01-18 Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, dėl kurios yra pateiktas apeliacinis skundas:
1.1. Ieškovui P. P. papildomai priteisti iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ir subsidiariai iš atsakovo V. Z.
4 560, 03 Lt darbo užmokesčio;
749,32 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas;
8 083 Lt už pavėlavimą laiku atsiskaityti, atleidžiant darbuotoją P. P. iš darbo, laikotarpyje nuo 2012-05-25 iki 2012-12-17;
634,81 Lt delspinigių (0,07 %) nuo priteistos ieškovui sumos už kiekvieną praleistą dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų nuo termino, kada darbo užmokestis turėjo būti išmokėtas.
1.2. Ieškovui P. P. priteisti už sumokėtą automobilio subnuomą iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ir subsidiariai iš atsakovo V. Z. 2 586 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki 2012-12-17, t.y. 64,65 Lt.
1.3. Ieškovui P. P. papildomai priteisti iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ir subsidiariai iš atsakovo V. Z. 4 945 Lt paskolos grąžinimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2012-12-17, t.y. 123, 62 Lt.
1.4. Ieškovui P. P. papildomai priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškinio teismui parengimu dėl neteisėto atleidimo iš darbo pagrindo bei formuluotės pakeitimo.
2. Ieškovei R. A. P. papildomai priteisti iš atsakovės BVŠĮ „Labastis“ ir subsidiariai iš atsakovo V. Z. 90,56 Lt palūkanų nuo paskolos grąžinimo termino suėjimo iki bylos iškėlimo teisme dienos , t.y. nuo 2011-12-31 iki 2012-06-12.
3. Ieškovui A. P. papildomai priteisti iš atsakovo V. Z. 9 898 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
3.1. Ieškovui A. P. papildomai priteisti iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ir subsidiariai iš atsakovo V. Z. 863,2 Lt palūkanų nuo 2011-12-31 (paskolos sutarties termino pasibaigimo) iki 2012-06-12.
4. Priteisti ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.
Ieškovas P. P. teikia apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, susijusios su jam priteistu darbo užmokesčiu, kompensacija už nepanaudotas atostogas, dėl vidutinio darbo užmokesčio uždelsimo atsiskaitymo, delspinigių, dėl 2 586 Lt priteisimo už sumokėtą automobilio subnuomą, paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis: 2011-07-01 Nr. 11 (1 745 Lt); 2011-12-28 Nr. 26 (3 200 Lt) bei advokato išlaidų atlyginimo. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
Ieškovo P. P. 2011-10-04 darbo sutartyje Nr. 8 buvo nurodyta, kad nuo 2012-01-01 yra pakeičiamas ieškovo darbo užmokestis, padidinant jį iki 1 231, 00 Lt. Rašytiniai įrodymai (pakeista darbo sutartis, du pavedimai į ieškovo sąskaitą, pateikti duomenys SODRAI) patvirtina, kad ieškovo darbo užmokestis buvo daug didesnis negu 100 Lt. Šių įrodymų teismas visumoje nevertino ir padarė klaidingą išvadą, kad ieškovo darbo užmokestis buvo 100 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį jis su atsakovu V. Z. (ieškovas P. P. ir atsakovas V. Z. yra VšĮ „Labastis“ dalininkai) susitarė padidinti darbo užmokestį tiek V. Z., tiek ir ieškovui. Realiai tas ir buvo vykdyta. LR DK 99 str. 3 d., reglamentuoja, kad už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Netinkamas darbo sutarties įforminimas negali sąlygoti mažesnio darbo užmokesčio priteisimo dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, klaidingai nustatydamas priteistiną ieškovui P. P. darbo užmokestį, netinkamai paskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovui turėjo būti priteista 4 560,03 Lt darbo užmokesčio ir 749,32 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Taip pat teismas neteisingai paskaičiavo išmokėtiną P. P. sumą priklausančią už uždelstą atsiskaitymą su ieškovu. Teismas nustatė, kad buvo uždelsta atsiskaityti nuo 2012-05-25 iki 2012-12-17. Tokiu būdu, eismas privalėjo priteisti 8 083 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti. Ieškovas taip pat prašė priteisti po 0,07 proc. delspinigių nuo priteistos ieškovui sumos už kiekvieną praleistą dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų nuo termino, kada darbo užmokestis turėjo būti išmokėtas. Tokį savo ieškinio reikalavimą rėmė LR DK 207 str. Teismas privalėjo priteisti delspinigius už pavėluotai išmokamą darbo užmokestį nuo 2012-05-25 iki 2012-12-17 - 634, 81 Lt. Tačiau teismas to nepadarė, toje dalyje ieškinio neišnagrinėjo ir nenurodė, dėl kokių priežasčių teismas nepriteisė ieškovui delspinigių.
Teismas klaidingai nustatė pervedamos V. V. sumos dydį, nes netinkamai aiškino ir taikė 2012-01-02 sudarytą Automobilių subnuomos sutartį. Ši įrodymų vertinimo klaida lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Sutarties 9 punkte atsakovė BVšĮ „Labastis“ įsipareigojo sumokėti kiekvieną mėnesį už naudojamą automobilį 1 015 Lt iki kiekvieno mėnesio 9 dienos. Šiame punkte šalys susitarė, kad iš sutartos sumos nuomininkas VŠĮ „Labastis“ išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą už V. V. 15 proc. gyventojų pajamų mokestį LR įstatymų nustatyta tvarka. Todėl ieškovas pervedė V. V. už VšĮ „Labastis“ subnuomos mokestį po 863 Lt, t.y. atskaičius 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Dėl 2011-07-01 paskolos sutarties Nr. 11. Tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės BVšĮ „Labastis“ buvo paskoliniai santykiai patvirtina 2011-07-01 sudaryta paskolos sutartis. Tą pačią dieną ieškovas nuvyko į banką, tačiau negalėjo įnešti grynų pinigų į atsakovės sąskaitą, nes tuo metu ieškovas nebuvo atsakovės BVšĮ „Labastis“ darbuotojas. Banko darbuotoja pasiūlė ieškovui nurodyti pinigų paskirtį kaip dalininko įnašą, nes tik tokiu atveju, pastaroji žadėjo priimti pinigus į VšĮ „Labastis“ sąskaitą. Ieškovas, žinodamas, kad turi įvykdyti pasirašytą paskolos sutartį, sutiko, kad banko darbuotoja nurodytų klaidingą piniginių lėšų įnešimo paskirtį. Todėl klaidingas įrašas dėl pinigų paskirties negali būti vertinamas kaip dalininko įnašas. Teismas padarė klaidingą išvadą, vertindamas „Išrašą apie dalininkų įnašus“. Iš teismui pateikto dokumento išrašo, negalima nuspręsti kokio tai yra dokumento išrašas, todėl negalima jo prilyginti VšĮ „Labastis“ oficialiam dokumentui. Atsakovas V. Z. ir ieškovas P. P. dėl 2011-07-01 dalininkų įnašų didinimo nesitarė, ieškovas P. P. jokio dokumento apie padidintus dalininko įnašus iš VšĮ „Labastis“ negavo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad 2011-07-01 buvo sudaryta ne paskolos sutartis, o dalininko įnašų padidinimas.
Dėl 2011-12-28 paskolos sutarties Nr. 26. 2011-12-28 šalys sudarė paskolos sutartį. Prieš sudarant paskolos sutartį 2011-12-23, ieškovas P. P. įnešė į atsakovo VšĮ „Labastis“ banko sąskaitą 5 030 Lt. Tai, kad banko sąskaitos išraše nurodyta, jog tai yra sąskaitos papildymas, nereiškia, kad tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis, nes sąskaitos papildymas gali būti atliktas ir paskolos forma. Teismas neturėjo pagrindo remtis atsakovės VšĮ „Labastis“ 2011-12-23 kasos išlaidų orderiu, bei kasos knyga, nes ant orderio nėra ieškovo parašo. Išlaidų orderiai buvo išrašyti jau pasibaigus ieškovo ir atsakovės darbo santykiams, ieškovas 2011-12-23 nėra gavęs 5030 Lt iš įmonės kasos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepriteisė ieškovui advokato išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu dėl ieškovo atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. Tai, kad proceso eigoje atsakovė sutiko su ieškiniu ir pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę, ieškovas toje dalyje bylą nutraukė, nesudaro pagrindo atsakovę atleisti nuo ieškovo P. P. turėtų toje dalyje bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio paruošimu.
Ieškovė R. A. P. teikia apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, susijusios su 90,50 Lt palūkanų priteisimu nuo paskolos grąžinimo termino praleidimo iki 2012-06-12 (ieškinio į padavimo dienos). Nurodo, kad ieškovė reikalavimą grindė LR CK 6.874 str. bei 6.210 str. numatančiu, kad už laiku negrąžintą paskolą, atsakovas privalo mokėti palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos. Šios palūkanos atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Pagal 2011-08-24 sudarytą paskolos sutartį tarp ieškovės R. A. P. ir atsakovės VšĮ „Labastis“, nebuvo numatytos palūkanos. Taigi, LR Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. nuostatos, sudarant sutartį su ieškove, buvo išlaikytos.
Ieškovas A. P. teikia apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, susijusios su žalos atlyginimu iš atsakovo V. Z. bei sprendimo dalies, susijusios su palūkanų priteisimu iš atsakovės VšĮ „Labastis“ bei atsakovo V. Z. nuo 2011-12-31 iki 2012-06-12 (nuo paskolos grąžinimo termino pasibaigimo iki ieškinio į teismą padavimo dienos). Nurodo, kad ieškovui nebuvo žinomas įstatymo draudimas skolintis VšĮ pinigus iš savo dalininkų šeimos narių už palūkanas. Tuo tarpu, atsakovui V. Z. ši įstatymo nuostata buvo puikiai žinoma, todėl ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovas V. Z. sąmoningai suklaidino ieškovą, žadėdamas mokėti 43 proc. metinių palūkanų už suteiktą paskolą. Ieškovas, sudarydamas 2011-10-24 paskolos sutartį, patyrė nuostolių, nes negavo to, ko tikėjosi gauti paskolinęs pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. Z. sąmoningai sudarė įstatymui priešingą sutartį, jis privalo šią žalą ieškovui atlyginti. Teismas ieškovui išmokėtas VšĮ „Labastis“ 4 454,5 Lt palūkanas nepagrįstai užskaitė ieškovui kaip dalies paskolos grąžinimą. Teismas dėl negaliojančio sandorio dalies visas pasekmes taikė tik ieškovui. Dėl neteisėto sandorio dalies, turi atsakyti prieš BVšĮ „Labastis“ atsakovas V. Z., nes jis atstovavo VŠĮ „Labastis“ ir privalėjo užtikrinti tinkamą sandorio sudarymą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš atsakovės negali būti priteisiamos palūkanos, dėl palūkanų priteisimo ieškovas laikosi tokios pačios pozicijos kaip ir ieškovė.
Šalies argumentai
Atsakovė VšĮ „Labastis“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-01-18 sprendimo dalį:
Priteisti atsakovei VšĮ „Labastis“ iš ieškovo A. P. 4450,88 Lt neteisėtai gautų palūkanų;Priteisti atsakovei VšĮ „Labastis“ solidariai iš P. P. ir A. R. P. 1317,80 Lt permokėto darbo užmokesčio;Atmesti ieškovo P. P. ieškinio dalį dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo;Atmesti ieškovo reikalavimą dėl nakvynės išlaidų (1111,80 Lt) priteisimo iš atsakovės VšĮ „Labastis“;Solidariai priteisti atsakovei VšĮ „Labastis“ iš P. P. ir A. R. P. 7203,29 Lt dėl pereikvotų įmonės piniginių lėšų (mobilaus telefono sąskaitos, kuro sąnaudos, automobilio remontas, lėktuvo bilietai, viešbutis, išmokėti pinigai);Atmesti ieškovų reikalavimą dėl dienpinigių (1200 Lt) priteisimo iš atsakovės VšĮ „Labastis“;Priteisti atsakovei VšĮ „Labastis“ solidariai iš P. P. ir A. R. P. 23.818,60 Lt iš darbuotojų/klientų surinktų ir į įmonę negrąžintų pinigų;Priteisti atsakovei VšĮ „Labastis“ iš P. P. 1234 Lt darbuotojų surinktų ir į įmonę negrąžintų pinigų;Priteisti atsakovei VšĮ „Labastis“ solidariai iš P. P. ir A. R. P. 1394,37 Lt už seminaro metu parduotą VšĮ „Labastis“ produkciją;Priteisti atsakovei VšĮ „Labastis“ solidariai iš P. P. ir A. R. P. 2439.15 Lt skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SVN00339;Atmesti ieškinio reikalavimą dėl subsidiarios atsakomybės taikymo V. Z. atžvilgiu.Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisėtai atliko tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).
Teismas nepagrįstai sprendė, kad P. P. permokėtos darbo užmokesčio sumos atsakovė galėtų reikalauti iš įmonės buhalterės. P. P. dirbo vadovaujančio partnerio pareigose ir tiesiogiai buvo atsakingas už įmonės finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą bei priežiūrą, piniginių srautų priežiūrą ir kontrolę. Vadovaujantis partneris, materialiai atsakingas įmonei, turintis plačius įgalinimus veikti įmonės vardu ir duoti nurodytus įmonės darbuotojams dėl piniginiu lėšų pervedimo, neturi teisės savarankiškai be darbdavio įgalioto asmens (direktoriaus) organizuoti jam nepriklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo ir vėliau remtis LR DK 224 str. nuostata dėl darbo užmokesčio permokos išieškojimo negalimumo.
Teismas, pripažinęs, kad yra permokėtas darbo užmokestis ir papildomai už 2012 m. kovo - balandžio mėn. ieškovui priteisdamas 226,58 Lt darbo užmokesčio, 60,21 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 672,92 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, de fakto suteikė galimybę ieškovui dvigubai praturtėti atsakovės sąskaita.
Dėl komandiruočių išlaidų atlyginimo. Teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad už nakvynę Dubline sumokėjo ne VšĮ „Labastis“. Be to, teismas neteisėtai įskaitė atsakovės sumokėtą sumą už lėktuvo bilietą vaikui (551,18 Lt) į atsakovo mokėtinas sumas, kadangi sprendimo priėmimo metu galiojo LR ĮBĮ imperatyvus draudimas vykdyti bet kokias BVšĮ „Labastis finansines prievoles.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovams nebuvo išmokėti 1200 Lt dienpinigiai, todėl šią sumą be pagrindo priteisė iš atsakovo VšĮ „Labastis“. Šios sumos išmokėjimą patvirtina VšĮ „Labastis“ kasos išlaidų orderis Nr. 0172 (t. 2, b. 1. 127). Nors orderis nėra pasirašytas gavėjo P. P., tačiau kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas pinigus faktiškai gavo.
Dėl 1173,27 Lt sumos priteisimo. 2012-03-30 P. P. pagal kasos išlaidų orderį buvo išmokėta 1173,27 Lt bilietų pirkimui, nors joks skrydis ar komandiruotė planuojama nebuvo. Atmesdamas šį reikalavimą, teismas sprendimą grindė formaliais pagrindais, ieškovo parašo nebuvimu kasos išlaidų orderyje, tačiau byloje esančių įrodymų visai (kasos išlaidų orderio buvimas, tiesiogiai pinigų perdavime dalyvavusio asmens O. P. duoti parodymai) labiau pagrindžia aplinkybę apie šios sumos išmokėjimą ieškovui, o ne apie jos neišmokėjimą.
Dėl mokesčio už automobilio remontą. Bylos nagrinėjimo metu P. P. pripažino, kad laikotarpiu, kuomet automobilis buvo remontuojamas VšĮ „Labastis“ sąskaita, juo naudojosi tik P. P., o panaudos sutartis su įmone nebuvo sudaryta. P. P. pasirašė UAB „Autotoja“ sąskaitą VšĮ „Labastis“ vardu, P. P. nurodymu P. L. įtraukė šią sąskaitą į bendrovės apskaitą ir bendrovė privalėjo sumokėti pagal PVM sąskaitą- faktūrą. Kas iš darbuotojų atliko mokėjimo pavedimą šiuo atveju yra visiškai nereikšminga, kadangi darbuotojai vykdė P. P. ar direktoriaus nurodymus.
Dėl nuostolių atlyginimo už pereikvotus kuro ir telefono pokalbių limitus. Teismas nepagrįstai nustatė, kad telefono Nr. 65737664 galimai naudojosi ne tik P. P., bet ir kiti darbuotojai. Teismo posėdžių metu apklaustas P. P. negalėjo nurodyti, kokie kiti darbuotojai galimai naudojosi šiuo telefonu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (vizitinių kortelių pavyzdžiai, P. P. rašyti el. laiškai, kuriuose visuose nurodytas tas pats P. P. telefono numeris) patvirtina, kad minėtą telefono numerį naudojo tiktai ieškovas P. P.. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų P. P. nurodytas aplinkybes, kad minėtas abonento numeris buvo priskirtas ir kitiems darbuotojams. VšĮ „Labastis“ direktoriaus įsakymas Nr. V-l 1/02 kabėjo įstaigos skelbimų lentoje, visi darbuotojai su juo buvo susipažinę. Byloje esančių įrodymų visuma (skelbimo lentos įsigijimo dokumentai, foto nuotraukos, VšĮ „Labastis“ darbuotojų patvirtinimai) pagrindžia faktą, kad visi VšĮ „Labastis“ darbuotojai turėjo realią galimybę susipažinti ir buvo susipažinę su minėtu darbdavio :sakymu. Kadangi ieškovas P. P. buvo atsakingas už VšĮ „Labastis“ finansinius reikalus, jų organizavimą ir koordinavimą, jis neabejotinai žinojo (negalėjo nežinoti) įstaigos nustatytus finansinius limitus kurui bei telefoniniams pokalbiams.
Dėl iš darbuotojų/klientų surinktų ir į įmonę negrąžintų pinigų, dėl 1394,37 Lt už seminaro-metu parduotą VšĮ „Labastis“ produkciją, dėl 1234 iš darbuotojų surinktų ir į įmonė negrąžintų pinigų. Atsakovai siekė įrodyti, kad ieškovas, kaip vadovaujantis VšĮ „Labastis“ partneris, klientams už gautas prekes nurodė pinigus pervesti į jo asmeninę sąskaitą. Atsakovai negalėjo gauti iš bankų konfidencialios informacijos apie ieškovo sąskaitas, todėl prašė teismo išreikalauti šiuos įrodymus, tačiau teismas dėl nežinomų priežasčių atsisakė išreikalauti šiuos esminius įrodymus, taip grubiai pažeidžiant atsakovų teises į teisminę gynybą. Byloje esantys P. P. ir klientų susirašinėjimai, N. B. sąskaitos išrašas, mokėjimo pavedimas patvirtina aplinkybes, kad pirkėjai, ieškovo nurodymu, už gautas prekes priklausančias mokėti sumas pervesdavo ne į įmonės, bet į ieškovo sąskaitą. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl 1394,37 Lt nuostolių, atsiradusių iš 2012-04-15 seminaro metu vykdyto VšĮ „Labastis“ produkcijos pardavimo. Šio seminaro metu P. P. pareiškė, kad pardavimus padarys pats ir prekes pardavinėjo, tačiau surinktų pinigų įmonei negrąžino. Sutikrinus likučius paaiškėjo, kad trūko prekių už 1394,37 Lt, ta reiškia, kad šiuos pinigus pasisavino P. P..
Dėl 2439,15 Lt skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SVN00339 priteisimo. Ieškovas minėtos sąskaitos pagrindu iš VšĮ „Labastis“ įsigijo įvairių prekių už 2439,15 Lt sumą, ir nesumokėjo atsakovei pirkimo kainos. Byloje esantys įrodymai: raštelių kopijos, 2011-09-20 el. laiškas dėl prekių įsigijimo, 2011-11-17 el. laiškas su priedais dėl prekių įsigijimo, 2012-01-03 el laiškas dėl tęstinės sąskaitos, P. P. atsakymas pagrindžia faktą, kad P. P. įsigijo sąskaitoje nurodytas prekes.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl subsidiarios atsakovo V. Z. atsakomybės. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ne V. Z., o būtent ieškovas P. P. (dalininkas ir vadovaujantis partneris) įmonės atžvilgiu veikė nesąžiningai ir būtent dėl ieškovo veiksmų įmonės veikla buvo sutrikdyta. Pareigų pobūdis ir atliekami veiksmai liudija, kad būtent P. P. yra atsakingas už įmonės nemokumo būklę. V. Z. veiksmuose nėra nesąžiningumo požymių, šie veiksmai neįtakojo atsiskaitymo su ieškovais. Su ieškovais nebuvo atsiskaityta todėl, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir įmonė neturėjo piniginių lėšų paskoloms grąžinti. Tuo tarpu ieškinio padavimo dienai VšĮ „Labastis“ V. Z. pagal paskolos sutartis yra skolinga 120 800 Lt. V. Z. savo lėšomis savo lėšomis yra apmokėjęs įmonei pateiktas sąskaitas už kurą, kaip dalininkas yra įnešęs į bendrovę 17 855 Lt įnašų, todėl šiai dienai VšĮ „Labastis“ skola V. Z. siekia apie 150 000 Lt. Teismas neanalizavo ir nenurodė, kurie V. Z. veiksmai nulėmė VšĮ „Labastis“ negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, neanalizavo priežastinio ryšio buvimo, ar kreditoriai apskritai patyrė žalą (ar jiems tikrai nebus sumokėt sprendimu priteisti pinigai). V. Z. automobilį pirko už rinkos kainą, įmonėje automobilis buvo apskaitomas kaip prekė, todėl nereikėjo visuotinio dalininkų susirinkimo leidimo. V. Z. neatliko jokių neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų su kreditoriais sudarydamas paskolos grąžinimo sutartis prieš terminą. Šių sutarčių sudarymas tapo neišvengiamas dėl P. P. nesąžiningų veiksmų – būdamas atsakingas už įstaigos finansinius reikalus ir staiga sustabdęs savo darbo funkcijų atlikimą, ieškovas sukūrė tokią situaciją, kuomet įstaigos veikla tapo paralyžuota – įstaiga turėjo įsigijusi didelius kiekius prekių, tačiau P. P. neperdavė potencialių įmonės klientų duomenų, nevykdė VšĮ „Labastis“ prekių pardavimo, todėl įstaiga nebeturėjo galimybės generuoti pajamų ir atsiskaitinėti su įmonės kreditoriais. Sužinoję realią įstaigos situaciją, kreditoriai pareikalavo grąžinti suteiktas paskolas pinigais arba prekėmis. Kadangi ieškovai yra susiję su VšĮ „Labastis“ ir/ar jos dalyviais, jiems pagrįstai negalėjo būti suteikiamas prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu. Be to, ieškovai atsisakė galimybės paskolas susigrąžinti prekėmis. Paskolas V. Z. grąžino veikdamas kaip direktorius, o ne kaip dalyvis, todėl subsidiari atsakomybė pagal LR CK 2.50 str. 3 d. negali kilti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovų ieškinius atmesti, o atsakovų – patenkinti, panaikinti iš atsakovo priteistas teismo, advokato ir antstolių išlaidas bei procesines palūkanas, panaikinti subsidiarią atsakovo V. Z. atsakomybę. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
2012-12-07 VšĮ „Labastis“ iškelta bankroto byla. Remiantis ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. draudžiama vykdyti visas prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Todėl teismo sprendimas priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo 2012-06-12 iki teismo sprendimo įvykdymo yra neteisėtas. Maksimalus terminas iki kada skaičiuotinos palūkanos yra 2012-12-07. Pripažinus, kad V. Z. yra subsidiarus skolininkas, jis negali atsakyti didesne dalimi nei pagrindinis skolininkas, todėl teismo sprendimas susbsidiariai priteisti palūkanas iš V. Z. taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas įskaitydamas A. P. išmokėtas palūkanas į paskolos grąžinimo sumą pažeidė ĮBĮ 14 str. Be to, įmonė sumokėjo valstybei gyventojų pajamų mokestį už A. P. nepriklausančias palūkanas, todėl įmonei priklauso atgauti sumokėtą gyventojų pajamų mokestį.
Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo P. P. jam permokėtą darbo užmokestį. Vadovaujantis CK 6.241 str. 4 d. tai atvejais, kai darbuotojas sukčiaudamas pateikia suklastotus duomenis/žinias ir jam šiuo pagrindu apskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis, šis gali būti išieškotas iš nesąžiningo darbuotojo. Įmonė pateikė įrodymus, kad P. P. davė nurodymus pervesti jam nepriklausantį darbo užmokestį O. P.. Net ir darant prielaidą, kad įmonė šios permokos susigrąžinti negali, teismas privalėjo daryti užskaitą, t.y. iš nepagrįstai gautų 2000,26 Lt išminusuoti dabar įmonei priteistus 959,71 Lt.
Teismas nepagrįstai priteisė iš VšĮ „Labastis“ ir subsidiariai iš V. Z. 1760,62 Lt komandiruotės išlaidų atlyginimo. Teismas nevertino elektroninio susirašinėjimo ir liudininkės O. P. parodymų, kuriuose pats P. P. sakosi paėmęs tūkstantines sumas iš A. N. komandiruotės išlaidoms padengti.
Teismas nepagrįstai atmetė VšĮ „Labastis“ priešieškinį dėl 590,30 Lt asmeninės kelionės į Olandiją išlaidų priteisimo iš P. P.. Iš aviakompanijos pateiktų duomenų matyti, kad bilietai buvo pirkti naudojantis P. P. el.pašto dėžute. P. P. įmonės bankine kortele naudojosi inkasuojant pinigus į banką. Pasinaudodamas tais pačiais kortelės kodais, bilietus jis nusipirko savavališkai, sekmadienį, skrido deryboms dėl savo būsimo darbo, padarė pravaikštas ir nuostolį.
785,68 Lt pavedimas UAB „Autotoja“ už automobilio remontą padarytas nepagrįstai, be jokių sutarčių, automobiliu naudojosi P. P..
Teismas nepagrįstai atmetė VšĮ „Labastis“ priešieškinį dėl 23.818,60 Lt iš darbuotojų/klientų surinktų ir į įmonę negrąžintų pinigų; 1394,37 Lt už seminaro metu parduotą VšĮ „Labastis“ produkciją; dėl reikalavimo priteisti iš P. P. 1234 Lt iš darbuotojų surinktų ir į įmonę negrąžintų pinigų. Byloje surinkta pakankami įrodymų, kad P. P., piktnaudžiaudamas kito dalininko ir direktoriaus V. Z. pasitikėjimu, suorganizavo tokią darbuotojų tarpusavio darbo ir bendravimo schemą, kad pats galėtų nevaržomai grobstyti įmonės turtą.
Byloje sutrinkta pakankamai įrodymų, kad p. P. su šeima naudojosi įmonės gaminiais, už juos nesumokėjo, todėl reikalavimas dėl 2439,15 Lt sumos priteisimo atmestas nepagrįstai.
Sąskaita faktūra yra pakankamas pagrindas, įrodantis, kad kompiuteris Dell Inspiror yra įmonės nuosavybė. Pateikti susirašinėjimai su UAB „Intix“, kuriuose aiškiai įrodyta, kad kompiuteris pristatytas P. P. gyvenamuoju adresu Tvirtovės al. 1-46. Pats P. P. savo parodymuose teigė, kad neatiduos kompiuterio, nes jis yra pas jo sūnų.
V. Z. neatliko nesąžiningų, neteisėtų ar kaltų veiksmų, nepažeidė CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d. nes neatsiskaitinėjo su kreditoriais anksčiau laiko, bet vykdė kreditorių teisėtus prašymus (byloje yra kreditorių raštiški prašymai grąžinti kreditą, o nesant galimybės, atsiskaityti prekėmis), savavališkai nedisponavo įmonės ilgalaikiu turtu, nes automobilis nebuvo įtrauktas į įmonės ilgalaikį turtą,. Teismas neįvertino, kad pinigus pirkti automobiliui paskolino V. Z., VšĮ „Labastis“ tą patį automobilį pardavė V. Z. už tą pačią kainą. Todėl įmonė nepatyrė jokios žalos, priešingai, du kartus gavo pinigus po 20 000 Lt iš įmonės vadovo. Teismas taip pat neįvertino, kad neturėjo pinigų grąžinti kreditą iš įmonės išeinančiai darbuotojai, todėl pats direktorius pirmiausiai paskolino įmonei reikiamą sumą, o tik tada įmonė atsiskaitė su iš darbo išeinančiu darbuotoju. Įmonė šiuo atveju jokios žalos nepatyrė, o V. Z. visapusiškai padėjo įmonei. Pažymi, kad tuo metu įmonė buvo moki ir galėjo vykdyti prievoles, tik įmonės sąskaitoje tuo metu nebuvo reikiamos pinigų sumos.
Ruošiant apeliacinį skundą ir susipažįstant su bylos medžiaga paaiškėjo, kad byloje yra daug medžiagos, kuri atsakovams proceso metu nebuvo pateikta. Tai suvaržė atsakovų teises į gynybą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės VšĮ „Labastis“ apeliacinį skundą ieškovai P. P., A. P. ir R. A. P. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, priteisti iš atsakovės 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ex officio pripažino paskolos sutarties sąlygą dėl palūkanų niekine, todėl pagrįstai A. P. išmokėtą 4 454,50 Lt sumą laikė daliniu paskolos grąžinimu. Be to, CK 6. 145 str. 2 d. numato, kad išimtinais atvejai teismas gali restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitai atitinkamai pagerėtų. Byloje nustatyta, kad VšĮ „Labastis“ yra nemoki ir faktiškai neturi jokio turto, jokių nėra jokių realių galimybių A. P. atgauti paskolintus pinigus. Esant tokiai situacijai taikyti restituciją ir priteisti iš A. P. atsakovei 4 450,88 Lt būtų nesąžininga, nes ieškovas ir taip patyrė didelius nuostolius dėl jam negrąžintos paskolos. Šiuo atveju nepagrįstai pagerėtų VšĮ „Labastis“ padėtis, nes pastaroji negrąžintų ieškovui 30 0733,5 Lt ir papildomai iš ieškovo gautų 4 450,88 Lt.
Atsakovė neatsiskaitė su ieškovu P. P. nuo 2012 m. kovo mėnesio, todėl reikalavimas priteisti 1 317,88 Lt kaip darbo užmokesčio permoką nepagrįstas, be to, pagal LR DK 224 str. 3 d. apelianto reikalavimas dėl permokėto darbo užmokesčio dalies negalėtų būti patenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ „Labastis“ nepagrįstai teigia, kad ieškovas P. P. 2011-10-04 įsakymo Nr. P-2 pagrindu buvo paskirtas atsakingu už įstaigos finansinių ir prekinių sandorių reguliavimą, koordinavimą. Toks įsakymas nepateiktas į bylą. Apeliantė turi mintyje 2010-10-04 VšĮ „Labastis“ direktoriaus įsakymą „Dėl darbuotojo P. P. paskyrimo atsakingu“. P. P. 2010-10-04 nedirbo VšĮ „Labastis“, todėl toks įsakymas negalėjo būti priimtas (ieškovas pradėjo dirbti pas atsakovę tik 2011 m. spalio mėn.). Ant šio įsakymo nėra ieškovo parašo, su juo ieškovas nebuvo supažindintas. Pagal įsakymų žurnalą apeliantės nurodytas 2011-10-04 įsakymas P-2 nebuvo priimtas ir nebuvo užregistruotas. Apeliantės teiginiai, kad ieškovas P. P. buvo tiesiogiai atsakingas už įmonės finansų apskaitos organizavimą ir tvarkymą bei priežiūrą neatitinka tikrovės bei prieštarauja įstaigos įstatų 43, 44 punktams, kuriuose nurodyta, kad VšĮ „Labastis“ vadovas – direktorius (V. Z.) organizuoja įstaigos veiklą, užtikrina įstaigos turto veiksmingą panaudojimą ir jo apskaitą.
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas permokėtą darbo užmokestį privalėjo priteisti vadovaudamasis LR CK 6.237 str. 1 d., 2 d. Ieškovą ir apeliantę siejo darbiniai teisiniai santykiai, todėl teismas pagrįstai vadovavosi DK, o CK normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra pateiktą įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turėjo 1667,70 Lt išlaidų dėl ieškovų nakvynės Dubline. Teismas pagrįstai minusavo atsakovės permokėtą sumą už lėktuvo bilietą vaikui ir pagrįstai priteisė ieškovui P. P. iš atsakovės 1 760,62 Lt. teismas šioje dalyje nepažeidė ĮBĮ nuostatų, nes sumažino P. P. priteistiną sumą, o ne padidino.
Dėl 1200 Lt dienpinigių. 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės, kurių 19 punktas numato, kad jei kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai yra neišmokėti. Todėl apeliantė nepagrįstai remiasi trečiojo asmens O. P. parodymais.
Dėl 1173,27 Lt už lėktuvo bilietų pirkimą. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kad ši pinigų suma ieškovui buvo išmokėta. Trečiojo asmens O. P. parodymai yra subjektyvūs, nes kasoje akivaizdžiai buvo netvarkingai ir aplaidžiai tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai, kasoje buvo pinigų trūkumas, todėl kasininkės parodymai negali būti pagrindas ieškinį tenkinti. Tretysis asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad kasos išlaidų orderiai ieškovo P. P. vardu buvo išrašyti ieškovui jai nebedirbant VšĮ „Labastis“ ir jo neinformuojant.
Reikalavimas dėl 785,68 Lt žalos, padarytos dalinai apmokant UAB „Autotoja“ PVM sąskaitą faktūrą nepagrįstas. Pinigų pervedimas pagal sutartį teisėtas ir pagrįstas, sąskaita buvo apmokėta banko sąskaitos kortele, kurios PIN kodas buvo išduotas direktoriui V. Z.. P. P. pats pinigų UAB „Autotoja“ nepervedė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimus dėl nuostolių, susijusių su kuro bei telefono limito perviršijimais priteisimo. Šie reikalavimai buvo grindžiami 2011-01-10 VšĮ „Labastis“ direktoriaus įsakymu Nr. V-11/02. Ieškovas su šiuo įsakymu supažindintas nebuvo, toks įsakymas nėra įtrauktas į įsakymų registracijos žurnalą, be to atsakovė nepateikė duomenų apie telefono paslaugų apmokėjimą bei patirtą žalą.
Dėl 23 818,60 Lt iš klientų surinktų ir įstaigai negrąžintų pinigų. VšĮ „Labastis“ krovinio važtaraščiai nepatvirtina fakto, kad važtaraščiuose minimos prekės buvo apskaitytos VšĮ „Labastis“ sandėliuose bei parduotos L. B.. Atsakovei teiginiai apie VšĮ „Labastis“ parduotas prekes L. B., N. B., R. U., A. N. nepatvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl atmestini. 2012-04-04 PVM sąskaita faktūra patvirtina faktą, jog šioje sąskaitoje nurodytos prekės buvo parduotos UAB „Benetic ofisas“ todėl už jas turi atsiskaityti UAB „Benetic ofisas“, o ne ieškovas.
Atsakovės pateiktų elektroninių laiškų ieškovas nerašė. Laiškai pateikti teismui nefiksuojant faktinių aplinkybių apie tokio veiksmo atlikimą, todėl neaišku nei iš kokio el. pašto, nei kokio asmens, nei kada minėti laiškai buvo išsiųsti ir ar tokio turinio laiškai buvo siunčiami.
Dėl 1394,37 Lt už seminaro metu parduotą VšĮ „Labastis“ produkciją. Seminaras vyko 2012-04-15, už produkcijos realizavimą buvo atsakinga darbuotoja N. M.. PVM sąskaita faktūra Nr. SVN 00603, patvirtina, kad pagal šią sąskaitą pirkėjai N. M. prekės buvo išduotos 2012-04-13. Taigi, ši sąskaita neturi nieko bendra su 2012-04-15 vykusiu seminaru. VšĮ „Labastis“ minėtomis prekėmis seminare negalėjo prekiauti, nes šias prekes savo reikmėms jau buvo įsigijusi N. M., kuri ir privalėjo už jas atsiskaityti.
Dėl 1234 Lt iš darbuotojų surinktų ir įmonei negrąžintų pinigų. VšĮ „Labastis“ nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad VšĮ „Labastis“ pardavė prekes G. Š. ar K. M., nei tretieji asmenys nei atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovui buvo perduoti pinigai.
Dėl 2439,15 Lt skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą serija SVN 00339. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad 2012-05-03 iš įstaigos sandėlio buvo išlaiduotos prekės ieškovui P. P.. Ieškovas P. P. 2012-05-03 stacionariai gydėsi ligoninėje ir jokių prekių iš atsakovės negavo, sąskaita nepasirašyta prekes priėmusio asmens ir nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas gavo prekes. Atsakovė savo reikalavimą įrodinėjo rašteliu (t. 5., b.l. 73), tačiau šis raštelis neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi raštelyje nurodytos prekės nesutampa su sąskaitoje faktūroje išvardintomis prekėmis. Be to, minėtas raštelis rašytas ne P. P. ir pagal tokį raštelį ieškovui prekės niekada nebuvo pateiktos.
Atsakovė be jokio teisinio pagrindo prašė taikyti solidarinę atsakomybę P. P. ir R.A. P. atžvilgiu. Ieškovė nei iš atsakovės nei iš darbuotojų negavo jokių prekių ir pinigų.
Teismas pagrįstai taikė subsidarinę atsakomybę atsakovams. Atsakovas V. Z. vengė atsiskaityti su ieškovais, kurių suteiktų paskolų grąžinimo terminas jau buvo suėjęs ir nepagrįstai atsiskaitė su kreditoriais, kurių prievolių terminas dar nebuvo suėjęs. Po išankstinių skolų grąžinimo VšĮ „Labastis“ neliko nei prekių nei pinigų. Prekės už skolas buvo perleistos neleistinai žemomis kainomis, kas sąlygojo įstaigos nemokumą. Pagal VšĮ „Labastis“ įstatus prekių kainas ir tarifus turėjo nustatyti dalininkų susirinkimas, tačiau tas nebuvo padaryta. V. Z., nesant dalininkų susirinkimo sprendimo, pats sau pardavė transporto priemonę. 2012 04 24 - 2012 05 31 V. Z. iš kasos išlaiduota 38 905,49 Lt. 2012 06 18-2012 06-19 darbuotojai N. M. pervesta 4000 Lt, nors VšĮ „Labastis“ šiai darbuotojai jokių įsiskolinimų neturėjo.
V. Z. sutiko su teismo sprendimo dalimi dėl subsidiarinės atsakomybės taikymo jo atžvilgiu ir jos neskundė.
Atsiliepimu į atsakovo V. Z. “ apeliacinį skundą ieškovai P. P., A. P. ir R. A. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime dėstomi analogiški ieškovų apeliaciniame skunde bei atsiliepime į VšĮ „Labastis“ išdėstyti argumentai, papildomai nurodoma:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas priteisė 5 proc. metines palūkanas (procesines) ne tik iš VšĮ „Labastis“, bet ir iš atsakovo V. Z.. ĮBĮ neriboja palūkanų priteisimo iš fizinių asmenų, todėl ĮBĮ numatyti terminai atsakovo V. Z. atžvilgiu netaikytini.
Apeliacinio skundo argumentai dėl P. P. priteistų 81 Lt už advokato pagalbą yra nepagrįsti. V. Z. teisėtai atleido iš darbo ieškovą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. Atsakovas V. Z. tik prasidėjus teismo procesui pripažino, kad atleidimas buvo teisėtas. Atsakovas ėmėsi neteisėtų priemonių prieš ieškovą ir nutraukė bet kokį geranorišką bendradarbiavimą. Atsakovas V. Z. nesiūlė ieškovui P. P. atsiskaityti prekėmis bei kitokiais būdais spręsti skolų grąžinimo klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai A. P. išmokėtą 4 454,50 Lt sumą laikė daliniu paskolos grąžinimu. Pripažinus paskolos sutarties sąlygą dėl palūkanų mokėjimo negaliojančia, negalima laikyti, kad sumokėta suma yra palūkanos. Ši suma A. P. buvo sumokėta iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas neįskaitė išmokėtos sumos, kaip palūkanų į grąžintiną sumą, o nustatė kitą faktą, kad tokiu būdu buvo grąžinta dalis paskolos.
Šalies argumentai
Apelianto teiginiai dėl sumokėto PVM mokesčio VMI už A. P. jokio ryšio su sprendimu neturi. VšĮ „Labastis“ permokėtas sumas VMI gali susigrąžinti įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai nevertino atsakovo pateiktų elektroninio pašto laiškų.
Teismas pagrįstai atmetė VšĮ „Labastis“ priešieškinio reikalavimą dėl 590,30 Lt dėl ieškovo kelionės į Olandiją. Ta aplinkybė, kad bilietai buvo pirkti naudojantis P. P. el. pašto dėžute, nepatvirtina, kad bilietus asmeniškai užsakė ieškovas. Atsakovas V. Z. turėjo prieigą prie visų VšĮ „Labastis“ darbuotojų elektroninio pašto dėžučių. Atsakovas ydingai nurodo, kad ieškovas naudojosi įstaigos bankine kortele inkasuojant pinigus į banką ir ta pačia kortele savavališkai nusipirko bilietus į Olandiją. Įstaigos banko kortelė nesudaro galimybės naudotis elektroninės bankininkystės sistema. Nežinant slaptažodžio bei neturint banko suteiktos kortelės su kodų sistema neįmanoma prisijungti prie banko elektroninės sistemos. Ieškovui P. P. nebuvo žinomas VšĮ „Labastis“ elektroninės bankininkystės slaptažodis, jis neturėjo elektroninei bankininkystei skirtos banko kodų kortelės.
Automobilis TOYOTA „AVENSIS“ nuo 2011 m. spalio mėnesio buvo naudojamas įstaigos tikslams, todėl išlaidas, susijusias su automobilio remontu ir eksploatacija, privalėjo padengti įstaiga. Įstaigos lėšomis nebuvo apmokėtas joks P. P. asmeninio automobilio remontas.
V. Z. pats organizavo įstaigos darbo tvarką, priiminėjo į drabą darbuotojus, jo parašas buvo patvirtintas banke, jis kontroliavo ir organizavo įstaigos darbą ir buvo atsakingas už įstaigos turto apskaitą.
Teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad VšĮ „Labastis“ gavo kompiuterį bei už jį apmokėjo, byloje taip pat nėra duomenų, kad toks kompiuteris buvo perduotas ieškovui P. P.. Atsakovai neįrodė, kad VšĮ „Labastis“ įsigijo kompiuterį, o neįrodžius nuosavybės negalima reikšti vindikacinio reikalavimo. Atsakovai taip pat neįrodė, kad P. P. neteisėtai valdo svetimą turtą. Kompiuterio pristatymas negali būti įrodinėjamas susirašinėjimais. Tą turi patvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentai. Pažymi, kad P. P. 2011-08-04 (sąskaitos išrašymo dieną) VšĮ „Labastis“ nedirbo. Ilgalaikio turto apskaitos kortelėje apskaitytas kitas kompiuteris nei atsakovei prašo išreikalauti iš ieškovo.
Paskolos buvo grąžintos anksčiau ne dėl to, kad skolininkas pažeidė sutartį, o dėl to, kad atsakovas V. Z. sudarė paskolos grąžinimo sutartis, pagal kurias šalys susitarė dėl paskolos grąžinimo anksčiau numatyto termino ir natūra. Atsakovas teigia, kad atsiskaitymas prekėmis buvo naudingas, kadangi buvo atsiskaitoma prekėmis su 10 proc. pelnu. Tačiau prekės eiliniams pirkėjams buvo parduodamos su 100 proc. pelnu. Būtent toks paskolų dengimas prekėmis už labai žemą kainą lėmė įmonės nemokumą. VšĮ „Labastis“ įstatų 32.4 punktas nustato, kad visuotinis dalininkų susirinkimas nustato paslaugų, darbų, produkcijos kainas ir tarifus, todėl V. Z. negalėjo vienas nuspręsti kokiomis kainomis atsiskaityti su įstaigos kreditoriais.
Atsiliepimas
Atsakovo teiginys, kad automobilis nebuvo ilgalaikis turtas neatitinka tikrovės. Atsakovas, būdamas VšĮ „Labastis“ direktorius, netinkamai atliko savo pareigas bei neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos vedimo (ilgalaikio turto apskaitos), tai patvirtina, kad atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi. Automobilis VW TRANSPORTER VšĮ „Labastis“ veikloje buvo naudojamas kaip ilgalaikis turtas. Šiuo automobiliu buvo pristatomos prekės VšĮ „Labastis“ bei klientams. Automobilis pagal naudojimo paskirtį turėjo būti apskaitomas kaip ilgalaikis turtas. VšĮ „Labastis“ nevykdė prekybos automobiliais, todėl kitais pagrindais jis negalėjo būti apskaitytas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas nenurodė su kokia bylos medžiaga negalėjo susipažinti ir kodėl. Teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikdamas abiems proceso šalims teisę tieks susipažinti su bylos medžiaga, tiek pasiruošti baigiamosioms kalboms. V. Z. turėjo realią galimybę susipažinti su bylos medžiaga, o jei ja nepasinaudojo – tai nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Z. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos argumentus:
Dėl darbo užmokesčio. P. P. pats davė nurodymus P. L. užpildyti darbo sutartį, mokant 1000 Lt atlyginimą, pats davė nurodymus kasininkei daryti jam pavedimus, nors direktorius darbo sutarties pasirašęs nebuvo ir sužinojęs apie tokius veiksmus, liepė nutraukti neteisėtus mokėjimus.
Dėl automobilio subnuomos 2 586 Lt sumokėjimo V. V.. Automobiliu naudojosi P. P. bei jo šeimos nariai savo asmeninais reikalais ir nesąžiningais veiksmais švaistė įmonės turtą, privedė ją prie bankroto. Todėl įmonės direktorius nutraukė sutartį ir ne įmonė, o P. P. ir jo šeimos nariai yra skolingi už automobilio subnuomą bei kuro sąnaudas.
Dėl paskolų grąžinimo P. P.. Ieškovas nepagrįstai reikalauja 1 745 Lt kaip kredito, nes tai yra dalininko įnašas (tą patvirtina banko pavedimo kopija, įmonės buhalteriniai dokumentai, liudininkų parodymai). Ieškovas nepagrįstai reikalauja 3 200 Lt kredito, nes nepateikia jokių įrodymų, kad įnešė pinigus į įstaigos kasą.
A. P. paskolino įmonei 34 528 Lt. Tačiau jo tėvas, veikdamas kartu su P. L. parengė neteisėtą sutartį dėl 43 % metinių palūkanų gavimo. Kadangi A. P. yra vieno iš dalininkų sūnus, jam negalima gauti palūkanų už skolintus pinigus. A. P. privalo neteisėtai gautas palūkas grąžinti ir reikalauti iš įmonės paskolintų pinigų.
Byloje nėra įrodyti V. Z. nesąžiningi veiksmai bei tiesioginis jų ryšys tarp blogos įmonės situacijos. Automobilis nebuvo įrašytas į įmonės ilgalaikį turtą, o turėjo prekės statusą, buvo parduotas ir į įmonę pateko 20 000 Lt. Atsiskaitymas su kitais kreditoriais, kai jie parašė prašymus, buvo įmonės finansinės naštos lengvinimas, o ne pasunkinimas ir nepažeidė jokių įstatymų.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Z. atsiliepime į VšĮ „Labastis“ apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsakovė VšĮ „Labastis“ atsiliepime į V. Z. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka.
Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atsakovas V. Z. atsiliepimuose į apeliacinius skundus reiškia prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinių skundų argumentus ir bylos medžiagą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinybės apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis skundų nagrinėjimas nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (C P K 322 straipsnis).
Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovės VšĮ „Labastis“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovo V. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl P. P. nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo; delspinigių priteisimo bei dėl permokėto darbo užmokesčio priteisimo
Nustatyta, kad tarp VšĮ „Labastis“ ir P. P. 2011-10-04 buvo sudaryta darbo sutartis, ieškovas P. P. priimtas dirbti vadovaujančio partnerio pareigose, nustatytas atlyginimas 100 Lt per mėnesį, darbo laikas - 5 valandos per savaitę (t.2, b.l.108-109). Darbo sutartis buvo nutraukta 2012-05-25 pagal LR DK 127 str. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl darbo sutartimi nustatyto atlyginimo dydžio. Ieškovas teigia, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. jo darbo užmokestis buvo nustatytas 1000 Lt (tūkstantis) litų per mėnesį, atsakovai neigia buvus susitarimą pakeisti ieškovo darbo užmokesčio dydį. Iš byloje pateiktos darbo sutarties kopijos (t. 2, b.l. 108-109) matyti, kad darbo sutartyje yra ranka darytas įrašas apie darbo užmokesčio padidinimą iki 1231,00 Lt nuo 2012 m. sausio mėn. 1 d. Darbo sutarties pakeitimas nėra pasirašytas nei darbuotojo nei darbdavio atstovo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja (buvusi įstaigos buhalterė) P. L. paaiškino, kad įrašas darbo sutartyje apie darbo užmokesčio padidinimą darytas jos ranka, po nežinomo asmens skambučio telefonu. Kas nurodė padidinti P. P. darbo užmokestį buvusi įmonės buhalterė pasakyti negalėjo (t. 5, b.l. 138). Atsakovė VšĮ „Labastis“ 2012-02-10 ir 2012-03-21 išmokėjo ieškovui P. P. po 1000,63 Lt mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai darbo užmokestis už 2012 metų sausio ir vasario mėnesius (t.2, b.l.73). Vadovaujantis LR D K 99 straipsniu, darbo sutartis turi būti sudaroma rašytine forma ir pasirašoma darbdavio ir darbuotojo. Rašytinės formos reikalavimas taikomas ir sutarties pakeitimams. Atsakovai neigia buvus susitarimą dėl darbo užmokesčio padidinimo. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą (tai, kad darbo sutarties pakeitimas šalių nepasirašytas, buhalterė, atlikusi įrašą negalėjo pasakyti kas jai davė nurodymą įrašyti tokį pakeitimą), pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo sutartis nebuvo pakeista ir ieškovui P. P. darbo užmokestis nebuvo padidintas iki 1000 Lt pripažintina pagrįsta. Ta aplinkybė, kad P. P. už du mėnesius buvo išmokėtas didesnis atlyginimas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo susitarta dėl darbo užmokesčio padidinimo, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tarp šalių (tarp darbdavio ir darbuotojo) buvus tokį susitarimą, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad įstaigos direktorius davė nurodymą pervesti P. P. padidintą darbo užmokestį, o darbo sutartyje buhalterės, nesant aiškaus darbdavio nurodymo, padarytas įrašas nelaikytinas darbo sutarties pakeitimu. Tas faktas, kad VSDFV buvo pateikta informacija apie P. P. pakeistą draudžiamųjų pajamų dydį (t. 1, b.l. 28) bei nuo didesnio atlyginimo sumokėtos privalomosios įmokos, įvertinus įrašo darbo sutartyje atsiradimo bei atlyginimo išmokėjimo aplinkybes, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Todėl ieškovo P. P. apeliacinio skundo argumentai dėl priteistino darbo užmokesčio dydžio atmestini kaip nepagrįsti. P. P. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei sumą mokėtiną už uždelstą atsikaityti laiką iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovo darbo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto argumentai dėl darbo užmokesčio dydžio pripažinti nepagrįstais, atmestini ir išvestiniai argumentai dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei sumos mokėtinos už uždelstą atsikaityti laiką netinkamo apskaičiavimo. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog vadovaujantis LR D K 207 str. P. P. turėjo būti priteisti delspinigiai už pavėluotai išmokamą darbo užmokestį nuo 2012-05-25 iki 2012-12-17 – 634,81 Lt. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip teisiškai nepagrįstą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą dėl delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki nutarties, kuria iškelta bankroto byla VšĮ „Labastis“ įsiteisėjimo. Pagal D K 207 straipsnį ir Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą, įstatymą delspinigiai yra skaičiuojami ir išmokami darbuotojui už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą iki darbo santykiai dar nepasibaigę, po atleidimo iš darbo dienos bet koks jų skaičiavimas nutraukiamas. Tokį delspinigių instituto taikymą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartą aiškinta, kad delspinigiai yra skaičiuojami už laiką, kol darbuotojui išmokamos pavėluotos išmokos, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių su išmokas pavėlavusiu išmokėti darbdaviu pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-679; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010; kt.). Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už laikotarpį, kada šalių darbo santykiai nebesiejo, negali būti tenkintas. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl permokėto darbo užmokesčio priteisimo ir teigia, jog permokėtas darbo užmokestis turi būti priteisimas iš P. P. vadovaujantis LR C K 6.241 str. 4 d bei LR C K 6.237 str. 1, 2 d. Pažymėtina, kad LR DK 224 straipsnio 3 dalis yra specialioji teisės norma C K 6.237 bei 6.241 straipsnių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl spręstinas vadovaujantis darbo teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais. Siekiant apsaugoti darbuotojo, kaip darbo santykiuose ekonominiu ir socialiniu požiūriu paprastai silpnesnės šalies teises, darbo teisinius santykius reguliuojantys įstatymai numato tam tikras imperatyvias garantijas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 224 str. 3 d. nustato, jog negalima iš darbuotojo išskaičiuoti permokėto arba neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Ši nuostata reiškia, kad išieškojimas galimas tik tada, kai permoka padaryta dėl buhalterinės klaidos, o jeigu permoka atsirado dėl kitų priežasčių – permokėtų sumų darbdavys išsiieškoti iš darbuotojo negali. Bylos medžiaga patvirtina, kad darbo užmokestis ieškovui permokėtas buvo ne dėl klaidos. Kaip jau buvo minėta, buhalterė, neturėdama tinkamai įforminto sutarties pakeitimo bei darbdavio nurodymo, remdamasi nenustatyto asmens telefono skambučiu bei manydama, kad darbo sutartis bus pakeista – pervedė P. P. didesnį darbo užmokestį nei numatytas darbo sutartyje. Taigi, pervedant didesnį darbo užmokestį nebuvo padaryta klaida, didesnis atlyginimas išmokėtas sąmoningai, tikintis, kad ateityje dėl atlyginimo padidinimo bus priimti atitinkami sprendimai. Esant šioms faktinėms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl permokėto darbo užmokesčio priteisimo iš P. P..
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose išskyrus atvejus, kai viešasis interesas reikalauja, kad būtų peržengtos apeliacinio skundo ribos. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio (100 Lt priskaityta suma) priteisimo ieškovui P. P. iš atsakovės bankrutuojančios VšĮ „Labastis“ nusprendė vykdyti skubiai. Nagrinėjamoje byloje atsakovei VšĮ „Labastis“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjusi. Aplinkybė, kad atsakovė yra bankrutuojanti įmonė lemia tai, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris suponuoja teismo pareigą aktyviai ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. C P K 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – Į B Į). Į B Į 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Finansinių reikalavimų, tame tarpe ir reikalavimų susijusių su darbo santykiais, tenkinimo eilė ir tvarka imperatyviai įtvirtinta Į B Į 35 straipsnyje ir ši tvarka negali būti keičiama nei šalių susitarimu nei teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo iš bankrutuojančios įmonės vykdyti skubiai, t.y. pažeidžiant Į B Į 35 str. įtvirtintą tvarką, apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje peržengia apeliacinių skundų ribas ir panaikina teismo sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio dalies (100 Lt priskaityta suma) skubaus vykdymo.
Dėl mokesčio už automobilio subnuomą
P. P. teigia, kad jis įvykdė atsakovės VšĮ „Labastis“ turtinę prievolę, t.y. sumokėjo V. V. 2 586 Lt už automobilio subnuomą, todėl ši suma turi būti priteista iš atsakovės. Ieškovo P. P. teigimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį reikalavimą netinkamai vertino įrodymus dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-01-02 atsakovė VšĮ „Labastis“ su V. V. sudarė automobilio subnuomos sutartį, pagal kurią atsakovė gavo naudotis ir valdyti automobilį „Toyota Avensis“ (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo mokėti po 1015 Lt subnuomos mokestį už kiekvieną mėnesį, sumokant iki kiekvieno mėnesio 9 dienos (t.1, b.l. 24-26). Ieškovas savo reikalavimui pagrįsti pateikė internetinės bankininkystės išrašus, iš kurių matyti, kad 2012-01-11, 2012-04-23 ir 2012-05-14 V. V. buvo pervesta po 863 Lt, iš viso 2589 Lt (t.1, b.l. 86-88). Šiuose išrašuose mokėjimo paskirtis nenurodyta, t.y. nėra aišku kokiu tikslu buvo daromas pavedimas V. V.. Pavedimų laikas neatitinka 2012-01-02 subnuomos sutartyje numatyto atsiskaitymo termino, be to ir patys pavedimai nėra sistemingi. Daugiau jokių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad minėti trys pavedimai yra padaryti būtent sumokant subnuomos mokestį už VšĮ „Labastis“ byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl subnuomos mokesčio sumokėjimo pripažintina pagrįsta, padaryta tinkamai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą.
Dėl 2011-07-01 paskolos sutarties Nr. 11 ir 2011-12-28 paskolos sutarties Nr. 26
Nustatyta, kad tarp VšĮ „Labastis“ ir P. P. buvo pasirašytos paskolos sutartys: 2011-07-01 Nr. 11 dėl 1745 Lt; 2011-12-28 Nr. 26 dėl 3200 Lt (t.1, b.l.17,19). Sutarčių 1 punkte numatyta, kad kreditorius (P. P.) skolina skolininkui (VšĮ „Labastis“) atitinkamai 1745 Lt bei 3200 Lt. Skolininkas įsipareigoja laiku grąžinti skolą. Pagal C K 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas paskolos sutartis laikoma realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (C K 6.875 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (C P K 12, 178 straipsniai). Atsakovė VšĮ „Labastis“ nepripažino, kad gavo pinigus pagal ginčo paskolos sutartis. Šalių sudarytose paskolos sutartyse žodžio ,,skolina“ pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Kadangi ginčo paskolos sutartyse expressis verbis neužfiksuotas paskolos dalyko perdavimo atsakovei faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą teko ieškovui P. P., kuris šią aplinkybę galėjo įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. P. P. 1745 Lt paskolos dalyko perdavimą įrodinėjo 2011-07-01 SEB banko sąskaitos išrašu. Iš VšĮ „Labastis“ sąskaitos SEB banke išrašo matyti, kad 2011-07-01 P. P. įnešė į įstaigos sąskaitą 1745 Lt nurodydamas, kad tai yra grynųjų įmokėjimas į sąskaitą, dalininko įnašas (t.2, b.l. 107). Išraše apie dalininkų įnašus ieškovo P. P. 2011-07-01 įmokėti 1745 Lt yra įtraukti į registrą kaip dalininko įnašas (t.3, b.l.38). Esant šiems rašytiniams įrodymams pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas 1745 Lt įmokėjo kaip dalininko įnašą. Ieškovo P. P. paaiškinimas, jog banko darbuotoja sutiko priimti pinigus į atsakovės VšĮ „Labastis“ sąskaitą tik su sąlyga, jog mokėjimo paskirtyje bus nurodyta, jog tai dalininko įnašas yra visiškai neįtikinantis bei prieštaraujantis byloje esančių rašytinių įrodymų visumai.
Ieškovas teigė, jog 2011-12-28 paskolos sutartis buvo įvykdyta 2011-12-23 ieškovui įnešant 5 030 Lt į bendrovės kasą. Tai, kad ieškovas įnešė daugiau pinigų negu nurodyta 2011-12-28 paskolos sutartyje, patvirtina faktą, kad paskolos sutarčių tarp bylos šalių buvo sudaryta ir daugiau. Iš VšĮ „Labastis“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2011-12-23, t.y. iki ginčo paskolos sutarties sudarymo, P. P. įnešė į atsakovės banko sąskaitą 5030 Lt (t.3, b.l. 26) nurodęs, kad tai yra sąskaitos papildymas. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie 2011-12-28 paskolos dalyko neperdavimą atsakovei, rėmėsi kasos knygos išrašu iš kurio matyti, kad 2011-12-23 iš atsakovo VšĮ „Labastis“ kasos P. P. buvo išmokėta 5030 Lt (t.5, b.l. 117), bei 2012-12-23 kasos išlaidų orderiu, nurodančiame, kad iš kasos P. P. yra išmokėta 5030 Lt, (t.3, b.l.45). Teismas atsižvelgė į tai, kad ant kasos išlaidų orderio lėšų gavėjo P. P. parašo nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimų taisyklių nepažeidė. Byloje esančių įrodymų visuma (atsakovės sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, jog 5030 Lt yra sąskaitos papildymas, įneštos sumos ir paskolos sumos neatitikimas, kasos knygos išrašas bei kasos orderis) leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, jog pagal 2011-12-28 paskolos sutartį paskolos dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjui. Ieškovo P. P. paaiškinimai, jog sąskaitos papildymas gali būti atliekamas ir paskolos sutarties forma atmestini. Iš byloje esančių kitų atsakovės sąskaitos išrašų matyti (t. 3, b.l. 16), kad P. P. buvo gerai žinoma mokėjimo paskirties nurodymo tvarka. 2011-02-01 t.y. iki ginčo pavedimo atlikimo (2011-12-23) P. P. atlikdamas 5000 Lt pavedimą VšĮ „Labastis“ nurodė, kad pavedimas atliekamas pagal paskolos sutartį tarp P. P. ir VšĮ „Labastis“. Ieškovui P. P. neįrodžius, kad pagal paskolos sutartis 2011-07-01 Nr. 11 dėl 1745 Lt bei 2011-12-28 Nr. 26 dėl 3200 Lt paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui – pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias sutartis pripažino nesudarytomis.
Dėl 90,56 Lt palūkanų priteisimo ieškovei R. A. P.
Nustatyta, kad 2011-08-24 tarp ieškovės R. A. P. ir atsakovės VšĮ „Labastis“ buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią R. A. P. paskolino 4000 Lt atsakovei, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolintus pinigus iki 2011-12-31 (t.1, b.l.21). Palūkanos pagal paskolos sutartį nebuvo numatytos. Paskolos pinigai 2011-08-24 buvo pervesti atsakovei VšĮ „Labastis“ į banko sąskaitą (t.1, b.l.23). Atsakovė paskolos nustatytu terminu negrąžino. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo priteisti 5 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino iki kreipimosi į teismą dienos netenkino, kadangi Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. nustato draudimą viešajai įstaigai skolintis lėšas už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens. Teisėjų kolegija su šiais teismo argumentais nesutinka. Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. draudžia viešajai įstaigai skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens. Taigi, įstatymas nustato draudimą viešosios įstaigos dalininkui ir su juo susijusiam asmeniui gauti pelną skolinant pinigus viešajai įstaigai. Pažymėtina, jog išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (šias palūkanas draudžia Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p.) ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. C K 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6. 260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (C K 6.210, 6.261 straipsniai). C K 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui C K 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų C K 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog Viešųjų įstaigų įstatymas draudžia mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimą VšĮ dalininkui ir su juo susijusiam asmeniui, tačiau neatleidžia viešosios įstaigos nuo pareigos atlyginti asmeniui nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Todėl asmuo, paskolinęs viešajai įstaigai pinigus ir pastarajai paskolos negrąžinus, turi teisę reikalauti iš prievolę pažeidusios viešosios įstaigos palūkanų nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovei VšĮ „Labastis“ 2012-12-07 iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-12-18. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas (Į B Į 10 str. 7 d. 3 p.). Kadangi Į B Į yra specialus įstatymas civilinio kodekso atžvilgiu – ieškovė turi teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį nuo 2011-12-31 iki 2012-12-18. Ieškovė nereiškia reikalavimo priteisti palūkanas už visą teisės aktuose numatytą laikotarpį, nagrinėjamoje ginčo dalyje nėra pagrindo peržengti pareikštų reikalavimų ribas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 90,56 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-12-31 iki 2012-06-12 tenkintinas pilnai.
Dėl 9 898 Lt žalos bei 863,2 Lt palūkanų priteisimo ieškovui A. P.
Nustatyta, kad 2011-10-24 tarp ieškovo A. P. ir atsakovės VšĮ „Labastis“ buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią A. P. paskolino atsakovui 10 000 eurų, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolintus pinigus iki 2011-12-31 ir mokėti 43 proc. metinių palūkanų (t.1, b.l.13). Paskolos pinigai buvo pervesti atsakovui į banko sąskaitą (t.2, b.l. 74). Teismas šalių paskolos sutarties sąlygą, numačiusią palūkanas, pripažino negaliojančia ex officio, nes Viešųjų įstaigų įstatymas neleidžia viešajai įstaigai skolintis už palūkanas iš savo dalininko ar su juos susijusio asmens. Kadangi ieškovas A. P. yra atsakovės VšĮ „Labastis“ dalininko P. P. sūnus ir yra laikytinas susijusiu su atsakovo dalininku asmeniu (Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą sutarties sąlygą pripažino negaliojančia. Ieškovas A. P. negautas palūkanas prašo priteisti kaip žalą iš atsakovo V. Z., nes ieškovas negavo to, ko tikėjosi gauti paskolinęs pinigus. Kadangi V. Z. sąmoningai sudarė įstatymui priešingą sutartį, jis privalo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Pagal C K 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja P. L. (buvusi atsakovės buhalterė) paaiškino, kad paskolą su A. P. prašė paruošti P. P.. Paruošusi sutartį P. L. ją išsiuntė P. P.. Esant tokiai faktinei situacijai nėra pagrindo pripažinti, jog būtent atsakovo V. Z. iniciatyva buvo paruoštas įstatymų neatitinkantis sutarties tekstas. Todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo kilti V. Z. civilinei atsakomybei. Kaip jau buvo minėta šalys susitarė dėl 43 proc. metinių palūkanų, tokio dydžio palūkanos negali būti pripažįstamos protingomis ir teisingomis bei atitinkančiomis rinkos situaciją, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas A. P., sudarydamas paskolos sutartį, pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokio dydžio palūkanas. Be to, sutarties sąlyga dėl palūkanų mokėjimo pripažintina niekine, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (C K 1.78 str., 1.80 str.) ir yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento (C K 1.95 str.). Todėl sutarties šalis negali reikalauti to, ką būtų gavusi sutarties šalims įvykdant niekinį sandorį t.y. sandorio šalis neturi teisės reikalauti kompensuoti negauti naudą dėl to, jog buvo neįvykdytas imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris.
Atsakovai apeliaciniais skundais teigia, jog teismas atlikęs tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pažeidė Į B Į nuostatas. Teisėjų kolega atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Nustatyta, kad A. P. iš VšĮ „Labastis“ sąskaitos buvo išmokėta 1290,12 eurų (4454,53 Lt) kaip palūkanos pagal sutartį (t.2, b.l.74). Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad pripažinus negaliojančia šalių paskolos sutarties sąlygą, numačiusią palūkanas jau išmokėtų A. P. palūkanų suma yra įskaitytina į kredito grąžinimo sumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas įskaitymas C K 6.130 str. bei Į B Į 10 str. 7 d. 3 p. prasme. Įskaitymo esmė yra ta, kad kreditorius ir skolininkas turi vienas kitam priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminai yra suėję arba kurių terminai nenurodyti, ar apibūdinti pagal pareikalavimo momentą, o kiekviena šalis turi teisę vienašališkai pareikšti apie įskaitymą ir taip užbaigti tiek kreditoriaus prievolę skolininkui, tiek skolininko prievolę kreditoriui. Nagrinėjamu atveju ginčo pinigų suma jau buvo išmokėta iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo įsiteisėjimo. Pripažinus sutarties sąlygą dėl palūkanų mokėjimo niekine – teismas pagrįstai išmokėtą pinigų sumą laikė ne palūkanų mokėjimu, tačiau paskolos grąžinimu. Taigi, teismas atliko ne priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, bet konstatavo dalinį prievolės įvykdymo faktą. Teisėjų kolegijos motyvai dėl palūkanų priteisimo yra išdėstyti atsakant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja ir tapačiais motyvais priteisia A. P. 863,20 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-12-31 iki 2012-06-12.
Dėl 5 procentų metinių palūkanų (procesinių) priteisimo iš atsakovės VšĮ „Labastis“
Pirmosios instancijos teismas priteisė 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškovams priteistų sumų (skolų) nuo 2012-06-12 iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovei VšĮ „Labastis“ 2012-12-07 iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-12-18. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Todėl procesinės palūkanos ieškovams priteistinos iki 2012-12-18. Vadovaujantis CK 6.37 str. palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme. Civilinės bylos iškėlimo momentu laikoma ieškinio priėmimo, o ne registravimo teisme data (C P K 137 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovų ieškinys dėl skolų bei darbo užmokesčio priteisimo pirmosios instancijos teisme rezoliucija priimtas 2012-06-13 (t. 1, b.l. 3). Taigi, būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl apeliacinės instancijos teismas peržengia apeliacinių skundų ribas ir pakeičia teismo sprendimo dalis, kuriomis procesinės palūkanos iš atsakovės bankrutuojančios VšĮ „Labastis“ priteistos nuo 2012-06-12 ir nurodo, priteisia palūkanas nuo 2012-06-13.
Atsakovų apeliacinių skundų dalys dėl komandiruočių išlaidų atlyginimo, mokesčio už automobilio remontą, nuostolių atlyginimo už pereikvotus kuro ir telefono pokalbių limitus, iš darbuotojų/klientų surinktų ir į įmonę negrąžintų pinigų, dėl 1394,37 Lt už seminaro-metu parduotą VšĮ „Labastis“ produkciją, dėl 1234 iš darbuotojų surinktų ir į įmonė negrąžintų pinigų, 2439,15 Lt skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SVN00339 iš esmės grindžiamos netinkamu įrodymų vertinimu. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (C P K 12 str.). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta C P K 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių C P K nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (C P K 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (C P K 176 str. 1 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus C P K nustatytas išimtis (C P K 185 str.).
Dėl komandiruočių išlaidų atlyginimo
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad už nakvynę Dubline yra apmokėta 483 eurai (1667,70 Lt) iš kortelės Visa Gold xxxxxx2943 (t.2, b.l. 130, t.3, b.l. 13). Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad kortelės naudotojas yra P. P., atsakovė VšĮ „Labastis“ nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji apmokėjo už nakvynę Dubline, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė privalo apmokėti ieškovams nakvynės Dubline išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų gavėjas neigia aplinkybę, jog gavo kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas, kasos išlaidų orderiai yra nepasirašyti pinigų gavėjo, pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad išmokėjo kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas pripažintina pagrįsta, padaryta tinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Trečiojo asmens, kasininke dirbusios O. P., parodymai apie pinigų išmokėjimą nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste taip pat pagrįstai vertinti kritiškai. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius apie pinigų P. P. išmokėjimą byloje nepateikta, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl komandiruočių išlaidų atlyginimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai atliko mokėtinų sumų įskaitymą. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nustato imperatyvų įskaitymų draudimą. Todėl sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui P. P. priteista 1760,62 Lt keistina – iš atsakovės ieškovui priteisiant 2311,80 Lt, o iš ieškovo atsakovei – 551,18 Lt.
Dėl mokesčio už automobilio remontą
Iš byloje pateikto mokėjimo pavedimo matyti, kad 2012-04-19 VšĮ „Labastis“ sumokėjo UAB „Autotoja“ 785,68 Lt (t.3, b.l. 133). Mokėjimas atliktas naudojantis internetine bankininkyste. Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė ir jos PIN kodas buvo išduoti V. Z. (t.4, b.l.3). Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 d. viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Viešosios įstaigos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą ir t.t.. Taigi, būtent įstaigos vadovui tenka pareiga užtikrinti, kad būtų tinkamai atsiskaitoma už įstaigai suteiktas paslaugas bei priešingai imtis priemonių, kad nebūtų be pagrindo išmokamos lėšos iš įstaigos sąskaitos. Net jei vadovo pagrindinės funkcijos yra perduodamos kitiems darbuotojams, vadovui išlieka pareiga kontroliuoti perduotų funkcijų vykdymą ir galutinį rezultatą. Todėl jei apeliantė jau sąskaitos pateikimo metu žinodama, jog prašomos apmokėti paslaugos suteiktos ne įstaigai, vis tiek priėmė sprendimą apmokėti pateiktą sąskaitą – atsakomybė už šių veiksmų atlikimą kyla sąskaitą apmokėjusiam asmeniui. Duomenų, kad P. P. savavališkai apmokėjo sąskaitą byloje nepateikta, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš P. P. 785,68 Lt.
Dėl nuostolių atlyginimo už pereikvotus kuro ir telefono pokalbių limitus
Atsakovė BVšĮ „Labastis“ priešieškiniu prašė priteisti iš P. P. ir R.A. P. nuostolių atlyginimą už lėšas, išnaudotas kurui (5753,20 Lt) ir telefoniniams pokalbiams (763,62 Lt) viršijant darbdavio nustatytus limitus. Tam, kad darbuotojui kiltų atsakomybė dėl netinkamo darbdavio įsakymo vykdymo, visų pirma darbuotojas turi būti supažindintas su įsakymu, kurio iš jo reikalaujama laikytis. Byloje yra pateiktas VšĮ „Labastis“ direktoriaus įsakymas Nr. V-11/02, priimtą 2011-01-10, kuriuo nustatytas kuro sunaudojimo limitas per mėnesį 400 Lt, pokalbiams mobiliaisiais telefonais -150 Lt per mėnesį (t.2, b.l.125). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad su šiuo, limitus nustatančiu, įsakymu ieškovas P. P. buvo supažindintas. Įsakymo pakabinimas įstaigos skelbimų lentoje, negali būti prilyginama ieškovo supažindinimui su šiuo įsakymu. Juo labiau, įvertinant aplinkybę, kad įsakymas priimtas 2011-01-10, o ieškovo ir atsakovės darbo santykiai prasidėjo nuo 2011-10-04, šalių sudarytoje darbo sutartyje nenumatyta pareiga darbuotojui su direktoriaus įsakymais susipažinti skelbimų lentoje. Atsakovei, t.y. darbdaviui tinkamai neįvykdžius pareigos supažindinti darbuotojus su direktoriaus įsakymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo.
Dėl iš darbuotojų/klientų surinktų ir į įmonę negrąžintų pinigų; 1394,37 Lt už seminaro metu parduotą VšĮ „Labastis“ produkciją; 1234 Lt iš darbuotojų surinktų ir į įmonę negrąžintų pinigų, 2439,15 Lt skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SVN00339 priteisimo
Atsakovė teigia, jog VšĮ „Labastis“ klientams, nusipirkusiems didelius kiekius prekių iš VšĮ „Labastis“, ieškovas P. P., kaip įstaigos vadovaujantis partneris, nurodė pinigus pervesti į jo asmeninę sąskaitą banke. Todėl P. P. nepagrįstai pasisavintos įmonės lėšos (iš darbuotojų ir klientų surinkti pinigai) turi būti solidariai priteisiami iš ieškovų P. P. ir A.R. P.. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo argumentus. Pirkimo – pardavimo sandorių šalimis nagrinėjamu atveju yra atsakovė VšĮ „Labastis“ ir jos klientai. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui), o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (C K 6.305 str. 1 d.). Taigi, VšĮ „Labastis“, nustačiusi, kad prievolė pagal pirkimo-pardavimo sutartis nėra tinkamai įvykdyta, tinkamo prievolės įvykdymo turi reikalauti iš kitos sandorio šalies, o ne iš P. P.. Ta aplinkybė, kad įmonės skolininkai galimai pinigines lėšas pervedė P. P., nesudaro pagrindo VšĮ „Labastis“ reikalauti apmokėjimo už parduotas prekes iš ieškovo. Esant tokioms aplinkybėms, asmenys, galimai pervedę tam tikras pinigų sumas, P. P. turi teisę dėl šių sumų grąžinimo reikšti reikalavimą P. P.. Tačiau tai nereiškia, jog atsakovė turi teisę už šiuos asmenis pareikšti reikalavimus teisme. Pažymėtina, kad civilinėje byloje įrodymai yra ne bet kokie duomenys, tačiau tik tiek, kurie gali pagrįsti tam tikras aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (C P K 177 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl tinkamo kainos už parduotas prekes mokėjimo atsakingi yra šių prekių įgijėjai, o ne P. P., teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl P. P. banko sąskaitų išrašų išreikalavimo. Teisėjų kolegija atsakovės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl 1394,37 Lt nuostolių, atsiradusių iš 2012-04-15 seminaro matu vykdyto VšĮ „Labastis“ produkcijos paradavimo atmeta kaip nepagrįstą. Iš byloje esančios sąskaitos faktūros Nr. SVN00603 matyti, kad 2012-04-13 N. M. kaip pirkėjai buvo perduota prekių už 5929,49 Lt, N. M. pasirašė, kad sąskaitą priėmė (t.2, b.l. 149-150). Pagal išrašytą sąskaitą Nr. SVN00603 VšĮ „Labastis“ skolinga liko N. M., kuri sąskaitoje įvardinta kaip prekių pirkėja. Ta aplinkybė, jog (atsakovės teigimu) P. P. po seminaro pradėjo prekiauti N. M. atsivežtomis prekėmis, ir neperdavė jai už parduotas prekes gautų pinigų – nesudaro pagrindo atsakovei reikalauti iš ieškovo apmokėti už N. M. pateiktą sąskaitą. Pasitvirtinus atsakovės nurodytoms aplinkybėms - N. M. turi reikšti reikalavimą dėl negrąžintos pinigų sumos P. P.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus spręsdamas klausimą dėl 2439,15 Lt skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SVN00339 priteisimo. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas detaliai ir išsamiai ištyrė visus byloje pateiktus šalių įrodymus, aptarė kiekvieno iš jų įrodomąją vertę bei įvertino juos visų byloje esančių įrodymų visumoje. Apeliaciniu skundu atsakovė nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad P. P. gavo sąskaitoje nurodytas prekes, atsakovės nurodomi elektroniniai laiškai, nagrinėjamo klausimo kontekste (sąskaita nepasirašyta gavėjo, byloje pateiktas raštelis (t.5, b.l.73) neaišku kieno rašytas, skiriasi raštelyje ir sąskaitoje nurodytas prekių kiekis) negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais, kadangi laiškai pateikti nefiksuojant faktinių aplinkybių apie tokio veiksmo atlikimą, o tokių el. laiškų autentiškumas yra abejotinas.
Apeliantas V. Z. teigia, kad byloje yra daug medžiagos, kuri atsakovams proceso metu nebuvo pateikta, todėl buvo suvaržytos atsakovų teises į gynybą. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. C P K 42 straipsnis suteikia šalims teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti ir gauti jos išrašus, kopijas ir t.t. Apeliantas pats pripažįsta, jog visa medžiaga buvo ir yra byloje, nenurodo, kad jam buvo neleista susipažinti su bylos medžiaga. Taigi, jei atsakovas ir nesusipažino su visa byloje esančia medžiaga, tai padarė dėl to, kad pats netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o ne dėl to, kad proceso metu jam buvo apribotos C P K 42 straipsnyje numatytos teisės.
Apeliantas V. Z. apeliaciniu skundu taip pat skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl kompiuteris Dell Inspiror išreikalavimo. Pažymėtina, kad apeliacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas (jo dalis). Tai reiškia, kad apeliacinį skundą gali paduoti tas dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas. Asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas nėra nepalankus, nelaikomas teisiškai suinteresuotu asmeniu skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu. Nagrinėjamoje byloje atsakovė apeliacinio skundo argumentų dėl kompiuterio išreikalavimo iš ieškovo neteikia. Sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl kompiuterio išreikalavimo nesukuria jokių teisių ir/ar pareigų atsakovui V. Z.. Todėl konstatuotina, kad V. Z. neturi teisinio suinteresuotumo skundžiamo teismo sprendimo dalies pakeitimu ar panaikinimu, t.y. nėra tinkamas apeliacinio proceso subjektas, todėl teisėjų kolegija dėl šios dalies apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.
Dėl subsidiarios atsakovo V. Z. atsakomybės
C K 2.50 str. 3 d. nustato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Nustatyta, kad VšĮ „Labastis“ laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2012-05-14 grąžino paskolas įvairiems kreditoriams (J. D., R. R., E. I.), išmokėdama prekėmis ir pinigais, nors paskolų grąžinimo terminas dar nebuvo suėjęs (t.2, b.l. 9-39). Iš viso buvo grąžinta kreditų už 112 100 Lt ( t.2, b.l.46). Šios aplinkybės atsakovai neneigia, tačiau teigia, jog paskolos buvo grąžintos ne anksčiau laiko, o gavus kreditorių prašymus. Ta aplinkybė, kad kreditoriai raštu parašė prašymus nekeičia fakto, jog skolų grąžinimo terminai buvo suėję. Tai reiškia, kad įmonės vadovui nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti šiuos kreditorių prašymus ir grąžinti paskolas prieš terminą. Atsakovas V. Z. teigia, jog paskolos grąžintos remiantis paskolų sutarties nuostata, kuri numato paskolos grąžinimą anksčiau termino – t.y. sutartis laikoma nutraukta, kai viena iš šalių informuoja kitą raštiškai. Tokiu atveju yra laikoma, kad paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs. Nustatyta, kad paskolų sutarčių 4 punktais šalys susitarė, jog kreditorius turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei skolininkas pažeidžia bet kurį iš savo sutartinių įsipareigojimų. Sutartis laikoma nutraukta, kai viena iš šalių informuoja kitą raštiškai. Tokiu atveju yra laikoma, kad paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs. Taigi, atsakovo nurodoma sutarties nuostata reglamentuoja kreditoriaus teisę vienašališkai nutraukti sutartį skolininkui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Ji nenumato kreditoriui teisės, skolininkui tinkamai vykdant sutartį, reikalauti paskolos grąžinimo prieš terminą. Iš byloje pateiktų kreditorių prašymų dėl paskolos grąžinimo turinio matyti, jog kreditoriai paskolos sutarties nenutraukė. Duomenų, kad VšĮ „Labastis“ būtų pažeidusi paskolų sutartimis prisiimtus įsipareigojimus byloje nėra, tokių aplinkybių atsakovai net neįrodinėja, todėl konstatuotina, kad paskolos kreditoriams anksčiau termino buvo grąžintos nesant tam teisinio pagrindo. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. P. staiga sustabdęs savo darbo funkcijų atlikimą, de facto sukūrė situaciją, kuomet įstaigos veikla tapo paralyžuota – įstaiga dideliais kiekiais turėjo įsigijusi prekių, tačiau P. P. neperdavė potencialių įmonės klientų duomenų, nevykdė VšĮ „Labastis“ prekių pardavimų ir įstaiga nebeturėjo generuoti pajamų ir atsiskaitinėti su įmonės kreditoriais. Visų pirma, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius (C P K 178 str.). Antra, kaip jau buvo minėta, būtent įstaigos vadovui tenka pareigą užtikrinti tinkamą įstaigos darbo organizavimą ir pačios įstaigos funkcionavimą. Todėl vienam iš darbuotojų nustojus vykdyti darbines funkcijas – įmonės vadovas privalėjo imtis priemonių, kad šių funkcijų vykdymą perimtų kitas asmuo ar asmenys. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas P. P. neperdavė potencialių įmonės klientų duomenų nebuvo kliūtis įstaigai toliau tęsti ūkinius komercinius santykius su jau esamais klientais, o naujų klientų (potencialių) klientų paieška galėjo būti perduota kitam asmeniui. T.y. pats potencialių klientų duomenų neperdavimo faktas negalėjo turėti įtakos įmonės įprastai komercinei veiklai, tai galėtų turėti įtakos tik įmonės verslo plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos grąžintos ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir prekėmis, darytina išvada, jog būtent toks paskolų grąžinimo prieš terminą būdas ir turėjo įtakos įstaigos negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Įstaigai prieš terminą paskolas grąžinus prekėmis, įstaigos galimybės vykdyti įprastą komercinę veiklą ir iš to gauti pajamas ženkliai sumažėjo. Įvertintina ir tai, kad prekės „realizuotos“ nežymiai didesne kaina nei jų savikaina. Taigi, toks įstaigos vadovo sprendimas pripažintinas prieštaraujančiu verslo logikos dėsniams, o įmonės negalėjimas atsikaityti su kreditoriais šiuo atveju negali būti pateisinamas įprasta ūkinės-komercinės veiklos rizika. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Labastis“ iškelta bankroto byla, 2013.08.21 įstaiga yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, įsiteisėjusia nutartimi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1035-260/2013 konstatuota, kad įmonės mokumas neatstatytas, darytina išvada, jog įstaiga negalės visa apimtimi atsiskaityti su savo kreditoriais. Taigi, byloje yra nustatyti tiek atsakovo neteisėti veiksmai tiek priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir įstaigos negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais bei žala. Atsakovas V. Z. nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl spręstina, kad kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta. Teismas sutinka su apeliantų argumentu, jog automobilio pardavimas pats savaime nesąlygojo įstaigos negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovai pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad automobilis buvo parduotas žemesne nei rinkos kaina ar jo pardavimas sukėlė neigiamas pasekmes įstaigai, todėl šio automobilio pardavimas galėtų būti vertinamas kaip įstaigos vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas, tačiau negalima pripažinti, kad automobilio pardavimo sandoris lėmė VšĮ „Labastis“ negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Išvada, kad automobilio pardavimas neturėjo įtakos VšĮ „Labastis“ mokumui, nepaneigia aukščiau nustatytų visų sąlygų V. Z. subsidiarinei atsakomybei kilti. Vadovaujantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Z. kyla subsidiari atsakomybė pripažintina pagrįsta ir teisėta.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo iš V. Z.
Pirmosios instancijos teismas subsidariai iš V. Z. priteisė 5 procentus metinių palūkanų už priteistas sumas nuo 2012-06-12 iki teismo sprendimo įvykdymo. Apelianto V. Z. teigimu, teismo sprendimas priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo 2012-06-12 iki teismo sprendimo įvykdymo yra neteisėtas. Maksimalus terminas iki kada skaičiuotinos palūkanos yra 2012-12-07. Pripažinus, kad V. Z. yra subsidiarus skolininkas, jis negali atsakyti didesne dalimi nei pagrindinis skolininkas. Teisėjų kolegija pažymi, kad subsidiarios civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas Pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, atsiranda savarankiška subsidiaraus skolininko prievolė, kurios nevykdant priteisiamos procesinės palūkanos. Procesinių palūkanų skaičiavimas subsidiariam skolininkui taikomas nepaisant to, kad jos neskaičiuojamos pagrindiniam skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo procesines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo (C K 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į anksčiau šioje nutartyje nurodytus motyvus teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta palūkanų skaičiavimo pradžios data keistina – procesinės palūkanos priteistinos nuo 2012-06-13.
Apeliantas V. Z. taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovams priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir teigia, jog ieškovams bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlygintos, nes jie neišnaudojo visų galimybių išspręsti ginčą, o kreipėsi į teismą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies – ieškovui išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (C P K 93 str. 2 d.). Taigi, patenkinus ieškinį iš dalies ieškovai turi teisę į proporcingą patenkintų reikalavimų daliai išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Apelianto argumentai, jog ieškovai neturi teisės į išlaidų atlyginimą nes neišnaudojo kitų galimybių išspręsti ginčą atmestini kaip visiškai nepagrįsti, juo labiau, kad atsakovas visą teismo procesą ginčijo ir tuos ieškovų reikalavimus, kuriuos teismas pripažino pagrįstais.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovo P. P. apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovui turi būti priteisiamos išlaidos, susijusios su ieškinio parengimu dėl ieškovo atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, kadangi tik pareiškus reikalavimą teisme (bylos nagrinėjimo eigoje) atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimą, t.y. pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę, tačiau išlaidos advokato pagalbai apmokėti jau buvo patirtos. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovai už visą ieškinio parengimą sumokėjo 1000 Lt (t. 6, b.l. 6-8), laikant kad ieškovai mokėjo advokatui lygiomis dalimis, P. P. dalį už ieškinio parengimą sudaro 333 Lt. P. P. reiškė 7 reikalavimus, todėl suma vienam ieškinio reikalavimui parengti nustatytina 47,57 Lt. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priteista P. P. išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma padidintina 47,57 Lt.
Kadangi visų apeliantų apeliaciniai skundai iš esmės buvo patenkinti vienodoje apimtyje pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą – pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato subsidiarios atsakomybės atlyginant bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistos subsidiariai keistina, bylinėjimosi išlaidos ieškovams iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis.
Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovei VšĮ „Labastis“ buvo iškelta bankroto byla. Vadovaujantis 83 str. 1 d. 8 ir 9 punktu tiek ieškovai tiek atsakovai šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl ieškovams grąžintinas už ieškinį bei apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (C P K 87 str. 5 d.). Atitinkamai naikintinos teismo sprendimo dalys dėl žyminio mokesčio priteisimo. Ieškovas P. P. už ieškinį 2012-06-11 sumokėjo 300 Lt (t. 1 b.l. 9); ieškovė R. A. P. už ieškinį 2012-06-11 sumokėjo 120 Lt (t. 1, b.l. 10); ieškovas A. P. už ieškinį 2012-06-11 sumokėjo 100 Lt (t. 1 b.l. 11). Už apeliacinį skundą P. P. sumokėjo 250 Lt (t. 6, b.l. 110), R. A. P. už apeliacinį skundą sumokėjo 22 Lt (t. 6, b.l. 136). Sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovams.
Ieškovai už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1500 Lt, laikytina, kad ieškovai mokėjo advokatui lygiomis dalimis. P. P. apeliacinio skundo reikalavimai iš esmės buvo atmesti, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti jam neatlygintinos. R. A. P. apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti pilnai, todėl jai priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. A. P. apeliacinio skundo reikalavimai tenkinti 8 %, todėl jam priteistina 40 Lt (C P K 98 str.).
Ieškovai už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį sumokėjo 2500 Lt. Atsakovės apeliacinis skundas buvo tenkintas 1,2 %. Tačiau įvertinant tai, kad ieškovų atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėstomi analogiški argumentai kaip ir ieškovų apeliaciniame skunde, ta pati advokatė ieškovus atstovavo tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovams 510 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą yra pakankamos ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (C K 1.5 straipsnis, C P K 98 str.). Todėl ieškovams priteistina po 170 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovų apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Atsakovės viešosios įstaigos „Labastis“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Atsakovo V. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalis dėl piniginių lėšų priteisimo ieškovams pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovui P. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ (įm.k. 302553401), ir subsidiariai (nesant galimybės išieškoti iš BVšĮ“Labastis“) priteisti iš atsakovo V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) skolos grąžinimo, 959,71 Lt (devynis šimtai penkiasdešimt devyni litai ir 71 ct, priskaityta suma) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2311,80 Lt (du tūkstančius tris šimtus vienuolika litų ir 80 ct) komandiruotės išlaidų atlyginimo.
Priteisti P. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (5000 Lt) nuo 2012-06-13 iki 2012-12-18.
Priteisti P. P. iš atsakovo V. Z. 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (5000 Lt) nuo 2012-06-13 iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti P. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ir atsakovo V. Z. po 64 Lt (šešiasdešimt keturis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti ieškovei R. A. P., (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ( įm.k. 302553401) ir subsidiariai (nesant galimybės išieškoti iš BVšĮ“Labastis“) priteisti iš atsakovo V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) skolos, 90,56 Lt (devyniasdešimt litų ir 56 ct) palūkanų.
Priteisti ieškovei R. A. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (4090,56 Lt) nuo 2012-06-13 iki 2012-12-18.
Priteisti ieškovei R. A. P. iš atsakovo V. Z. 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (4090,56 Lt) nuo 2012-06-13 iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovei R. A. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ir atsakovo V. Z. po 283,50 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti ieškovui A. P., (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ (įm.k. 302553401) ir subsidiariai (nesant galimybės išieškoti iš BVšĮ“Labastis“) priteisti iš atsakovo V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 30 073,5 Lt ( trisdešimt tūkstančių septyniasdešimt tris litus ir 50 ct) skolos grąžinimo, 863,20 Lt palūkanų.
Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (30 936,70 Lt) nuo 2012-06-13 iki 2012-12-18.
Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovo V. Z. 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (30 936,70 Lt) nuo 2012-06-13 iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ir atsakovo V. Z. po 283,50 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimo dalis, kuriomis ieškovei R.A. P. iš atsakovų priteista 120 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovo P. P. valstybei priteista 2445 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovo A. P. valstybei priteista 196 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ valstybei priteista 1821 žyminio mokesčio bei nutarta sprendimo dalį dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio (100 Lt, priskaityta suma) priteisimo ieškovui P. P. vykdyti skubiai panaikinti.
Grąžinti ieškovui P. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio.
Grąžinti ieškovei R. A. P., (a.k. (duomenys neskelbtini) 142 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus) žyminio mokesčio.
Grąžinti ieškovui A. P., (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo P. P. atsakovei BVšĮ „Labastis“ 551,18 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt vieną litą ir aštuoniolika ct) už lėktuvo bilietą.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ir atsakovo V. Z. po 85 Lt (aštuoniasdešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei R. A. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ir atsakovo V. Z. po 335 Lt (tris šimtus trisdešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovės BVšĮ „Labastis“ ir atsakovo V. Z. po 105 Lt (vieną šimtą penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.