- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-205-382-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Virgilijaus Kadauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nuosprendžiu atmestas A. N. civilinis ieškinys ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš A. N. E. S. priteista 1000 litų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-09-10, apie 17 val., Gargždų kultūros centre, esančiame Klaipėdos g. 15, Gargžduose, vykusio (duomenys neskelbtini) tarybos susirinkimo metu, girdint A. N. , R. Š. ir A. N. , pasakė, kad A. N. yra stebimas Valstybės saugumo pareigūnų ir priklauso Vilijampolės Daktarų nusikalstamai grupuotei bei nurodė, kad apie tai yra pranešęs (duomenys neskelbtini) etikos komisijos nariui A. J. . Ši informacija labai greitai pasklido tarp kitų (duomenys neskelbtini) narių ir tokiu būdu E. S. paskleidė apie A. N. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino ir pažemino jį kaip asmenį ir pakirto kitų šios partijos narių pasitikėjimą juo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti E. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir skirti jam baudą bei priteisti iš E. S. 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodytos visos faktinės aplinkybės, yra nuslėpti svarbūs liudytojų parodymai, taip iškraipyta pati bylos esmė. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus ir besąlygiškai priėmė E. S. parodymus. A. N. manymu, E. S. paskleidė apie jį ne nuomonę ar abejonę, o žinią, kurią reikalavo paneigti rašytiniais įrodymais, ir tik gavęs iš jo privataus kaltinimo skundą, pats ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas įrodyti, kad tikrovės neatitinkanti žinia yra tiesa. Kad paskleista žinia neatitinka tikrovės ir yra žeminanti, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei kai kurių (duomenys neskelbtini) narių nenoras bendrauti su nukentėjusiuoju. Mano, kad E. S. paskleista tikrovės neatitinkanti ir žeminanti žinia turi visus būtinus kriminalinio nusikaltimo elementus, todėl neaišku, kodėl teismas, esant pakankamai įrodymų dėl nusikalstamos veikos padarymo, nusprendė išteisinti E. S. . Nurodo, jog faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo tų aplinkybių, kurios yra išdėstytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje. Kai kurios aplinkybės iš viso netirtos, liudytojų parodymai prieštarauja E. S. parodymams, teismo protokolo bei nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodytiems parodymams. Mano, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas buvo šališkas, neobjektyvus ir neteisingas, priimdamas nuosprendį vadovavosi liudytojų parodymais, kurie nebuvo duoti teisiamojo posėdžio metu, atmetė, iškraipė ir nuslėpė liudytojų A. J. , A. N. ir R. Š. parodymus, neteisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį.
Nukentėjusysis ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, kad už šmeižimą baudžiamas tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia teisę į saviraiškos laisvę bei žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. S. , nesant nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad išteisintasis apie A. N. paskleidė ne neginčijamus duomenis ar konkrečią žinią, o tik pranešė, kad yra gavęs apie jį tam tikrą informaciją, ir tarėsi, ką su ja toliau daryti. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas teisingai aiškino šmeižimo sampratą BK 154 straipsnio taikymo aspektu. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Vertinant išteisintojo kitiems partijoms nariams apie A. N. išsakytą nuomonę, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. S. , gavęs minėtą informaciją apie A. N. ryšį su Vilijampolės Daktarų nusikalstama grupuote, visų pirma susisiekė su pačiu A. N. ir kvietė jį susitikti bei apie tai pasikalbėti. Tai, kad E. S. nesutiko apie tai šnekėtis su A. N. telefonu ir norėjo su juo susitikti asmeniškai, rodo, jog išteisintasis iš tiesų siekė šios informacijos nepaskleisti. Susitikimo metu nepavykus išsklaidyti abejonių, t. y. A. N. atsisakius gautą informaciją paneigti, E. S. , būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininku, siaurame šios partijos narių rate, dalyvaujant pačiam A. N. , vėl siekė spręsti klausimą dėl šios informacijos paneigimo ar patvirtinimo. Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad išteisintojo pasisakymas itin siaurame partijos narių rate apie A. N. yra labiau vertinamojo pobūdžio, t. y. nuomonė apie gautą informaciją ir siekimas ją patikslinti. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme atlikus pakartotinį įrodymų tyrimą ir apklausus liudytojus D. A. , A. N. , R. Š. bei A. J. , buvo patvirtinti ankstesnieji jų parodymai, iš kurių matyti, jog kiti (duomenys neskelbtini)nariai minėtą informaciją apie A. N. sužinojo iš jo paties.
Be to, byloje nėra nustatyta kokių nors faktinių aplinkybių apie priežastis, dėl kurių išteisintasis būtų turėjęs interesą ar asmeninį nusistatymą skleisti pramanytą informaciją apie A. N. . Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro. Nenustatyta, kad E. S. pasisakymas apie A. N. buvo motyvuotas sąmoningas ketinimas pakenkti jam, todėl išteisintojo veikoje nėra ir subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios šmeižti ar pažeminti A. N. .
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino A. N. užimamas pareigas partijoje, visuomenėje susiformavusius reikalavimus duomenų apie valstybės politikoje dalyvaujančių asmenų viešumą bei išsamumą, visuotinai žinomą duomenų apie politikų kriminalinę praeitį nepateikimo įtaką atskirų partijų autoritetui, todėl padarė išvadą, kad tokio asmens poelgių vertinimo kriterijai – pagrįstai aukštesni, todėl E. S. kaip partijos pirmininko veiksmus pagrįstai pripažino tinkamais ir adekvačiais situacijai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti E. S. , nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas.
Procesas buvo pradėtas pagal A. N. skundą, todėl pastarasis turi kompensuoti išteisintojo procesines išlaidas (BPK 105 str. 6 d.). Teismui pateikti duomenys, kad už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme E. S. gynėjui sumokėjo 800 litų. Ši pinigų suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir priteistina iš A. N. .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nukentėjusiojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti E. S. iš A. N. 800 litų proceso išlaidų.