- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- ATP-293-185/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-08-28 nutarimu Nr. 7-113 pripažino A. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124⁵ str. numatytą pažeidimą ir jam skyrė 110 Lt baudą už tai, kad 2014 m. balandžio 15 d. 11 val. 19 min. buvo užfiksuota, jog jis Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje pastatė automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste tvarką, t. y. nesumokėjo už stovėjimą, nepaliko automobilio stovėjimo bilieto ant automobilyje esančio priekinio prietaisų skydelio. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. 1-30 patvirtintų Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų 12.2 ir 13 punktus.
Šalies argumentai
Dėl šio jo atžvilgiu priimto nutarimo A. J. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
2014-10-23 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas A. J. skundą patenkino ir Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-08-28 nutarimą panaikino bei bylą jo atžvilgiu pagal ATPK 124⁵ str. nutraukė.
Šalies argumentai
Nesutikęs su tokiu apylinkės teismo sprendimu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašė apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir A. J. skundą atmesti.
2014-12-22 Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį, kuria tenkino dalį Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus skundo, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-23 nutarimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.
S. P. miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutartimi A. J. skundas atmestas, tačiau Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-08-28 nutarimas Nr. 7-113 pakeistas – panaikinta A. J. paskirta nuobauda – 110 Lt bauda, skiriant jam už ATPK 124⁵ str. numatyto teisės pažeidimo padarymą įspėjimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priimant naują nutarimą – jo skundą dėl Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-08-28 nutarimo Nr. 7-113 panaikinimo patenkinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas nutartimi neatskleidė šios bylos esmės, bylą išnagrinėjo ne kruopščiai, neįsigilinęs į visus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes ir dalies įrodymų neįvertinęs, o dalį jų įvertinęs netinkamai, taip pat nukrypo nuo teisingumo, protingumo principų reikalavimų. Teigia, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties. Jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, bilietėlį įsigijo nedelsdamas, t. y. nepažeisdamas Savivaldybės tarybos patvirtintų Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų, ir įsigijęs bilietėlį jį padėjo ant automobilio priekinės panelės, prieš nueidamas tolyn nuo jo tvarkyti savo reikalų. Tokius jo parodymus patvirtina ir liudytoja N. J.. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jo automobilis stovintis be bilietėlio buvo užfiksuotas tuo metu, kai jis prie parkomato pirkosi bilietą. Pažymi, kad teismas painioja fotonuotraukų datas, t. y. nufotografavimo laiką su įkėlimo į serverio duomenų bazę laiku. Teigia, kad aktas Nr. 700 yra laikytinas suklastotu dokumentu ir nepatikimu bei netinkamu įrodymu, nes teismui į šią bylą buvo pateikti du šio akto skirtingi variantai. Viename jų nurodyta, kad kontrolierius stebėjo jo automobilį nuo 2014-04-15 11.09 val., o kitame – kad stebėjo nuo 11.14 val. Apylinkės teismas neįvertino šių duomenų ir, mano, kad įvertinęs turėjo konstatuoti, jog aktas Nr. 700 yra suklastotas. Teisme apklausus Panevėžio būsto darbuotojus, taip pat parkavimo kompiuterinės sistemos specialistą paaiškėjo akto 5-os grafos (kuri yra skirtinga dviejuose akto Nr. 700 variantuose) surašymo aplinkybės, t. y. kad tą grafą užpildo Panevėžio būsto darbuotojai, įrašydami kokį tik nori „pastebėjimo“ laiką. Nors liudytoja R. R. teismui teigė, kad aktas suformuojamas automatiškai, o ji pildo tik 5-oje grafoje pranešimo numerį, tačiau liudytojas E. R. paneigė tokį jos aiškinimą, patvirtindamas, jog visą 5-ąją grafą užpildo, t. y. duomenis apie tai, kada pastebėtas automobilis, Panevėžio būstas darbuotojai, nes tik jie žino, kada buvo pastebėtas konkretus automobilis ir kiek konkrečiai laiko jis stovėjo be bilietėlio. Mano, kad apylinkės teismas neįsigilino į šios bylos faktines aplinkybes ir dėl to nekonstatavo nutartyje tos svarbios aplinkybės, jog akto 5-oje grafoje įrašomas ne tas automobilio stovėjimo mokamoje vietoje be bilieto laikas, kurį tikrai matė ir užfiksavo kontrolierius, o tariamas laikas, uždedant dešimties minučių neva „stebėjimo“ laiką, ką iš esmės teisme aiškino ir Panevėžio būstas darbuotojai, kad pagal susitarimą nuo parkomatų sistemos įdiegimo pradžios (2014-04-01) jie leisdavo be bilietėlio stovėti 10 min, o po to jau bausdavo, o vėliau (nuo 2014 m. birželio mėn.), kai žmonės įprato prie parkomatų, jie jau leisdavo stovėti nebausdami tik 5 min. Iš tokių liudytojų paaiškinimų paaiškėjo ir akto Nr. 700 dviejų variantų atsiradimas, patvirtinantis tą aplinkybę, kad automobilio be bilietėlio stebėjimo laikas akto 5-oje grafoje įrašomas automatiškai, tiesiog nuo fotoaparate pirmojo mygtuko paspaudimo (šiuo atveju tai buvo 11.19 val.) atmetant atgal 10 minučių. Teismui akto iš Panevėžio būsto pareikalavus pakartotinai, Panevėžio būstas antrą kartą formuodamas aktą Nr. 700 „neapsižiūrėjęs“ jame įrašė stebėjimo laiką, kuris kaip taisyklė buvo taikomas nuo 2014 m. birželio mėn., t. y. atmetant atgal 5 min. nuo 11.19 val., ir taip gavosi 11.14 val. Taigi iš šių duomenų akivaizdu, kad Panevėžio būstas į aktą įrašydavo kokį nori automobilio pastebėjimo laiką, o tai, anot apelianto, jau netikro dokumento (akto) gaminimas ir panaudojimas (galimai baudžiamosios veikos požymiai). Mano, kad apylinkės teismas turėjo liudytojo V. M. parodymus vertinti kritiškai, nes jo parodymai buvo prieštaringi, dėl ko jais negalima tikėti, be to, V. M. pasirašė ir tą aktą Nr. 700, kurį laiko suklastotu dokumentu. Nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino ir kitų komisijos padarytų ATPK pažeidimų, dėl kurių turėjo komisijos nutarimą naikinti, o būtent, komisija neištyrė, ar buvo pažeidimo sudėtis, taip pažeidė ATPK 284 str. reikalavimus, nepriėmė jo rašytinio 2014-08-28 prašymo ir jį jam grąžino atgal, taip pažeidė ATPK 272, 280, 283 str. reikalavimus bei pažeidė bylos nagrinėjimo terminą (ATPK 282 str.) ir bylos neišnagrinėjo per 15 dienų nuo protokolo ir kitos bylos medžiagos gavimo. Pažeidimo protokolas ir komisijos nutarimas surašyti netinkamai, nes juose nenurodyta, kiek laiko kontrolierius stebėjo jo automobilį, t. y. koks yra neleistino stovėjimo (be bilieto) laikas ir jie nėra pagrįsti įrodymais. Ignoruojant šiuos komisijos padarytus ATPK reikalavimų pažeidimus, paneigiamas ATPK normų reikalavimų vykdymo privalomumas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Administracinė komisija prie Panevėžio miesto tarybos prašo apylinkės teismo 2015-04-10 nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad A. J. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pateikti siekiant išvengti administracinės atsakomybės, yra subjektyvaus vertinimo ir tai patvirtina jo paties duoti parodymai, o tai, kad jis įvykdė jam inkriminuotą teisės pažeidimą patvirtina byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų V. M., N. J., E. R. parodymai, fotonuotraukos ir 2014-04-15 Vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimo aktas Nr. 700.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d., apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme, numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip minėta, A. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir administracinė nuobauda jam skirta už ATPK 124⁵ str. numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje renkama remiantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. 1-30 patvirtintais Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatais. Minėtų nuostatų 12.2 p. įtvirtinta, kad automobilio valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto susimokėti vietinę rinkliavą į bilietų automatą arba siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. 13 p. numatyta, kad automobilio stovėjimo bilietą transporto priemonės valdytojas (vairuotojas) turi palikti automobilyje ant priekinio prietaisų skydelio taip, kad per priekinį automobilio stiklą būtų lengvai įskaitomi bilieto duomenys.
Nagrinėjamu atveju A. J. iš esmės pripažįsta administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis pastatęs automobilį mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, tačiau nesutinka su jo nubaudimu, teigdamas, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, neteisingai nustatė šio atvejo faktines aplinkybes ir todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės, nes jis jokio teisės pažeidimo nepadarė – pastatęs automobilį nedelsdamas įsigijo bilietėlį ir jį padėjo ant automobilio priekinės panelės gerai matomoje vietoje, po ko išėjo tvarkyti savo reikalų. A. J. į bylą pateikė rinkliavos apmokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad jis įsigytas 2014-04-15 11.20.55 val. (b. l. 8).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi iš šių teisės normų seka, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl, jeigu įrodymai įvertinti nepažeidžiant pirmiau paminėtų teisės normų, priimtas sprendimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino A. J. skundo ir paliko galioti Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-08-28 nutarimą Nr. 7-113. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, teismo padarytos išvados yra teisingos ir pagrįstos išsamia bylos duomenų analize bei neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. J., pastatęs automobilį Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos už stovėjimą, nepaliko automobilio stovėjimo bilieto ant automobilyje esančio priekinio prietaisų skydelio matomoje vietoje, taip pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. 1-30 patvirtintų Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų 12.2 ir 13 punktus. Tai, kad byloje esantys duomenys įvertinti kitaip, nei apeliantas mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių ATPK 256 str. nuostatų, o teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos.
Kaip minėta, A. J. tvirtino ir šiuo metu apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis prieš nueidamas tvarkyti savo reikalų, įsigijo apmokėjimo už automobilio stovėjimą kvitą ir jį paliko automobilyje gerai matomoje vietoje, o kaip įrodymą į bylą pateikė rinkliavos apmokėjimo kvitą, kuriame pažymėtas jo įsigijimo laikas – 11.20.55 val. Tačiau tokius A. J. parodymus aukštesnės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės, nes juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų V. M., R. K., E. R. ir kitų asmenų parodymai, fotonuotraukos ir jų suvestinės. Iš šių bei kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad kontrolieriui V. M. fiksuojant aptariamą pažeidimą nuo 11.20 val. (faktinis pirmos ir antros nuotraukos padarymo laikas, gautas iš fotonuotraukos suvestinės) iki 11.21 val. (faktinis trečios nuotraukos padarymo laikas, gautas iš fotonuotraukos suvestinės), už automobilio stovėjimą mokamoje vietoje sumokėta nebuvo, automobilyje matomoje vietoje jokio apmokėjimo kvito padėto nėra, A. J. nei šalia automobilio, nei prie netoliese ir matomoje zonoje – kitoje gatvės pusėje esančio parkomato užfiksuoto taip pat nėra (prie parkomato žmonių apskritai neužfiksuota) (b. l. 104-105, 124-127). Teisme kaip liudytojas apklaustas kontrolierius V. M. parodė, kad pastebėjęs A. J. automobilį, stovintį nesumokėjus vietinės rinkliavos už stovėjimą, jis dar pavaikščiojo, apžiūrėjo kitus automobilius ir po maždaug 10 min. grįžęs prie jo, atkreipęs dėmesį į parkomatą ir įsitikinęs, kad nei prie jo, nei prie automobilio jokių žmonių nebuvo, pradėjo forminti pažeidimą. Per kelias minutes, kol jis formino pažeidimą, prie automobilio taip pat niekas nepriėjo. Tokie V. M. parodymai neprieštarauja jau pirmiau aptartiems įrodymams bei kitai bylos medžiagai. Teisme apklaustas kitas kontrolierius R. K. patvirtino, kad patikrinimo metu jie pirmiausia apvažiuoja aikšteles, apžiūri automobilius, atkreipia dėmesį į parkomatus, ar prie jų nėra žmonių, o tik po to fiksuoja pažeidimą. Liudytoja V. Č. taip pat parodė, kad kontrolieriai, atvažiavę į apžiūrimą vietą, iš pradžių apeina teritoriją, o tik po to pradeda fiksuoti pažeidimą. Parkomatų naudojimo pradžioje buvo taikomas 10 min. tolerancijos laikas, kai buvo leidžiama automobiliui mokamoje vietoje stovėti nesumokėjus vietinės rinkliavos už stovėjimą, o asmens įpratus atsiskaityti parkomatuose, buvo nustatytas 5 min. tolerancijos laikas. Teisme apklausta liudytoja N. J. parodė, kad ji, atvažiavusi kartu su A. J., automobilį pasistatė Klaipėdos gatvėje. Abu išlipo iš automobilio. A. J. nuėjo iki laikrodžių taisyklos, esančios Klaipėdos – Respublikos gatvių kampe, o ji tuo metu bendravo su pažįstamu kitoje gatvės pusėje, kur yra parkomatas. A. J. grįžus po maždaug 10 min. abu sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Važiuodami pamatė už priekyje esančio variklio dangčio užkištą pranešimą (geltoną lapelį). Taigi pirmiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad apie 10 min. A. J. automobilis stovėjo mokamoje automobilių stovėjimo vietoje nesumokėjus vietinės rinkliavos už jo stovėjimą ir vietinės rinkliavos apmokėjimo kvito nepadėjus automobilyje gerai matomoje vietoje. Duomenų, kad minėti liudytojai turėtų tikslą apkalbėti ar kaip nors pakenkti pažeidėjui, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas, todėl abejoti liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Taigi esant tokiems bylos įrodymams apylinkės teismas visiškai pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad A. J. į bylą pateiktas apmokėjimo kvitas, kuriame pažymėtas jo įsigijimo laikas – 11.20.55 val., nepaneigia jo padaryto pažeidimo, nes kvite nurodytu įsigijimo metu jau buvo pažeisti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. 1-30 patvirtinti Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 12.2 ir 13 p. reikalavimai. A. J. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria pažeidimo pastebėjimo laikų neatitikimo akte Nr. 700 aptarimui, tačiau net ir laikų neatitikimas akte šiuo atveju nepaneigia to, kad A. J. atliko jam kaltinime inkriminuotus veiksmus, t. y. pastatęs automobilį mokamoje automobilių stovėjimo vietoje iš karto nesumokėjo už stovėjimą, nepaliko automobilio stovėjimo bilieto ant automobilyje esančio priekinio prietaisų skydelio ir taip pažeidė pirmiau paminėtas nuostatas, už ką jam ir buvo surašytas protokolas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta pažeidžiant ATPK 282 str. 1 d. numatytą administracinės bylos nagrinėjimo terminą. Tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į ATPK 35 str. (administracinės nuobaudos skyrimo terminai) nuostatas, kurios šiuo atveju pažeistos nebuvo, bei į vietos savivaldos institucijoms keliamus nuobaudų skyrimo procedūrų reikalavimus (ATPK 219 str.), nėra pagrindo konstatuoti apelianto nubaudimą buvus neteisėtą ir nepagrįstą.
Įvertinus nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad A. J. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, todėl konstatuotina, kad A. J. dėl ATPK 124⁵ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo yra nubaustas pagrįstai, keisti ar naikinti apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutartį.
Nutartis neskundžiama.