Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3052-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
1-3052-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28783-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Nukentėjusysis
J. M., M. M.
Kaltinamasis
J. L.
Advokatai
Dmitrijus Korsakovas, Vladislavas Latušinskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3052-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28783-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.25.4.2.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,prokurorui Sigitui Jankauskui (dalyvavo nuotoliniu būdu),

nukentėjusiųjų J. M. ir M. M. (M. M.) atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui (dalyvavo nuotoliniu būdu),

kaltinamajai J. L. (dalyvavo nuotoliniu būdu),

jos gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij) (dalyvavo nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. L. 2020 m. liepos 20 d. apie 16.42 val. Vilniuje, vairuodama AB „S.“ priklausantį automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama juo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 128 punktą, nustatantį, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.“, t. y. vairuojamu automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) pravažiavusi (duomenys neskelbtini) gatve 2,6 km ir priartėjusi prie kliūties – (duomenys neskelbtini) gatve ta pačia kryptimi, arčiau važiuojamos dalies dešiniojo krašto, mažesniu greičiu važiuojančio dviračio „Panther“, vairuojamo O. B. (O. B.), jo neapvažiavo, nesustabdė vairuojamo automobilio ir partrenkė dviračiu važiavusį O. B., kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

J. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji J. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji vairavo AB „S.“ priklausantį automobilį Toyota RAV4. Važiavo iš darbo namo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) g. savo eismo juosta. (Duomenys neskelbtini) g. yra siaura su labai mažu kelkraščiu, iš šonų yra miškas. Kadangi pakraščio nebuvo, ji laikėsi arčiau kelio vidurio, nes kraštu dažnai eina pėstieji. Tuo metu buvo saulėta, ryškiai švietė saulė, kelias buvo sausas. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Pamatė priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį, todėl pasuko vairą dešiniau, kelkraščio link. Pasukus vairą, staiga pastebėjo dviratininką (iki tol nematė dviratininko). Ji stabdė transporto priemonę, tačiau įvyko susidūrimas (viskas įvyko per kelias sekundes). Smūgis buvo į priekinę automobilio dalį (labiau keleivio puse). Stiklas sutrupėjo iš keleivio pusės ir ji daugiau nieko nematė. Sustabdė automobilį, iššoko iš jo, pamatė dviratininką, gulintį šalia kelkraščio. Jis buvo be sąmonės. Ji pradėjo teikti pirmąją medicinos pagalbą. Tuo metu buvo nemažai sustojusių automobilių ir ji prašė, kad padėtų iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Visą laiką buvo su partrenktu asmeniu, kol atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Jam atvykus, dviratininkas buvo perduotas medicinos darbuotojams. Pripažino, kad, vairuodama automobilį, buvo ne visiškai atidi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 21 d. apie 12 val. telefonu jai paskambino moteris, kuri prisistatė esanti socialinė darbuotoja, ir pranešė, kad jos sūnus O. B. 2020 m. liepos 20 d. po eismo įvykio buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur be sąmonės guli reanimacijos skyriuje. Kur jos sūnus O. B. buvo sužalotas, jai nepasakė. Sūnų matė 2020 m. liepos 20 d. išeinantį iš namų. Sūnus išeidamas jai nieko nesakė. Santykiai su sūnumi buvo sudėtingi, su ja sūnus bendravo tik parašydamas kažką trumpai ant lapelio, o pasikalbėjimų tarp jų nebuvo. Sūnus buvo uždaro būdo, nieko nepasakodavo, kas jo draugai ir kur eidavo. Apie eismo įvykio aplinkybes nežino (b. l. 42).

Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 20 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., eismo įvykio metu – partrenkus automobiliu – buvo sužalotas jo brolis O. B., kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Apie eismo įvykio aplinkybes žino tik iš kitų asmenų pasakojimų ir pranešimų informavimo priemonėse. Apie tai sužinojo kitą dieną po eismo įvykio, kai jam paskambino motina. 2020 m. liepos 22 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę aplankyti savo brolio, kuris buvo gydomas reanimacijos skyriuje. Brolis buvo be sąmonės, todėl su juo pabendrauti nepavyko. Medicinos darbuotojai pasakė, kad brolio smegenys jau yra mirę ir kad gyvybę palaiko aparatai, informavo, jog brolis neišgyvens. (Duomenys neskelbtini) brolis ligoninėje mirė. Brolį savo lėšomis palaidojo motina. Jis su broliu iki (duomenys neskelbtini) gyveno kartu. Po to, jų motina su broliu išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) gatvę, o jis liko gyventi (duomenys neskelbtini) gatvėje su močiute, kurią prižiūrėjo. Tačiau su broliu labai artimai bendravo, labai dažnai susiskambindavo, kalbėdavo, pasitardavo dėl iškilusių problemų. Kartą per savaitę ar kelias savaites susitikdavo. Paskutiniu metu brolis mokėsi (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno bendrabutyje, bet vasaros atostogų metu gyveno su motina (duomenys neskelbtini) gatvėje. Eismo įvykio metu brolis dviračiu važiavo link (duomenys neskelbtini) ežero, kur jie abu važiuodavo maudytis. Su broliu telefonu bendravo prieš kelias dienas iki eismo įvykio (b. l. 64).

Liudytojas J. O. (J. O.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 20 d. apie 16.30 val. vairavo automobilį ir važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ežero pusės link Vilniaus miesto. Kelias buvo asfaltuotas, dienos metas, sausa, aplink buvo miškas. Kelyje buvo po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) viešojo transporto stotelę, pastebėjo iš priekio, apie 150–200 m atstumu, priešingos krypties eismo puse prie kelkraščio važiuojantį dviratininką, kuriam iš paskos važiavo automobilis. Kelias šioje vietoje buvo tiesus. Matė, kad priešingos krypties eismo pusėje dviratininkui iš paskos važiavęs automobilis artėjo link dviratininko, t. y. priešingos krypties eismo juostos viduriu važiavęs automobilis suko į dešinę kelio pusę ir, prisivijęs dviratininką, nestabdydamas priekiniu dešiniu kampu atsitrenkė į dviračio galą. Nuo smūgio dviratininkas užkrito ant automobilio variklio dangčio, o dviratis nukrito į dešinę kelio pusę. Po smūgio į dviratininką automobilis iš karto sustojo. Jis privažiavo prie eismo įvykio vietos ir taip pat sustabdė savo automobilį. Dar neišlipęs iš automobilio, paskambino tel. 112 ir informavo apie eismo įvykį. Po to, išlipo iš automobilio ir nubėgo prie kelkraštyje nukritusio dviratininko. Prie dviratininko jau buvo moteris, kuri laikė dviratininko galvą, dviratininkas kvėpavo, bet nieko nekalbėjo. Į eismo įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas, po to, atvyko policija. Policininkams nurodęs savo duomenis, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Patikslino, kad dviratininkas vilkėjo šviesios spalvos drabužius ir jam dviratininkas buvo matomas. Eismo įvykį sukėlė automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris. Po eismo įvykio ši moteris nesakė, dėl ko jos automobilis atsitrenkė į dviratininką (b. l. 97).

Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 20 d. apie 16.30 val. važiavo automobiliu, kurį vairavo J. O. Ji automobilyje sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ežero pusės link (duomenys neskelbtini). Buvo dienos metas, sausa, aplink buvo miškas, kelias as­faltuotas. Kelyje buvo po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi. Važiuojant mišku pa­stebėjo iš priekio priešingos krypties eismo puse prie kelkraščio važiuojantį dviratininką, kuriam iš paskos važiavo automobilis. Dviratininkas važiavo tiesiai, nevingiavo, iki 1 m atstumu nuo kelkraš­čio. Tuo metu, kai pastebėjo, iki dviratininko buvo apie 10 m atstumas. Po to, į dviratininką nežiūrėjo. Staiga pamatė, kad dviratininkas pakilo į orą, o iš paskos važiavęs Toyota automobilis stabdo. Mo­mento, kada automobilis atsitrenkė į dviratį, nematė. J. O. sustabdė automobilį, iškvietė polici­ją. Į eismo įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas, po to, atvažiavo policija. Eismo įvykį sukėlė automobilis Toyota, kurį vairavo moteris, su kuria ji nekalbėjo, ir dėl kokios priežasties šios moters automobilis atsitrenkė į dviratininką, nežino. Iš priekio atvažiuojantis dviratininkas buvo gerai matomas, nes buvo dienos metas, matomumo niekas neužstojo, kelias toje atkarpoje buvo tiesus (b. l. 99).

Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 834/2020(01) konstatuota:

1) O. B. nustatyti šie sužalojimai: daugybiniai odos nubrozdinimai ir žaizdos veide, rankose, krūtinėje ir pilve, kojose bei nugaroje; nosinkaulių ir nosies pertvaros lūžiai, kairio VIII šonkaulio lūžis, kairės mentės kūno lūžis, kaklinio slankstelio C7 dešinės skersinės ataugos ir dešinio facetinio sąnario lūžis, stuburo kaklinės dalies skersinis lūžis tarp C7 ir Thl slankstelių; vidaus organų sukrėtimas: masyvi kraujosruva tarpuplautyje, abiejų inkstų plyšimai; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, difuzinis aksoninis galvos smegenų pažeidimas, galvos smegenų sumušimas abiejose momeninėse skiltyse ir dešinės smilkininės skilties poliuje; kraujosruva kairės akies tinklainėje;

2) sužalojimai galimai padaryti eismo įvykio metu ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą;

3) O. B. mirė nuo galvos sumušimo. Pagrindinė mirties priežastis buvo galvos smegenų sumušimas ir difuzinis aksoninis smegenų pažeidimas, dėl ko progresavo galvos smegenų pabrinkimas, išsivystė smegenų mirtis ir biologinė mirtis. Visi kiti kūno sužalojimai sunkino bendrą O. B. sveikatos būklę, tačiau tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo;

4) ligų, kurios galėjo lemti O. B. mirtį ar sunkinti bendrą jo sveikatos būklę, nerasta (b. l. 26–36).

2020 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurias nurodė kaltinamoji ir liudytojai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 4).

2020 m. liepos 20 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta eismo įvykio vieta. Ji užfiksuota nuotraukose (b. l. 6–12).

2020 m. liepos 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodyti dviračio, kurį vairavo O. B., ir automobilį, kurį vairavo J. L., apgadinimai (b. l. 14–16, 17–19).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

KET 128 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. L., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairuodama automobilį Toyota RAV4, neapvažiavo dviratininko O. B., nesustabdė vairuojamo automobilio ir partrenkė O. B., kuris nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė.

J. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino nebuvusi visiškai atidi vairuodama automobilį. Ji, bylai reikšmingu laiku ir vietoje važiuodama automobiliu, laikėsi arčiau kelio vidurio, nes kraštu dažnai eina pėstieji. Pamačiusi priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį, pasuko vairą dešiniau, kelkraščio link. Atlikusi tokį manevrą staiga pastebėjo dviratininką (iki tol nematė dviratininko). Nespėjusi visiškai sustabdyti automobilį, įvyko susidūrimas su dviratininku. Tokius jos parodymus patvirtina liudytojų J. O. ir K. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat netiesiogiai – 2020 m. liepos 20 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, 2020 m. liepos 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai. Tai, kad O. B. mirė būtent nuo J. L. veiksmų, patvirtina Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 834/2020(01). Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėta specialisto išvada.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. L., neatsargiai vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET 128 punkto reikalavimus. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų O. B. mirė. Tarp J. L. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas daro išvadą, kad J. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

IV. Dėl J. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

J. L. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje, priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis). Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė apgailestaujanti dėl padarytų veiksmų. Ji po nagrinėjamo įvykio bendravo su O. B. šeimos nariais, paskambino jiems, pareiškė užuojautą, pasakė, kad jei reikės kokios pagalbos, jie gali kreiptis. Kaltinamoji pervedė pinigus už mirusiojo laidotuves (2000 Eur), taip pat atlygino kitą prašytą neturtinę žalą, kurios neatlygino draudimo bendrovė (4000 Eur M. M.). Bylą nagrinėjant teisme, dalyvavo nukentėjusiųjų atstovas advokatas D. Korsakovas, kuris patvirtino, kad nukentėjusieji neturi pretenzijų J. L., jie tarpusavyje susitaikė. Iki teisiamojo posėdžio buvo pateikti 2020 m. spalio 28 d. susitaikymo protokolai tarp J. L. ir J. M., M. M., iš kurių matyti, kad kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiaisiais, šie prašo atleisti kaltinamąją pagal BK 38 straipsnį (pagal susitaikymą). Bylą nagrinėjant teisme, dalyvavęs nukentėjusiųjų atstovas advokatas D. Korsakovas patvirtino, kad minėtuose dokumentuose yra išreikšta nukentėjusiųjų valia. Teismui šiuo atveju nekyla abejonių, kad kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiaisiais. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nukentėjusieji neturi turtinių reikalavimų dėl jiems padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. L. anksčiau nėra teista (b. l. 108), ji anksčiau traukta administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, tačiau jie nelaikytini itin šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos, o administracinės nuobaudos šiuo metu negalioja (b. l. 109–110). Kaltinamoji dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į kaltinamosios elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad J. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs J. L. elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, neatsargią kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti jai kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje. Su tokia pozicija sutiko tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji ir jų atstovas.

V. Kiti klausimai

Šioje byloje nukentėjusioji J. M. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 79–80), o nukentėjusysis M. M. – dėl 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 84–85).

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas D. Korsakovas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusiesiems patirta neturtinė žala yra atlyginta, jie neturi pretenzijų kaltinamajai ir atsisako civilinių ieškinių. Teismas pažymi, kad draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialas patiekė informaciją, jog draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai J. M. 15 000 Eur neturtinės žalos, o nukentėjusiajam M. M. – 4000 Eur neturtinės žalos (b. l. 171). J. L. atlygino nukentėjusiajam M. M. sutartą 4000 Eur neturtinę žalą. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Šiuo atveju neabejotina, kad nukentėjusieji, atstovaujami profesionalaus teisininko, išreiškė savo valią atsisakyti civilinių ieškinių suprasdami tokio sprendimo teisines pasekmes. Jie priėmė tokį sprendimą iki tol, kol teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Todėl bylos procesas dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių nutrauktinas.

Kaltinamajai kardomosios priemonės netaikytos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės J. L., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamosios J. L. bei nukentėjusiųjų J. M. ir M. M. (M. M.) 2020 m. spalio 28 d. susitaikymo protokolus.

Bylos procesą dėl nukentėjusiųjų J. M. ir M. M. civilinių ieškinių nutraukti.

Išaiškinti J. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis