Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui S. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį visiškai palaikė ir iš esmės jį atkartojo, pabrėžė, kad trečiasis asmuo pasirašė susitarimą dėl 25 000 Eur žalos dydžio ir dabar negali jo ginčyti, priešingu atveju tektų atnaujinti baudžiamąją bylą. Ieškovas pripažino kad neblaivus bėgo per kelią, atsipeikėjo tik ligoninėje. Dėl įvykio neteko darbo, negali vairuoti automobilio, lankosi pas psichiatrą

5. Ekspertė E. G.-G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. balandžio 11 d. ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad pėsčiasis (ieškovas) buvo įvykio situacijos sukėlėjas ir jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Vairuotojos veiksmai turėjo įtakos įvykio kilimui. Techniniu požiūriu jos veiksmai turėjo priežastinį ryšį, nes važiuojant jos nurodytu apie 40 km/h ir net 50 km/h ji turėjo galimybę sustoti.

6. Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas yra jos sutuoktinis, po nelaimingo įvykio neteko darbo, anksčiau aktyviai darbavęsis, namuose šiuo metu niekuo nesidomi, neturi jėgų ir intereso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 metų lapkričio 10 d. įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo S. L. keliu vairuodama automobilį partrenkė per kelią bėgusį ieškovą R. J., padarydama jam sunkų kūno sužalojimą, tuo S. L. buvo įtariama padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje. 2022 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas, kuriuo S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista jai susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnis), jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Nutarimas atleisti S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo priimtas esant visiems BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, iš kurių šiai bylą išspręsti didžiausią reikšmę turi tai, kad kaltininkas (S. L.) pripažino savo kaltę ir su nukentėjusiuoju (ieškovu R. J.) 2022 m. birželio 6 d. pasirašė susitaikymo protokolą, t. y. dokumentą, patvirtinantį, kad kaltininkas susitaikė su nukentėjusiuoju. Iš šio dokumento matyti, kad trečiasis asmuo atlygina nukentėjusiojo patirtas 1 000 Eur proceso išlaidas (jos jau atlygintos) ir su nukentėjusiuoju (ieškovu) „sutaria [turtinės ir neturtinės žalos] reikalauti iš įtariamosios transporto priemonės draudiko. Įtariamoji patvirtina, kad padaryta nukentėjusiajam neturtinė žala atitinka 25 000 Eur ir visapusiškai tarpininkaus su draudiku sprendžiant šios sumos atlyginimo klausimą.“

8. Teismas konstatuoja, kad toks šalių susitarimas išdėstytas tekste visiškai atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, pagal kurią kaltininkas ir nukentėjusysis susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, tačiau byloje kilo ginčas dėl susitarime nurodytos žalos dydžio – 25 000 Eur.

9. Bylos medžiaga įrodyta, kad trečiasis asmuo buvo sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis) ir atsako tik už tą žalos dalį, kurios nepadengia draudimo atlyginimas (2 dalis), todėl įvertinus ieškovo reikalaujamą žalos dydį (25 000 Eur) ir draudimo sutarties sąlygas, kuriose šis dydis žymiai didesnis (5 000 000 Eur), akivaizdu, kad abu susitarimą pasirašę asmenys suprato, kad žalą visiškai atlygins atsakovas – draudimo bendrovė, tą patvirtina ir susitarime S. L. paminėtas įsipareigojimas visiškai tarpininkauti. Tai gi, šalys iš esmės tarpusavyje susitarė dėl skolos perkėlimo, o perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu teismas pažymi ir konstatuoja, kad nors baudžiamosios bylos medžiaga turi būti vertinama pagal CPK nustatytas taisykles, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas, įrodantis, kad ieškovui buvo padaryta konkreti neturtinė žala neteisėtais trečiojo asmens veiksmais, ir neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2-3 dalys).

10. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ir visada atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 straipsnis).

11. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus – sveikatos sužalojimo laipsnį ir pobūdį, sužalojimo padarinius, sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat nukentėjusiojo kaltę dėl žalos jam atsiradimo, - nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam, todėl jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir nukentėjusysis, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai jo kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

12. Ieškovui įvykio metu konstatuotas sunkus kūno sužalojimas: (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos ligos istorijos matyti, kad ieškovas intensyviai gydėsi, lankėsi pas šeimos gydytoją ir neurologą, reguliariai konsultuotas traumatologo, taip pat lankėsi pas kardiologą. Ligoninėje gulėjo 21 lovadienį. 2021 m. gruodžio 1 d. buvo išleistas namo, nuolat lankėsi pas šeimos gydytoją, skundėsi išlikusiu dusuliu menko fizinio krūvio metu, naktiniu prakaitavimu, nerimu. Ieškovui 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. jam buvo pratęsiamas nedarbingumo laikotarpis, o vėliau jis dėl sveikatos būklės darbo neteko apskritai (nuo 2022 m. liepos 12 d.), nors prieš pat įvykį atlikto sveikatos patikrinimo metu (2021 m. spalio 25 d.) buvo konstatuota, kad dirbti gali. 2023 m. rugsėjo 28 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Remiantis šiais duomenimis ir liudytojos D. J. paaiškinimais, bei atsižvelgiant į kasacinio ir kitų teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą patyrus sunkų sveikatos sutrikdymą, kai šios žalos priteisiami dydžiai svyruoja nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur, teismo vertinimu, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas trečiojo asmens padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

13. Draudimo bendrovė 2023 m. balandžio 4 d. elektroniniu laišku ieškovo atstovui pranešė, kad įvertinusi negautas ieškovo pajamas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. apskaičiavo 2 016,08 Eur turtinę žalą. Ieškovas pareikšdamas ieškinį reikalavimo priteisti tą patį – 2 016,08 Eur turtinės žalos dydį, šalys pripažino tokį turtinės žalos dydį ir jo neginčijo, todėl laikoma, kad turtinės žalos dydis įrodytas ir yra būtent toks, kokį nurodo ieškovas (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

14. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

15. Šioje civilinėje byloje tuo pačiu būtina įvertinti ir tai, kad trečiojo asmens kaltė buvo konstatuota baudžiamojoje byloje, be to, ji buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja.

16. CK 6.270 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

17. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad transporto priemonės valdytojo griežtoji civilinė atsakomybė nepašalina kitų eismo dalyvių pareigos elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, nes galimybė remtis faktu, jog žalos nukentėjusiajam atsiradimą lėmė jo paties neatsargus ar tyčinis elgesys, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo gynybos būdas, įtvirtintas CK 6.270 straipsnio 1 dalyje. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio didesnio pavojaus šaltinio objektyviosios savybės, dėl kurių jis priskiriamas didesnę žalos padarymo grėsmę keliančių objektų kategorijai, neišnyksta, tačiau rizikingas, pakankamai aiškus, kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys gali būti įvertintas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1761-638/2019).

18. Neatsargiu laikomas toks elgesys, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai. Neatsargumas savo ruoštu skirstomas į didelį neatsargumą ir paprastą neatsargumą. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Paprastas neatsargumas – tai griežtesnių rūpestingumo, atidumo taisyklių nepaisymas.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, šalinantis didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę, gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

20. P. K. eismo taisykles eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui. Pėstieji į kitą važiuojamosios dalies pusę privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, jie neturi peržengti perėjos ribų. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami (judėdami) į kitą važiuojamosios dalies dalį, neštųsi šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

21. Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015, 2K-368-511/2015).

22. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 11 d. išvadoje (b. b. l. 161) yra konstatuota, jog ieškovo veiksmai – judėdamas (eidamas ar bėgdamas) į kitą važiuojamosios dalies kelio pusę sudarė kliūtį link jo artėjusio S. L. vairuojamo automobilio „Š. F.“ judėjimui, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

23. Ieškovas teismo posėdžio metu prasitarė, kad per kelią bėgo, ir nors vėliau šio žodžio vengė, baudžiamosios bylos duomenys šią aplinkybę patvirtina: nuo pat pirmojo pranešimo (b. b. l. 21) ir vėliau visą laiką tvirtino S. L. (b. b. l. 134, 141 ir 188), už S. L. važiavusi liudytoja pirmoje apklausoje nurodė, kad ieškovas į kelią išbėgo (b. b. l. 113), vėlesnėje apklausoje – bėgo (b. b. l. 117), dar vėliau – vidutiniškai bėgo (b. b. l. 123). Taip pat atsižvelgiama, kad ieškovas įvykio metu buvo neblaivus – 1,83 promilės (b. b. l. 54, 59, 74), jis vos prieš keletą valandų buvo nubaustas už dviračio vairavimą neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 1,46 promilės girtumas (b. b. l. 100), iš to seka, kad ieškovas ir po to, kai buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl neblaivumo, toliau vartojo alkoholį, ir dar kartą padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą kirsdamas kelią ne nustatytoje vietoje.

24. Toks aptartas ieškovo elgesys neabejotinai vertintinas kaip didelis neatsargumas, ir pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį mažina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę. Teismo nuomone, įvertinus trečiojo asmens, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo kaltę, specialisto išvadą, kad ji turėjo galimybę sustoti, ir ieškovo didelį neatsargumą, laikoma, kad žalos atlyginimo proporcija turėtų būti tokia: ieškovo – 2/3 ir trečiojo asmens 1/3. Nors ši proporcija nesutampa su atsakovo vertinimu, pagrindu paėmus teismo įvertintos neturtinės žalos dydį ir teismo nustatytą proporciją laikoma, kad atsakovas yra visiškai atlyginęs ieškovui jo patirtą neturtinę žalą.

25. Neperžengdamas ieškinio reikalavimo ribų teismas laiko, kad atsakovas jau atlygino ieškovui ir turtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas (duomenys neskelbtini) išlaidų priteisti neprašo, todėl jos nepriteistinos ja iš ieškovo. Trečiasis asmuo S. L. prašo priteisti iš ieškovo 1 089 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniu įrodymu – pinigų priėmimo kvitu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), jos priteistinos iš ieškovo trečiajam asmeniui.

28. Ieškinį atmetus, iš ieškovo R. J. valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 10,36 Eur (Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų 0 centų) išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei:

10,36 Eur (dešimties eurų 36 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas už pašto išlaidas – 5662, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.