Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Stanislav Barsul pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 17 d. apie 12.35 val. Vilniuje, P. R. naudojamame automobilyje Mercedes Benz ML, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai pareikalavo 400 eurų kyšio, susitarė priimti ir priėmė 200 eurų kyšį iš P. R. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – pritarimą statybos objekto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento (statybos užbaigimo akto) išdavimui.

Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. T. būdamas (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo tarnyba, įgaliojimais ir pažintimis valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) savo naudai tiesiogiai 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 19.30 val. P. R. naudojamame automobilyje Mercedes Benz ML, valst. nr. (duomenys neskelbtini), susitarė priimti 1000 eurų kyšį iš P. R. pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini), kad šie teisėtai ar neteisėtai veikdami vykdant savo įgaliojimus priimtų palankius sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu dėl šios įmonės galimai padarytų pažeidimų.

Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. T. kaltę pripažino ir parodė, kad, kaip įprastai, per „Infostatyba“ įkrito objektas, (duomenys neskelbtini). Šitą objektą pasiskyrė sau, tiesiog atsitiktinai, dar nežinant, kad į jį, turint interesą, kreipsis įtarime nurodytas asmuo P. R. Šio asmens duomenys taip pat nesimato „Infostatyba“, matosi tik statytojas. Šito asmens asmeniškai nepažįsta, net jo pavardė iki įteikto pranešimo apie įtarimą jam nebuvo žinoma. Šitą asmenį žinojo tik iš matymo, yra ne kartą prieš tai tekę su juo važiuoti apžiūrėti objektų, žinojo jį kaip statytojų atstovą. Tiksliai nepamena kada, bet tai galėjo būti ir įtarime nurodytą dieną 2021 m. gegužės 17 d. arba anksčiau, P. R. jam paskambino ir paprašė, kad kuo skubiau jie susitiktų ir nuvažiuotų apžiūrėti objekto, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pokalbių buvo iki susitikimo su P. R., neprisimena, taip pat nepamena tikslaus pokalbio turinio, tik vieno iš jų pasakė, kad atvažiuotų iki jo darbo vietos, adresu (duomenys neskelbtini), paimtų jį ir tada jie galėtų nuvažiuoti kartu apžiūrėti daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini). Priduria, kad statytojo atstovas visada dalyvaudavo apžiūrint statybos objektus, visada derindavo su jais apžiūros laikus, nes jie jiems pristatydavo, aprodydavo projektą. Šiuo atveju su P. R. važiavo viena transporto priemone, nes dažnai tarnybinis transportas yra užimtas. Šiuo atveju P. R. nebuvo išimtis ir su kitais statybos atstovais tekdavo važiuoti kartu vienoje transporto priemonėje. Tokia buvo tiek jo, tiek kitų inspektorių praktika. 2021 m. gegužės 17 d., apie 12.00 val. P. R. juodos spalvos „Mercedes Benz ML“, valstybinių numerių neprisimena, atvyko prie jo darbo vietos. Toliau kartu vyko į minėtą objektą vizualinei apžiūrai. Apžiūrėjus objektą, buvo matoma, kad šiame daugiabutyje yra komercinės patalpos, kurios buvo neįrengtos. Patalpos buvo neįrengtos todėl, kad nebuvo aiškūs šių patalpų nuomininkai, nebuvo žinoma, kas bus šiose patalpose. Praktikoje buvo daug tokių atvejų ir tokiais atvejais vis tiek jie patvirtindavo tokio objekto užbaigimą, pažymėdami apie neįrengtas komercinės patalpas patikrinimo akte. Po to jie įsėdo į P. R. automobilį ir dar būnant prie objekto, adresu (duomenys neskelbtini), jis, ant jo krepšio, kuris buvo padėtas ant grindų, padėjo voką, kurio spalvos neprisimena. Jis tada P. R. paklausė „kas čia“. Jis atsakė, kad „du“. Jis tada iš P. R. suprato, kad jis turi omenyje 200 eurų. Tada jis P. R. paklausė, „ar neišeis 400“. Šiuo pasakymu turėjo omenyje 400 eurų. Kadangi P. R. jam davė 200 eurų, jam kilo mintis, kad gali paprašyti ir daugiau, todėl ir paklausė, ar neišeitų daugiau. Į šitą klausimą jis jam atsakė, kad daugiau neišeina, todėl daugiau jo ir nebeklausė dėl didesnės sumos. Šiuos pinigus P. R. jam davė dėl to, kad greičiau pritartų statybos objekto, adresu (duomenys neskelbtini), užbaigimui ir būtų greičiau išduotas statybos užbaigimo aktas. Iš esmės bet kokiu atveju būtų pritaręs šio objekto užbaigimui, nes jokių pažeidimų vertinant šį objektą nebuvo nustatyta. Tiksliai neprisimena, tą pačią ar kitą dieną pritarė šio objekto užbaigimui. Daugiau su P. R. dėl šio objekto nebendravo. Kalbant apie antrąjį įtarime nurodytą epizodą, paaiškina, kad tiksliai neprisimena kada, bet tai buvo galbūt kelios dienos prieš 2021 m. rugsėjo 13 d., į jo darbą atvažiavo P. R., tiksliai neprisimena, gali būti, kad prieš tai jam paskambino. Jis nusileido į apačią ir kelioms minutėms prie jo automobilio pakalbėjo. Šio susitikimo metu P. R. jo paprašė, ar negalėtų surinkti informacijos apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėjo, kad yra skundas, kuris nagrinėjamas (duomenys neskelbtini), prašė pasidomėti pas ką jis, kokia ten situacija. Jis jam atsakė, kad laiko neturi, bet jis vis tiek prašė, sakė tik pasidomėti kas ten yra. Neminėjo, kieno čia interesas. Taip pat šio pokalbio metu nekalbėjo apie jokį atlygį. P. R. pasakė, kad pasidomės, užsirašė šios įmonės pavadinimą ant lapelio. Grįžęs pažiūrėjo sistemoje, kas tą skundą nagrinėja, pamatė, kad Ž. M. Jis yra teisininkas, dirba kitoje grupėje. Apie ką šitas skundas buvo, tiksliai neprisimena, bet kadangi jį nagrinėjo Ž. M., tai turėjo būti susijęs su teisiniais dalykais. Tiksliai neprisimena kas, jis ar P. R. paskambino ir jie sutarė susitikti prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Šio susitikimo tikslas buvo toks, kad jis turėjo jam papasakoti ką sužinojo. 2021 m. rugsėjo 13 d., vakare, prie jo namų lengvuoju automobiliu „Mercedec Benz“ atvyko P. R. Jis įsėdo į jo automobilį, pradėjo kalbėti apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką sužinojo. Ką jam tiksliai sakė, neprisimena, bet P. R. parašymas buvo toks, kad jo draugas, kurį įvardino „(duomenys neskelbtini)“ negautų baudos. Jis P. R. pasakė, kad kalbėjo su Ž. M., kad išeitų sutvarkyti, kad jis negautų baudos. Priduria, kad su Ž. M. jis nekalbėjo ir neplanavo kalbėti, taip pasakė dėl to, kad „pasirodytų“, kad turi įtakos ir gali paveikti kitus asmenis. Tada P. R. jam pasakė „ar užteks štukos“, suprato, kad jis turi omenyje, kad už tai, kad jis padėtų šiuo klausimu, jam duos 1000 eurų, t. y. jis pasiūlė jam 1000 eurų. Jis P. R. atsakė, kad užteks. Toliau kalbėjo apie su šiuo klausimu nesusijusius dalykus. Po kelių dienų, tiksliai neprisimena kada, P. R. jam paskambino ir pasakė, kad šioje situacijoje jam nereikės padėti, kad jo paslaugų jau nebereikia. Dėl kokių priežasčių, nekomentavo. Tuo bendravimas šiuo klausimu su P. R. užsibaigė, jo žadėtų pinigų negavo.

Be R. T. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje įrodyta: 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus raštu Nr. 22-14-144, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Visuma anksčiau išdėstytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. T. būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 17 d. apie 12.35 val. Vilniuje, P. R. naudojamame automobilyje Mercedes Benz ML, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai pareikalavo 400 eurų kyšio, susitarė priimti ir priėmė 200 eurų kyšį iš P. R. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – pritarimą statybos objekto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento (statybos užbaigimo akto) išdavimui, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje. Taip pat byloje įrodyta, kad R. T. būdamas (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo tarnyba, įgaliojimais ir pažintimis valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) savo naudai tiesiogiai 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 19.30 val. P. R. naudojamame automobilyje Mercedes Benz ML, valst. nr. (duomenys neskelbtini), susitarė priimti 1000 eurų kyšį iš P. R. pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini), kad šie teisėtai ar neteisėtai veikdami vykdant savo įgaliojimus priimtų palankius sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu dėl šios įmonės galimai padarytų pažeidimų, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus R. T. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka. Prašo sumažinti siūlomos skirti baudos dydį, baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Taip pat prašo neskirti 1 000 eurų konfiskavimo, nes negavo nusikalstamos veikos rezultato.

Skiriant bausmę R. T. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. T. tiek už nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tiek už nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, padarymą prokuroro siūlomą ir BK 225 straipsnio 1 dalies, 226 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmę – baudą.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 23 d. 06.56 val. iki 2021 m. lapkričio 23 d. 15.08 val., t. y. viena diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį, kaltinamojo R. T. prašymą, nustato jam vienerių metų terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. R. T. iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, gavo 200 Eur materialinės naudos, todėl 200 eurų, kurie savanoriškai įnešti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. LT187300010171137317, konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Prokuroras taip pat prašo konfiskuoti 1000 Eur kaip nusikalstamos veikos dalyką. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad R. T. susitarė priimti 1000 Eur dydžio kyšį, tačiau kyšio nepriėmė, taigi iš nusikalstamos veikos neteisėtai nepraturtėjo, todėl nėra pagrindo konfiskuoti iš R. T. 1000 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2022 m. vasario 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2022 m. vasario 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 6 d., apribojo R. T. nuosavybės teises į R. T. namuose rastus ir paimtus pinigus – 8020 Eur, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nutarta pratęsti nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2023 m. vasario 6 d. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad iš R. T. konfiskuojami 200 Eur valstybės naudai, kurie savanoriškai įnešti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje ir skirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje ir skirti 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir R. T. paskirti bausmę – 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. skirti bausmę – 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 23 d. 06.56 val. iki 2021 m. lapkričio 23 d. 15.08 val. kas atitinka 2 MGL dydžio baudą. Galutinį baudos dydį R. T. nustatyti 138 MGL, t. y. 6 900 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, 200 Eur, laikomus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitoje, konfiskuoti iš R. T. valstybės naudai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. T. priklausantį turtą – 8020 Eur, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.