Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi V. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. V. skundą pradėti privataus kaltinimo bylos procesą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką privataus kaltinimo tvarka kaltino P. M.. Skunde V. V. nurodė, kad P. M. 2012-10-06 liudydamas STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistei paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jis neva paskleidė apie P. M. melagingus prasimanymus apie pavogtas įrankių dėžes, nors jis tokių aplinkybių pareiškime, rašytame Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, nėra nurodęs.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi V. V. skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas laikė, jog pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų nukentėjusiojo skundui dėl privataus kaltinimo palaikymo teisme formos ir turinio reikalavimų, kadangi skunde nėra aiškiai nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, nenurodyta, kokia informacija neatitinkanti tikrovės, pareiškėjo manymu, paskleista kitiems asmenims.

V. V. skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

LR BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamojo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.

Susipažinus su V. V. privataus kaltinimo skundu, daroma išvada, kad skundas atitinka LR BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, jame nurodyti duomenys yra pakankami inicijuoti privataus kaltinimo procesą. Nors skundo forma bei teiginių dėstymo metodika ir nėra ideali, tačiau tai negali būti pagrindas atsisakyti jį priimti, tuo suvaržant asmens teisę kreiptis į teismą, juolab kad iš skundo turinio galima suprasti, kas ir kokia nusikalstama veika kaltinamas, nurodyta šios veikos padarymo vieta – Lietuvos Respublikos STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyrius, laikas – 2012 m. liepos 6 d., jos padarymu įtariamo asmens vardas ir pavardė – P. M., gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), bei kitos esminės aplinkybės, tarp jų ir tai, kad, V. V. manymu, neatitinkanti tikrovės informacija buvo paskleista specialistei J. T. bei skyriaus viršininkui L. B..

Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodoma, kad nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, skunde formuojamas kaltinimas, asmeniui galimai padariusiam nusikalstamą veiką, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo turi žinoti, kuo tiksliai jis yra kaltinamas. Iš tiesų, skunde turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Tačiau tokie skundui keliami reikalavimai nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas, taipogi tiksliai nustatyta skunde nurodytiems asmenims inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į privataus kaltinimo instituto, kaip specifinio baudžiamojo proceso instituto, paskirtį ir prasmę, taip pat į baudžiamojo proceso principus ir tikslus, aplinkybė, jog privataus kaltinimo tvarka paduotas skundas turi tik nedidelių, neesminių, formalių nukrypimų nuo nustatytų reikalavimų, nereiškia, kad teismas apskritai neturi įgaliojimų tokio skundo priimti (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“). Skundo formos bei teiginių dėstymo metodikos netobulumas tuomet, kai turinio esmė yra išdėstyta ir iš skundo galima suprasti, kokia veika padaryta bei kokiais duomenimis ji patvirtinama, neturi būti vertinamas kaip pagrindas nepriimti skundo.

Nutartyje apylinkės teismas nurodo, kad V. V. prie pateikto skundo nepridėjo prokuratūrai rašyto pareiškimo, nenurodė ikiteisminio tyrimo ar baudžiamųjų bylų numerių, kokia jų baigtis. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad LR BPK 412 straipsnyje nėra numatyti tokie privataus kaltinimo skundo turinio reikalavimai. Bylai reikšmingos aplinkybės gali būti išsiaiškinamos nagrinėjant bylą teisme, o reikiami dokumentai – išreikalauti.

Todėl, teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti V. V. skundą pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, ir neteisingai nurodė, kad jis neatitinka privataus kaltinimo skundui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad nustačius, jog privataus kaltinimo skundo turinys iš esmės atitinka pareiškimo turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (LR BPK 412 str.), spręstinas skundo priėmimo klausimas iš naujo, atsižvelgiant ir į tai, ar privataus kaltinimo procesas nagrinėjamu atveju yra įmanomas (LR BPK 412¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – V. V. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.