- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- ATP-677-628/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimo, kuriuo J. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir 123 str. 1 d. bei nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 (vienerių) metų laikotarpiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. skundžiamu Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 28 d., apie 12.00 val., Ragožiškių k., Šalčininkėlių sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktuose nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 405“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,50 promilių girtumo laipsnis, automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra bei automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d. ir 123 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. L. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., šioje dalyje J. L. išteisinant.
Apelianto teigimu, jis viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad iki įvykio jis internete buvo patalpinęs pranešimą apie parduodamą automobilį. 2013 m. lapkričio 28 d., jam būnant namuose, apie 9.30 val., paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatęs pirkėju ir paprašė parodyti parduodamą automobilį. Jie sutarė, kad pirkėjas atvažiuos pas apeliantą į namus. Po kiek laiko, tas pats asmuo paskambino ir pranešė, kad pasiklydo, paprašė pasitikti jį Jašiūnuose. Apie 12.00 val., J. L. su savo draugu V. S., kitu automobiliu, nuvažiavo iki Jašiūnų, kur pasitiko pirkėjus. Tai buvo du apeliantui nepažįstami vyrai. Iš Jašiūnų apeliantas važiavo pirmas, o pirkėjai – iš paskos. Atvažiavus į kiemą apeliantui V. S. pasiūlė išgerti alaus. J. L. išgėrė apie 5-6 gurkšnius ir išlipo iš automobilio. Išlipęs pastebėjo, kad pirkėjais prisistatę asmenys jį filmuoja. Tik tada jie prisistatė esą Valstybės sienos apsaugos pareigūnai ir liepė apeliantui pūsti į jų alkotesterį. Pūtė kelis kartus, tačiau vis pripūsdavo leistiną normą. Pareigūnai pasodino J. L. į savo automobilį ir jie visi laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Bet policijos ekipažas negalėjo rasti kelio, todėl Valstybės sienos apsaugos pareigūnai automobiliu apeliantą nuvežė iki policijos pareigūnų ekipažo. Pasitiko pareigūnus, ir visi grįžo atgal į J. L. kiemą (apie 13.00 val.), kur policijos pareigūnai patikrino apelianto blaivumą ir nustatė 0,5 promilių girtumo laipsnį. Pasak J. L., analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybės teismo posėdžio metu nurodė ir jo draugas V. S..
Apeliaciniu skundu pažymima, kad pirmame tarnybiniame pranešime pareigūnas S. L. nurodė, kad jis su G. P. apsimetė pirkėjais, susitiko su apeliantu, važiavo jam iš paskos iki Ragožiškių kaimo, patikrinimo metu buvo įtarta, kad jis yra neblaivus, todėl buvo patikrintas asmens blaivumas alkotesteriu ALCOVISOR ???-100, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 23). Antrame tarnybiniame pranešime S. L. nurodė, kad J. L., įvažiavęs į savo teritoriją, padidino greitį ir privažiavęs prie garažo, sustojo, greitai išlipo iš automobilio, ir priėjo prie jo ir G. P., kad jis negalėjo išgerti alkoholio automobilyje, nes važiuodamas, tikriausiai pastebėjo, jog yra filmuojamas, kad jo transporto priemonė nebuvo apžiūrėta, kad pirmą kartą alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, alkotesteris nieko neužfiksavo, antru pūtimu buvo užfiksuotas 0,47 promilių girtumas, bet alkotesteris neišmušė čekio, nes juosta buvo įdėta ne ta puse. Jis (S. L.) paskambino T. Š., kuris nurodė kviesti policiją (b. l. 33).
Šių aplinkybių pagrindu apeliantas sprendžia, kad S. L. antrame tarnybiniame pranešime nurodyta informacija iš dalies atitinka apelianto parodymus, tik S. L. neteisingai teigia, kad alkotesteris iš antro karto buvo parodęs 0,47 promilių girtumą. Pasak J. L., jis į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų alkotesterį pripūtė tik leistinas normas. Pažymima, kad teismas šio liudytojo neapklausė, taip neišsamiai išnagrinėdamas bylą. Neapklausus šio liudytojo teisme, buvo užkirstas kelias apeliantui gintis, nes jis neturėjo galimybės užduoti jam klausimų.
Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pareigūno G. P. parodymais, nurodant, kad jie taip pat skyrėsi nuo tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų įvykio aplinkybių. Pažymima ir tai, kad teismas bylos nagrinėjimo metu neperžiūrėjo pateiktos filmuotos medžiagos, taip neišsamiai išnagrinėdamas bylą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į J. L. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, nuobaudą paskyrė teisėtai bei pagrįstai, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda pritaikyta straipsnio sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
J. L. apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. L. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas J. L. atžvilgiu buvo surašytas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 28 d., apie 12.00 val., Ragožiškių k., Šalčininkėlių sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktuose nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 405“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,50 promilių girtumo laipsnis, automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra bei automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d. ir 123 str. 1 d.
Pagal Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Kelių eismo taisyklių 238 p. reikalauja viešajame eisme Lietuvos Respublikoje dalyvauti tik nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Aptartų Kelių eismo taisyklių nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 str. 1 d. ir 123 str. 1 d. ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia <...>. Tuo tarpu pagal ATPK 123 str. 1 d. administracinė atsakomybė asmeniui kyla už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba <...>.
Vertinant administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas nagrinėjamo įvykio aplinkybes aptartų teisės nuostatų plotmėje, pastebėtina, kad jos visiškai atitinka minėtų Kelių eismo taisyklių bei administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Abejoti J. L. kalte aukštesnysis teismas, neturi teisinio pagrindo.
Apeliantas, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad pardavinėja automobilius, vieną dieną jam paskambino klientai dėl automobilio pirkimo, susitarė susitikti, paaiškino kur reikia atvažiuoti, jie atvyko į Jašiūnų miestelį, paskambinę pasakė, kad pasiklydo, prašė atvažiuoti juos pasitikti, jis atsakė, kad negali, nes automobilis buvo techniškai netvarkingas, neįregistruotas, bet jie primygtinai liepė atvažiuoti, todėl jis nuvažiavo. Susitiko, jie neprisistatė, atvažiavo į jo namo kiemą, automobilyje jis išgėrė porą gurkšnių alaus, išlipo iš mašinos ir pamatė, kad jį filmuoja, tuomet kartu atvykę asmenys prisistatė esantys iš kriminalinės žvalgybos, parodė pažymėjimus, pasakė, kad turi patikrinti jo blaivumą. Įsėdo į jų automobilį ir pūtė į alkotesterį. Pirmą kartą parodė 0,1 promilės, vienas jų paskambino viršininkui, pasakė kad jis pripūtė leistiną normą, tuomet antrą kartą pūtė, pripūtė gal 0,02, po to dar keturis kartus pūtė, alkotesteris parodė leistiną normą. Tuo metu turėjo nedarbingumą. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai iškvietė policijos pareigūnus, atvažiavo pareigūnas M. B. kartu su dar vienu pareigūnu, tuomet dar kartą pūtė į alkotesterį, parodė daugiau promilių. Atvykęs į savo kiemą išgėrė porą gurkšnių alaus, nes žinojo, kad niekur nevažiuos, išgėręs nevairavo.
Analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes J. L. nurodė ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu analizuojant administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto apelianto atžvilgiu, turinį pastebėtina, kad protokolo surašymo metu pažeidėjas teikdamas savo paaiškinimus, nurodė, kad vairavo automobilį, išgėrė porą gurkšnių alaus, dėl ko labai gailisi (b. l. 4), kas leidžia pagrįstai manyti, kad protokolo surašymo metu J. L. sutiko su jam inkriminuojamo teisės pažeidimo – transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, padarymu, jo neginčijo, nurodydamas, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo. Versiją, jog automobilio apeliantas neblaivus nevairavo, o porą gurkšnių alaus jis išgėrė automobilyje, grįžęs į savo namo kiemą, kai jau neplanavo niekur važiuoti, J. L. pateikė tik 2013 m. gruodžio 10 d., teikiant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnybinį patikrinimą atliekančiai padalinio vadovei J. R. paaiškinimus apie nagrinėjamą įvykį, tačiau vertinant šią versiją kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų bei surinktų įrodymų kontekste, ji neatlaiko kritikos.
Liudytoju apklaustas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės pareigūnas G. P. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad viršininko nurodymu tikrino, kaip pasieniečiai nedarbingumo laikotarpiu laikosi drausmės, nes yra nustatytas tam tikras režimas, kurio reikia laikytis. Turėjo įtarimų, kad J. L. bus išgėręs, žinojo, kad jis parduoda automobilį. Jo kolega jam paskambino, prisistatė pirkėju, susitarė susitikti Jašiūnų kaime, susitikę paskui jį važiavo į jo namo kiemą apžiūrėti automobilio, tuomet prisistatė, filmavo ir paprašė papūsti, iškvietė policiją. Pirmą kartą nepavyko nustatyti girtumo, nes alkotesterio baterija buvo nusėdusi, antrą kartą pūtė gal po kokių 5 min., policijos pareigūnai atvyko maždaug po pusvalandžio, J. L. buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas.
Analogiškas aplinkybes patvirtino ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjas S. L. 2013 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime, nurodydamas, jog tikrinant, kaip pareigūnai laikosi gydymo taisyklių laikino nedarbingumo laikotarpyje, buvo nutarta patikrinti J. L.. Buvo manoma, jog pareigūnas gali vengti patikrinimo, todėl pareigūnų priklausomybė Valstybės sienos apsaugos tarnybai atskleista nebuvo. Susitariant su J. L. dėl susitikimo pareigūnai prisistatė automobilio pirkėjais ir susitarė dėl susitikimo vietos. J. L. į susitikimo vietą atvažiavo vairuodamas automobilį Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir palydėjo pareigūnus iki namų, t.y. Šalčininkų r., Ragožiškių k. Patikrinimo metu pastebėta, kad J. L. galimai neblaivus vairavo automobilį, todėl buvo patikrintas jo blaivumas alkotesteriu „Alcovisor BAC-100“. Nustačius lengvą girtumo laipsnį, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai nustatė 0,5 promilių girtumą (b. l. 23).
2013 m. gruodžio 13 d. tarnybiniu pranešimu S. L. patvirtino, kad J. L., prieš išlipdamas iš savo vairuojamos transporto priemonės negalėjo spėti išgerti alaus. Jis, tikriausiai pastebėjęs, jog yra filmuojamas, padidino važiavimo greitį ir greitai išlipo iš automobilio, kad pareigūnai nespėtų užfiksuoti, jog pastarasis išlipa iš vairuotojo pusės. J. L. neginčijo fakto, kad vairavo neblaivus. Paklausus jo, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, J. L. paaiškino, kad vakare ir iš ryto prieš važiuojant savo transporto priemone. Taip pat jis Valstybės sienos apsaugos pareigūnų prašė nekviesti policijos pareigūnų, kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, prašė, kad jam būtų leista ko nors užvalgyti, kad tokiu būdu būtų sumažintas jo neblaivumo laipsnis (b. l. 33).
Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti šių asmenų parodymais. Byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, jo neįžvelgia ir aukštesnysis teismas. Liudytojas G. P. bei tarnybinius pranešimus apie įvykį pateikęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas S. L. nuosekliai bei išsamiai paaiškino nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nurodydami, kad vykdydami jiems pavestas funkcijas, tikrindami, kaip pasienio darbuotojai laikosi drausmės nedarbingumo laikotarpiu, įtarę, jog J. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patikrino jo girtumą. Patikrinimo metu jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ko pasekoje, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo posėdžio metu neapklausė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno S. L., dėl ko apeliantas negalėjo jam užduotį klausimų ir taip buvo pažeistos jo procesinės teisės, tačiau šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo apklaustas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas G. P., nurodęs analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, aptartas pareigūno S. L. tarnybiniuose pranešimuose, o administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L. teismo posėdžio metu neprašė į teismo posėdį kviesti S. L.. Tokiu būdu, apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, jog teismo posėdyje liudytoju nebuvo apklaustas S. L., negali būti pagrindu naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą.
Toliau analizuojant nagrinėjamo įvykio aplinkybes, pažymėtina, kad nei teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. P., nei S. L., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neneigė, jog blaivumas J. L. buvo tikrinamas keletą kartų. Minėtame pareigūno S. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pirmąjį kartą tikrinant J. L. blaivumą alkotesteriu „Alcovisor BAC-100“, alkotesteris nieko neužfiksavo, kadangi pastarasis per trumpai ir netolygiai pūtė, dėl ko buvo paprašyta dar kartą papūsti. Antrojo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 0,475 promilių girtumas, bet alkotesteris neišmušė kvito. Paskambinus imuniteto poskyrio vyriausiajam tyrėjui T. Š. buvo nuspręsta kviesti policijos pareigūnus (b. l. 33).
Iš byloje pateiktos alkotesterio „Alcovisor BAC-100“ patikros sertifikato matyti, kad šiam alkotesteriui patikra buvo atlikta 2013 m. lapkričio 12 d. Nustatyta, jog jis trūkumų neturi, todėl yra tinkamas naudoti. Patikros sertifikatas galiojo iki 2014 m. gegužės 11 d. (b. l. 43).
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. L. patikros metu galimai buvo neteisingai įdėta alkotesterio spausdintuvo juosta, dėl ko spausdintuvo kvite nebuvo užfiksuoti alkotesterio matavimo duomenys (b. l. 42).
Aukščiau aptartų liudytojų parodymus iš esmės patvirtino ir liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnas M. B., kuris parodė, kad 2013 m. lapkričio 28 d. vykdant tarnybą iš budėtojo gavo pranešimą, kad Šalčininkėlių kaime pasieniečiai sulaikė įtariamai neblaivų asmenį. Po 15-20 min. atvyko į vietą, ten buvo neuniformuoti pareigūnai, jie prisistatė ir parodė savo pažymėjimus. Pažeidėjas tuo metu sėdėjo jų automobilyje. Patikrino vairuotojo dokumentus ir blaivumą, buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas.
Abejonių dėl policijos pareigūnų nustatyto J. L. girtumo laipsnio teismui nekyla. Šios aplinkybės apeliaciniu skundu neginčija ir apeliantas, nurodydamas, kad alkoholio jis pavartojo jau nebeketindamas niekur važiuoti, būdamas automobilyje savo namo kieme. Tačiau ištirti objektyvūs faktiniai duomenys šios aplinkybės nepatvirtino. Tikrinant J. L. blaivumą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų alkotesteriu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jam buvo nustatytas 0,475 promilių girtumo laipsnis, tuo tarpu atvykus policijos pareigūnams, praėjus maždaug pusvalandžiui po šio patikrinimo, J. L. buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas. Nors J. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad tikrinant jo blaivumą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų turėtu alkotesteriu, jam buvo nustatytos tik leistinos normos, tačiau pažymėtina, kad šias aplinkybes patvirtinančių duomenų apeliantas nepateikė, jas paneigė pareigūnų parodymuose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės. Todėl šie apelianto argumentai vertintini kritiškai, kaip siekis ne tik išvengti administracinės atsakomybės, bet ir išsaugoti savo tarnybą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Šių duomenų kontekste pastebėtina ir tai, kad policijos pareigūnai, jo blaivumą tikrino praėjus daugiau nei pusvalandžiui nuo jo sulaikymo, jam buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas, todėl abejotina, jog asmuo, išgėręs vos porą gurkšnių alaus, praėjus pusvalandžiui galėjo viršyti įstatymų nustatytą leistiną alkoholio normą.
Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo pateiktus įrodymus, t.y. nebuvo peržiūrėtas byloje pateiktas vaizdo įrašas, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L. neteikė tokio prašymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių J. L. kaltę padarius jam inkriminuojamus pažeidimus, todėl ši aplinkybė nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi ir negali būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai pripažino J. L. kaltu, padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. L. apeliacinio skundo netenkinti. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.