Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-29 · Administracinė byla Nr. I-2275-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
I-2275-968/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
Klaido Novickio
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2275-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00893-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaido Novickio skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Klaidas Novickis su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 800 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018-02-10 iki 2018-03-12 buvo laikomas perpildytose kamerose, neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus 3,6 kv. m. ploto vienam asmeniui. Pareiškėjas skunde cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimų fragmentus, kuriuose pasisakoma dėl Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnio pažeidimo pripažinimo, kai ilgą laiką kalinamam asmeniui tenka ypač mažas gyvenamasis plotas. Pareiškėjo teigimu, vienam asmeniui tekdavo 1,8 kv. m. kameros gyvenamojo ploto. Vilniaus PN kamerose nebuvo užtikrinama ventiliacija, kameros vėdinamos per langus, todėl nuolat trūkdavo deguonies. Be to, kamerose buvo skersvėjis, o žiemos metu – minusinė temperatūra. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui atsirado fobija uždaroms patalpoms, atsirado depresija, nuo kurios negali gydytis vaistais, nes yra alergiškas. Pareiškėjas nurodo, kad 11 kv. m. kameroje buvo viena dviaukštė lova ir viena vieno aukšto lova, kurioje apgyvendinami 3 kaliniai. Nebuvo vietos judėti, todėl kankino sąnarių skausmai. Vilniaus PN kalinimo sąlygos yra antisanitarinės, dušai nėra tvarkomi, dezinfekuojami, dažnai prišiukšlinti ir purvini, ko pasėkoje pareiškėjas susirgo kojų grybeliu. Nebuvo užtikrinta galimybė normaliai pavalgyti, nes kamerose prie 0,5 kv. m. stalo buvo 2 kėdės, todėl nepakako vietos pavalgyti 3 asmenims. Pareiškėjui tekdavo valgyti lovoje arba ant žemės. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeidžiamas privatumas, kadangi negalėjo ramiai skaityti ir rašyti, nes visuomet jautėsi stebimas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamą poveikį sveikatai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, dirglus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas, prasidėjo depresija.

Atsiliepimas

3. Pareiškėjas atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimą (b. l. 48) papildomai nurodė, kad nesutinka su Vilniaus PN pateiktu atsiliepimu, nes atsakovė nepateikė duomenų apie kamerose esantį inventorių, t. y. dviaukštė lova – 1 vnt., vieno aukšto lova – 1 vnt., stalas – 1 vnt., kėdės – 3 vnt., kuris užima apie 8 kv. m. Nurodo, kad trūkstant laisvo gyvenamojo ploto, kameroje esantys baldai neįsiskaičiuoja į bendrą gyvenamąjį plotą, o tualeto bendras plotas nėra priskiriamas prie bendro kameros ploto. Pareiškėjas teigia, kad jis savo noru nepažeidė Vilniaus PN tvarkos, numatytos teisės aktuose. Jis nesutinka, kad kamerose yra ventiliacija, nes iš kameros ir iš lauko pusės ant langų yra grotos, todėl langai pilnai neatsidaro. Šaltuoju metu langų negalima atidaryti, nes kameroje būna minusinė temperatūra. Atsakovė neteisingai nurodo, kad dušai yra tvarkomi kaskart, kai asmenys nusimaudo, nes pareiškėjas nuėjęs į dušą randa šiukšlių, popierių, vienkartinių skustuvų, tuščių higienos priemonių.

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 13–17, 27–31) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-02-10 iki 2018-03-12 atliko paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimų kamerų tipo patalpose. Vilniaus PN nėra kaupiami duomenys, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose. Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl jokie teisės aktai neįpareigoja pataisos namus sisteminti ir kaupti informaciją apie asmenų skaičių, kurie atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose pareiškėjas atlikinėjo nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įstaigos rėžimo reikalavimų pažeidimus. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.2 punkte nustatyta, jog gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, dydis visose pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose atitinka nustatytą normatyvą, t. y. 3,6 kv. m. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Sanitarinis mazgas neturėtų būti įvertintas kaip atskira patalpa, nes sanitariniu mazgu naudojasi tik išimtinai kameros tipo patalpoje esantys nuteistieji. Patalpa yra pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turinti išėjimą į lauką arba kitas patalpas. Kamerų tipo patalpų (drausmės grupės gyvenamųjų patalpų) durys turi tik vieną išėjimą, t. y. išėjimą į bendrąjį sektoriaus koridorių. Aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo pareiškėjui sukelti intensyvią ir ilgai trunkančią slogią emocinę būseną, sukeliančią papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą, tam skirtose pataisos įstaigose. Visos Vilniaus PN kamerų tipo patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Eksploatavimo taisyklės), jose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi plastikiniai langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose kartą į savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pareiškėjas su skundais į Vilniaus PN dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų į Vilniaus PN Ūkio skyrių nesikreipė. Be to, pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas, nebuvo. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl jo laikymo Vilniaus PN nėra pagrįstos dokumentais ar teisės aktais, skunde nurodyta neturtinės žalos suma nepagrįsta, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pareiškėjas prašo priteisti 800 Eur neturtinės žalos dėl to, kad buvo laikomas, jo teigimu, teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis – gyveno perpildytose gyvenamosiose patalpose, kurių plotą mažino baldai, kamerose suvaržytas judėjimas, neužtikrinti higienos reikalavimai dušuose, neveikianti ventiliacijos sistema, neužtikrintas privatumas. Dėl laikymo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs neigiamą poveikį sveikatai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, dirglus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas, prasidėjo depresija.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7. Pareiškėjas teigia, kad visu ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kamerose, neužtikrinant teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 14, 18–25, 28, 32–40), nustatyta, kad vertinamu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018-02-10 iki 2018-03-12 kameros tipo patalpose: Nr. 5K (plotas 14,08 kv. m., įrengta 3 miegamosios vietos), Nr. 12 K (plotas 14,01 kv. m., įrengta 3 miegamosios vietos), Nr. 20 K (plotas 13,83 kv. m., įrengta 3 miegamosios vietos), Nr. 21 (plotas 13,82 kv. m., įrengta 3 miegamosios vietos).

8. Teismo vertinamu laikotarpiu pareiškėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu pataisos įstaigoje bendrabučio tipo patalpų ir kamerų gyvenamajam plotui keliami reikalavimai įtvirtinti Taisyklėse (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01), kurių 11¹ punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 punktas) ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 punktas). Vėlesnėse Taisyklių redakcijose vienam nuteistajam tenkančio ploto minimali riba išliko nepakitusi.

9. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo (t. y. Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“) 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).

10. Įvertinęs kameros tipo patalpų, kuriose ginčijamu laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, ploto ir jose įrengtų miegamųjų vietų santykį, teismas daro išvadą, kad vienam nuteistajam tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo argumentai dėl ploto gyvenamosiose patalpose trūkumo, nes į šį plotą neturi būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas, nagrinėjamu atveju vertinami kritiškai. Pažymėtina, kad Taisyklių 11¹.2 punkte įtvirtinta minimali kameros tipo patalpose vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma – 3,6 kv. m. Vidaus tvarkos taisyklėse nenurodyta, kad į šį plotą neįskaičiuojamas jose esančių įrenginių ar baldų užimamas plotas. Įvertinus minimalų pareiškėjui tekusį plotą kamerose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose pagal metodiką, kai iš viso patalpos ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas, darytina išvada, kad pareiškėjui teko nuo 4,60 kv. m iki 4,69 kv. m. gyvenamojo patalpos ploto. Toks plotas atitinka Taisyklių 11¹.2 punkte nustatytą 3,6 kv. m minimalią ribą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl jam neužtikrinto minimalaus ploto atmestini.

11. Pareiškėjas atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimą teigia, kad savo noru nepažeidė Vilniaus PN tvarkos, numatytos teisės aktuose. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pareiškėjo teiginį, kad jis savo noru nepažeidė Vilniaus PN nustatytos tvarkos, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Vilniaus PN direktoriaus nutarimai dėl nuteistojo nubaudimo, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.

12. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN kamerose nėra užtikrinama ventiliacija, žiemą būna šalta. Kameros vėdinamos per langus, kurie pilnai neatsidaro, nes trukdo grotos. Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad visos pataisos namų patalpos įrengtos pagal Eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas šiais teiginiais neturi pagrindo abejoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kadangi, atsakovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos, nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

13. Pareiškėjas teigia, kad dušai nėra tvarkomi, dezinfekuojami, dažnai prišiukšlinti ir purvini. Taisyklių 258 punkte įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 28 punkte nustatyti prausimosi patalpoms keliami higienos reikalavimai: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 punktas); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 punktas). Nors pareiškėjas tvirtina, kad dušas buvo įrengtas netinkamai, tačiau nepateikė jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl šio galimo teisių pažeidimo nei į Vilniaus PN administraciją, nei į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl darytina išvada, kad jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeidžiami.

14. Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeidžiamas privatumas, nes visuomet jautėsi stebimas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, apribojimų taikymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzijos dėl privatumo pažeidimo atmestinos kaip nepagrįstos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl privatumo pažeidimo ir nuolatinio stebėjimo yra abstrakčios, nedetalizuotos, niekuo nepagrįstos, todėl laikomos neįrodytomis.

15. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam atsirado fobija uždaromoms patalpoms, prasidėjo depresija, atsirado sąnarių skausmai ir dėl netinkamų higienos sąlygų užsikrėtė pėdų grybeliu. Pareiškėjo nusiskundimai dėl sveikatos saugos reikalavimų pažeidimų yra abstraktūs, grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Pažymėtina, kad iš Vilniaus PN Ūkio skyriaus pateiktos pažymos (b. l. 26, 41) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento rašto (b. l. 7–12) matyti, kad pareiškėjas su individualiais skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams, nesikreipė. Be to, ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018-02-10 iki 2018-03-12, pareiškėjas nesikreipė ir į Vilniaus PN sveikatos priežiūros specialistus (b. l. 42), nors teigia, kad į sveikatos priežiūros specialistus nuolat kreipdavosi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sąlygomis Vilniaus PN, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Klaido Novickio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas