Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Č. M., R. Z. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Per teismo nustatytą terminą pareiškimo trūkumams pašalinti pareiškėja patikslino, kad paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 620 kv. m žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), D. M. ir E. M. privatizuoto santuokos metu lygiomis dalimis, po sutuoktinio D. M. mirties, ½ dalis žemės sklypo priklausė pergyvenusiai sutuoktinei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti D. M. pareiškimą dalyje, kurioje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina E. M. po savo sutuoktinio mirties asmeninės nuosavybės teise valdė ½ dalį 620 kv. m žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas nuosavybėn, D. M. ir E. M. santuokos metu privatizavus šį sklypą lygiomis dalimis; kitoje dalyje, kurioje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, pareiškimą priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Mirties įrašą liudijančio išrašo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 23). Po E. M. mirties liko palikėjai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 16). Minėta žemės sklypo dalis nekilnojamojo turto registre įregistruota D. M. vardu, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog minėtas žemės sklypas D. M. įgytas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (D. M. ir Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos 1994 m. rugsėjo 20 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P01/94-0524) santuokos su E. M. metu (e.b.l. 11-12), todėl pagal šio sklypo įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 22 straipsnį nuosavybė priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams, nepriklausomai nuo to, jog viešajame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu. Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės Vaivos Staskonytės Malcienės 2023 m. birželio 28 d. paveldėjimo teisės liudijime, notarinio registro Nr. 4516, nurodyta, kad ½ dalis minėto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso palikėją D. M. pergyvenusiai sutuoktinei E. M., kita dalis minėto žemės sklypo ir piniginių lėšų buvo paveldėta pagal įstatymą pareiškėjos (e.b.l. 21).

Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po E. M. mirties nėra įregistruota jos sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e.b.l. 10). Pareiškėja yra palikėjos dukra. Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdinai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. balandžio 20 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad E. M. mirė būdama našle, vaikai: D. M., gimusi (duomenys neskelbtini), Č. M., gimęs (duomenys neskelbtini), R. Z. G., gimusi (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalis numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė pareiškėja D. M., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog D. M. po motinos mirties prižiūrėjo palikimą sudarantį turtą – žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūpinosi juo kaip nuosavu, tvarkė, remontavo ir kt., mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes liudija sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad pareiškėja D. M. sumokėjo sodininkų bendrijos nario mokesčius ir infrastruktūros mokesčius už 2015–2018 metus. Teismo 2024 m. sausio 30 d. 9.00 val. posėdžio metu apklaustas liudytoju sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas M. N. patvirtino, kad sodininkų bendrijoje esantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra valdomas ir tinkamai tvarkomas D. M.. Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius pareiškėjos veiksmus, pradedant faktiškai valdyti motinos E. M. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jos valią priimti palikimą.

Kiti E. M. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą – vaikai Č. M. ir R. Z. G., įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių jų veiksmus, susijusius su E. M. palikimo priėmimu. Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad palikimą sudarantį turtą prižiūrėjo ir tvarkė pareiškėja, o suinteresuoti asmenys į motinos palikimą nepretenduoja. Valstybė taip pat nėra atlikusi E. M. palikimo priėmimo veiksmų. Taigi vienintelis E. M. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmęs asmuo yra jos dukra D. M.. Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėja yra suinteresuota prašomu nustatyti faktu, šis faktas jai turi juridinę reikšmę, nes negalint pateikti įrodymų apie palikimo priėmimo faktą, pareiškėjai nebus išduodamas nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas, kas apribos pareiškėjos galimybes įgyvendinti savininko teises į paveldėtą turtą.

Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjai yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis, o 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas E. M. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog D. M. priėmė bent vieną E. M. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 40,88 EUR, priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (CPK 92 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 264–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo į E. M. palikimą sudarantį turtą išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos D. M. valstybei 40,88 EUR (keturiasdešimt eurų aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.