- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- I-2916-402/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00585-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4-8).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis. Į drausmės grupę iš paprastos grupės buvo perkeltas 2015-11-05. Nuo 2016-04-01 įsigaliojo BVK 75 str. pakeitimai, kuriuose numatyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, pasivaikščioti per dieną leidžiama 2 val. Nurodė, jog jis buvo perkeltas į drausmės grupę 2015-11-05 ir tuo metu galiojo kiti BVK įstatymai, pagal kuriuos drausmės grupė buvo rakinama tik nakčiai. Įsigaliojus BVK 75 str. pakeitimui, pareiškėjas nuo 2016-04-01 laikomas visą parą užrakintoje kameroje ir taip nepagrįstai buvo pasunkinta jo teisinė padėtis. Nurodė, jog jo teisinė padėtis buvo sugriežtinta neatsižvelgiant į elgesį. Nurodė, jog įstatymas atgal negalioja. Kai jis buvo perkeltas į drausmės grupę galiojo švelnesni įstatymai dėl į drausmės grupę perkeltų asmenų. Pažymėjo, jog jis turi drausmės grupėje atlikti bausmę pagal tuo metu galiojančius įstatymus, o ne pagal nuo 2016-04-01 įsigaliojusius BVK 75 str. pakeitimus. Nurodė, jog iki 2016-04-01 galiojusius BVK įstatymus į kamerų tipo patalpas galėjo būti perkeltas tik padaręs nusižengimą drausmės grupėje. Kad iš paprastos grupės būtų perkeltas į kamerų tipo patalpas reikėjo mažiausiai du kartus prasižengti skirtingais laikotarpiais. Įsigaliojus nuo 2016-04-01 BVK pakeitimams už vieną ir tą patį nusižengimą pareiškėjas yra baudžiamas antrą kartą ir nepadaręs papildomo nusižengimo jis atsidūrė kamerų tipo patalpose. Nurodė, jog tik 2 valandų pasivaikščiojimas prieštarauja EŽTK 3 str. Uždarytas kamerų tipo patalpose nebegali rūkyti 22 valandas per parą, naudotis lokalinio sektoriaus virtuvėle, neleidžia mokytis, poilsio kambaryje žiūrėti televizoriaus, išeiti žaisti futbolo ir krepšinio. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016-04-01 iki 2016-04-06 laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus pataisos namuose drausmės grupėje, nepagrįstai pasunkintomis sąlygomis dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų. Teigia, kad buvo kalinamas nežmoniškomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis ir prašo priteisti iš Alytaus pataisos namų 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b.l. 11-13) nurodė, jog iki 2016-04-01 galiojusiam BVK 75 str. 2 d. drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Šiuo metu galiojančiame BVK 75 str.- 2 d. numatyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Įsigaliojus BVK pakeitimams nuo 2016-04-01 nuteistųjų teisė į laisvą judėjimą savo lokaliniame sektoriuje iki nakties meto suvaržyta iki dviejų valandų per parą. Alytaus pataisos namai veikia vadovaudamiesi šiuo metu galiojančiais teisės aktais, o konkrečiai BVK 75 str. 2 d., ir jokių neteisėtų veiksmų nuteistųjų atžvilgiu nevykdo. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo skunde minimą neturtinę žalą, neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos, neįrodė, kad jo neva patirti nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai buvo ne vienkartinio pobūdžio ar momentiniai. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė nuo 2016-04-01 iki 2016-04-06 laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Alytaus pataisos namuose drausmės grupėje, nepagrįstai pasunkintomis sąlygomis.
ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau - ir Alytaus PN) drausmės grupėje pagal nuo 2016 m. balandžio 1 d. galiojusiame Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytas kalinimo sąlygas. Pažymėjo, kad jis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeltas 2015 m. lapkričio 5 d., todėl jam iki bausmės atlikimo pabaigos, t.y. iki 2016 m. lapkričio 5 d., turėjo būti taikomas BVK, galiojęs iki 2016 m. balandžio 1 d.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Alytaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 49-3472 paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę dvylikai mėnesių už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl įstatymo taikymo laiko požiūriu.
Bausmių vykdymo ir atlikimo sąlygas, principus, nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas ir kiti šiuos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai ( BVK 1 str., 2str.).
Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktuali BVK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Visiems bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims taikomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai (BVK 3 str. 2 d.). BVK 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.
Nuo 2016-04-01 galiojanti BVK 75 straipsnio, reglamentuojančio Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, 2015-06-23 įstatymu Nr. XII-1818 priimta redakcija numato, jog Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas ( 1 dalis). Drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus ( 2 dalis).
Lyginant su iki tol galiojusiomis BVK 75 straipsnio nuostatomis, matyti, jog tam tikra apimtimi drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos pasunkėjo. Pareiškėjo minima nuostata dėl nuteistųjų laikymo gyvenamosiose patalpose pasikeitė. Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinta nuostata, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, užrakinami nakties metu, tuo tarpu nuo 2016-04-01 galiojančiame įstatyme (BVK 75 straipsnio 2 dalyje) nurodyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, t.y. visą parą, išskyrus pasivaikščiojimo laiką ( BVK 75 straipsnio 1 dalies 5punktas).
Tam tikra apimtimi įstatymų leidėjas yra pakeitęs ir BVK 110 straipsnio, reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas. Pagal nuo 2015-09-01 įsigaliojusią 2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakciją, BVK 110 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ( 9 punktas).
Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jam atliekant bausmę drausmės grupėje nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 5 d., t.y. nuobaudos atlikimo pabaigos, turėtų būti taikomos BVK nuostatos, galiojusios Alytaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 49-3472 priėmimo metu, kai jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę dvylikai mėnesių, nes tai prieštarautų BVK 3 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo įstatymo taikymą, nuostatoms, kurios imperatyviai nurodo, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius teisės aktus, kurie taikomi visiems bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims (1,2 dalis). Konkrečiu atveju įstatymo kolizijos ar bausmių vykdymo įstatymų spragos taip pat nenustatyta, todėl taikyti BVK 3 str. 3 ar 4 dalies normas, nėra pagrindo.
Teismo vertinimu, pareiškėjas neteisingai aiškina ginčo santykių teisinį reglamentavimą, remdamasis Baudžiamuoju kodeksu, kuriame įtvirtinta baudžiamojo įstatymo galiojimo laike grįžtamoji galia, lengvinanti nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį (BK 3 str.), tačiau nagrinėjamu atveju jis nėra aktualus, kadangi pareiškėjas jau yra nubaustas ir atlieka bausmę, todėl jo bausmės atlikimo sąlygoms, tvarkai yra taikomas Bausmių vykdymo, o ne Baudžiamasis kodeksas.
Pareiškėjas skunde nenurodė ir teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas pažeidė BVK nuostatas, reglamentuojančias drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), vienos iš esminių civilinės atsakomybės sąlygų, valstybės atsakomybė negalima.
Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1d. 1 p. teisėja
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.