Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys N. P., E. P., antstolis A. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą ir prašo nustatyti, kad skolininkui N. P. asmeniškai priklauso ½ dalis sutuoktinės gauto darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“. Nurodė, kad antstolis A. A. vykdo išieškojimą iš skolininko (išieškotoja yra pareiškėja) ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto, kuris yra jos bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, todėl pareiškėja kreipėsi su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nurodė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su E. P., sutuoktinė gauna darbo užmokestį, duomenų apie skolininką ir jo sutuoktinės sudarytas vedybines ar povedybines sutartis bei santuokos nutraukimą neturi, turto padalijimo fakto nėra nustatyta.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta pagal (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) – ojo notaro biuro notarės D. J. 2009 m. gegužės 27 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas N. P. yra sudaręs santuoką su E. P. Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkas negauna pajamų, tačiau jo sutuoktinė E. P. gauna darbo užmokestį iš Marijampolės „Šaltinio“ progimnazijos ir Nacionalinės švietimo agentūros.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų, per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nėra galimybės išieškoti visos skolos sumos iš skolininko gaunamų pajamų, kadangi jokių pajamų skolininkas negauna, t. y. skolininkas neturi pajamų prievolės įvykdymui, todėl nustatytina skolininkui priklausanti turto dalis bendrame turte su sutuoktine E. P.

Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatytos, antstolis neturėjo galimybės iš skolininko išieškoti išieškotojai skolos, nes skolininkas pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, o skolininko sutuoktinė gavo darbo užmokestį, todėl 2023 m. gegužės 4 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuota dalis skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio. 2023 m. birželio 1 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo“, kuriuo antstolis pasiūlė pareiškėjai per 40 dienų nuo patvarkymo surašymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra nuosavybė su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

CPK 664 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atvejui, sutinkamai su CPK 664 straipsnio 2 dalimi išieškojimas yra nukreiptas į pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, kas laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Įstatymas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko turto dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas, t .y. E. P. pajamos iš darbo užmokesčio ar kitos jam prilygintos pajamos, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (LR CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė apie skolininką ir jo sutuoktinę, jų nepilnamečius vaikus aplinkybių, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkui N. P. priklauso pusė jo sutuoktinės E. P. gaunamų pajamų, tenkintinas, nustatant, kad skolininkui N. P. asmeniškai priklauso ½ dalis sutuoktinės E. P. gauto darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (CK 3.88 straipsnio 1dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje civilinėje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje vienam asmeniui susidariusios didesnės nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš suinteresuotų asmenų priteistinos valstybės naudai lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gauto darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, ar ateityje būsiančių lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“.

Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P,, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.